Įsivaizduokite erdvę, kurioje laikas tarsi netenka savo linijinės galios: Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Vitražinė menė užlieta spalvotos šviesos, o tarp jos spindulių vibruoja pirmieji muzikos akordai. Tai ne tik architektūrinė erdvė – tai vieta, kurioje vitražų šviesa susitinka su garsu, transformuodama akademinę rimtį į kone sakralią patirtį. VIII tarptautinis kamerinės muzikos festivalis „Impresijos“ šiemet galutinai įrodė, kad klasikinė muzika nėra „sausas akademinis renginys“, įkalintas praeityje. Tai gyvas, kvėpuojantis bendruomeninis reiškinys, tiesiantis emocinius ir kultūrinius tiltus tarp miestų ir valstybių. Šioje salėje, pasižyminčioje puikia akustika, vizualinis vitražų grožis ir audityvinė dermė susilieja į vientisą patirtį, festivalis tampa atvira kultūrine platforma, kurioje muzika prieinama kiekvienam, o tai, ką išvydome ir išgirdome šį sezoną, privertė iš naujo įvertinti klasikinės scenos gyvybingumą, galimybes ir reikšmę.
Radvilė UŽGALYTĖ
Robertas UŽGALIS
Jaunystės triumfas
Pirmoji festivalio dalis „Miracula Musicae“ – bene vienas labiausiai intriguojančių jo įvykių. Organizatorių sprendimas suteikti pagrindinę sceną abiturientams ir studentams yra ne kas kita, kaip drąsi meninė rizika, tačiau tai rizika, kuri atsiperka su kaupu: moksleivių nuoširdumas, susipynęs su techniniu meistriškumu, sukuria aukšto lygio meninę įtaigą, kurios kartais pritrūksta net pripažintiems meistrams.
Įspūdinga ir dalyvių geografinės amplitudė: jau pirmąją festivalio dalį pradėjo jaunieji talentai iš Balstogės I. J. Paderewskio licėjaus – abiturientai pianistai I. Brzoska ir N. Wadolowska – būsimieji Varšuvos F. Chopino muzikos universiteto studentai, tęsė Vilniaus nacionalinės M. K. Čiurlionio menų mokyklos, Utenos meno mokyklos auklėtiniai ir gausus būrys Klaipėdos jaunųjų muzikų iš S. Šimkaus konservatorijos, J. Karoso, J. Kačinsko muzikos mokyklų, E. Balsio menų bei Vydūno gimnazijų. Klausytojai galėjo gėrėtis turtingu instrumentų spektru: fortepijono, smuiko, fleitos, klarneto, obojaus, saksofono, trimito, vargonų, violončelės ir klasikinės gitaros garsais. Pirmąją festivalio dalį vainikavo LMTA Fortepijono katedros prof. Z. Ibelgaupto klasės bakalauro ir magistro studijų pianistai (tarp jų ir Klaipėdos absolventai), kurių branda stebino net patyrusius kritikus. Neabejotinai toks jaunųjų talentų įtraukimas į tarptautinį festivalį yra neįkainojama kultūrinė edukacinė investicija.
Kas paliečia sielą
Festivalio ambicingumas atsispindi ir dar dviejose, aukštų tikslų siekiančiose, unikalias temines kryptis puoselėjančiose – ,,Gaudeat Impressions“ ir „Musica Sacra“ – dalyse, kur programų įvairovė atliepė pačius įvairiausius publikos lūkesčius, nuo sakralumo paieškų iki etnografinės egzotikos. Šios festivalio dalys – tai 16 kamerinės muzikos koncertų Lietuvoje ir užsienyje (Vokietijoje, Švedijoje), kuriuose pristatyti žymūs Lietuvos ir užsienio atlikėjai: solistai, duetai, kameriniai, etnografiniai ansambliai, chorai, sukurtos specialios programos.
Pirmieji šių festivalio dalių renginiai prasidėjo vienu metu balandžio 30 d. Tai – sakralinės muzikos koncertas Vokietijoje ,,Dignare, o Domine“ – dedikacija Anapilin išėjusioms Motinoms, kurio programą, susirinkusiems Vokietijos Frankfurtmeino, Vysbadeno ir kitų miestų lietuviams įsimintinai atliko nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė prof. A. Krikščiūnaitė (sopranas), A. Benkauskaitė (Vokietija, mecosopranas), doc. I. Maknavičienė (fortepijonas). Be to, skambėjo programa „Paukštės giesmė: moterų portretai šiuolaikinių Lietuvos kompozitorių dainose“, kurią LNDM Klaipėdos P. Domšaičio galerijoje intelektualiai, įtaigiai atliko klaipėdietė R. Dubinskaitė (mecosopranas) ir pianistė J. Punytė-Svigarienė.
Ypatingu subtilumu pasižymėjo Klaipėdos evangelikų liuteronų bažnyčioje atlikta nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės aktorės R. Šaltenytės-Reklaitienės ir doc. I. Maknavičienės per 20 m. brandinta Solveigos ir Pero Giunto meilės lyrika ,,Dangaus obelys“, į kurią šįkart jautriai įsiliejo tarptautinių konkursų laureatas M. Rojus (baritonas).
Sakralinės muzikos ir poezijos pagrindu sukurtos skirtingos R. Ulteravičiūtės, B. Ignatavičiūtės (sopranai), M. Rojaus programos ,,Ave Maria: giesmė Motinai“ ir ,,Pakrantėj dieviškoj, smėlėtoj…“, skirtos Švč. Mergelės Marijos garbei, Anapilin išėjusių Klaipėdos universiteto bendruomenės narių atminimui, nepaliko abejingų ir susirinkusiųjų Klaipėdos Kristaus Karaliaus bažnyčioje.
Muzikinė diplomatija
Festivalio „Impresijos“ geografinis užmojis šiemet nebestebino: jau užpernai, pernai nusidriekę maršrutai į Rygą, Punską, Suvalkus, Balstogę, Varšuvą, Hiutenfeldą (Vokietija) šiemet siekė ne tik Vokietijos Vysbadeną, bet ir tris svarbiausius Švedijos miestus – Stokholmą, Jonšiopingą, Geteborgą, kuriuose prof. A. Krikščiūnaitė, doc. I. Maknavičienė, LMTA absolventas K. Zajančkauskas, aktorė lėlininkė A. Vitauskaitė ir muzikologė J. Stankevičienė atliko programą „Lietuvos Didieji: paslaptys ir legendos operoje“, skirtą Švedijos lietuvių bendruomenės 80-ies metų sukakčiai.
Šiltus ir jaukius susitikimus kaskart lydėjo ne tik abipusė pagarba, dėkingumas, bet ir malonus svarbių pareigūnų dėmesys: dar Stokholme surengtas susitikimas su Lietuvos ambasadoriumi L. Linkevičiumi brėžė kultūrinio bendradarbiavimo gaires perspektyvoms, Jonšiopinge malonų susitikimą su lietuvių bendruomene globojo konsulas G. Lansas, Geteborge – konsulė B. Jacobsson Ekblom. Šie susitikimai ne tik gilino Lietuvos istorijos žinias per muziką ir žodį, populiarino lietuvių kompozitorių kūrybą, stiprino Lietuvos kaip aktyvios kultūrinės partnerės įvaizdį Baltijos regione, tapo savotišku tiltu, jungiančiu Lietuvą su plačiuoju pasauliu, bet ir dar kartą įrodė, kad muzika yra galingiausia diplomatijos forma.
Istorija, atgyjanti bokšte
Centriniu festivalio akordu tapo Kultūros naktis naujajame Klaipėdos piliavietės bokšte. Sena festivalio organizatorių ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus draugystė kaskart dovanoja ypatingus, įsimintinus potyrius. Ne vienerius metus specialios istorinės programos Klaipėdos piliavietėje buvo rengiamos minint Karaliaus Mindaugo karūnavimo šventę, o šiemet organizatoriai nusprendė klausytojus pakviesti į naująjį piliavietės bokštą.
Neatsitiktinai Kultūros nakties vakarui pasirinkta Mažosios prūsų Lietuvos istorijos uždangą praskleidžianti tema ,,Kultūros naktis: Mažosios prūsų Lietuvos istorijos keliais“. Jau pirmieji vakaro muzikiniai akordai – kompozitorių A. Koplando ,,Fanfara paprastam žmogui“ (Klaipėdos orkestras ,,Bangpūtys“), J. Zauerveino-S. Šimkaus ,,Lietuviais esame mes gimę“, G. Kuprevičiaus operos ,,Prūsai“ fragmentai klausytojus nukėlė mintimis į Lietuvos istorijos kontekstus – svarbiausias profesorių archeologų, istorikų analizuojamas temas – dr. V. Žulkus kalbėjo apie ,,Lietuvos pajūrį prieš ordinui ateinant“, dr. J. Genys svarstė apie ,,Klaipėdą senojoje ikonografijoje: istorija ar fantazijos?“. Kultūros naktį tęsė filosofijos mokslų dr. A. Juozaitis su įžvalgomis tema ,,Istorija žvelgia į Klaipėdą“ ir Lietuvos statybos inžinierių sąjungos Klaipėdos bendrijos pirmininkas T. P. Tubis, ragindamas: ,,Atstatykime Baltąjį švyturį. Tai mūsų svajonė.“ Renginyje vainikuojantį žodį ,,Muzikinis gyvenimas Klaipėdoje vakar ir šiandien“ tarė maestro S. Domarkas.
Visą vakarą legendinių pranešėjų temas lydėjo, stiprino vokaliniai kompozitorių – J. Karnavičiaus, V. Klovos B. Dvariono, K. Mašanausko, V. Ganelino operų ir miuziklų fragmentai, kuriuos atliko tarptautinių konkursų laureatai – B. Ignatavičiūtė, M. Rojus, I. Maknavičienė bei specialiai programą parengęs smuikininkų duetas ,,Double Stop“ iš Anglijos (Londonas), styginių kvartetas ,,Archi Quartett“ (Vilnius), pagroję kompozitorių J. S. Bacho, G. P. Telemanno, J. M. Leclairo, A. Vivaldi, G. F. Handelio, G. B. Viotti kultūrinę menamų laikmečių dvasią kūrusius, tuometėse pilyse, dvaruose skambėjusius instrumentinės muzikos opusus. Tai buvo reta galimybė išgirsti muziką ir pajusti, kaip moderni interpretacija prikelia istorinę atmintį.
Sugrįžimas į tėviškę
Paskutinės keturios VIII festivalio ,,Impresijos“ antrosios dalies programos klausytojus pakvietė į susitikimus svarbių projekto partnerių – Klaipėdos miesto savivaldybės Koncertų salės, Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešosios bibliotekos ir festivalio mecenatų R. Cibauskaitės ir R. Cibausko istorinę Klaipėdos senamiesčio erdvę ,,Pajūris“, kur klausytojų laukė susitikimai su filosofijos mokslų dr. A. Juozaičiu, skaičiusiu pranešimą ,,Sąjūdis – atsinaujinimo kanonas“, pianistėmis K. Michalkevič (Švedija) ir G. Simaityte (Lietuva), kurių programoje ,,Nuo Lietuvos iki Argentinos“ skambėjo ne tik fortepijonui 4 rankoms sukurti, bet ir M. K. Čiurlionio kūriniai fortepijonui solo.
Gausaus klausytojų būrio sulaukė programa ,,Vaidotas Martinaitis iš arčiau“, kurios metu publika pasidžiaugė aktoriaus pasiekimais, meistriškumu ir, žinoma, įdomiais, netradiciniais pasakojimais apie kelionę per muzikos pasaulį iš Gargždų į šią pripažinto Vilniaus menininko kūrybos dieną, TV projektus ir mokytojo šiokiadienius…
Birželio 27 d. festivalis pasiekė kulminaciją: specialiai iš Stokholmo atskrido, atplaukė, atvažiavo Švedijos lietuvių kolektyvai – choras ,,Upė“ ir etnografinis ansamblis ,,Bitkrėslė“. Specialiai festivaliui sukurtoje abiejų kolektyvų programoje ,,Sugrįžimas į tėviškę“, skirtoje M. L. Rėzos 250-osioms gimimo metinėms, skambėjo dainos ir poezija iš 1825 m. publikuoto reikšmingo Mažosios Lietuvos liaudies dainų rinkinio ,,Parbėg laivelis“. Nepaprastai jautri, ilgesio kupina Švedijos lietuvių kolektyvų programa, kaip garsioji daina „Parbėg laivelis nuo Venčio rago“, ne tik atspindėjo pamario krašto kultūrinį paveldą, bet ir palietė kiekvieno ją girdėjusio lietuvio širdį… Tai ypatingas emocinis krūvis, kurį festivaliui suteikė kraštiečių sugrįžimas į gimtąją žemę.
Dovana, o ne privilegija
Vienas svarbiausių festivalio „Impresijos“ bruožų yra jo socialinė misija. Organizatorių sprendimas visus koncertus Klaipėdoje dovanoti visiems muzikos gerbėjams yra radikalus ir sveikintinas žingsnis šiuolaikiniame komercializuotame pasaulyje. Šis sprendimas iš esmės griauna elito barjerus. Klasikinė muzika čia nustoja būti muziejiniu eksponatu ar uždaro klubo privilegija. Ji tampa gyvu asmeninio atradimo šaltiniu, vibruojančiu tarp istorinių sienų ir prieinamu kiekvienam bendruomenės nariui. Tai yra tikroji kultūrinė dovana – galimybė be finansinių suvaržymų prisiliesti prie aukštojo meno, išgirsti vargonų ar kamerinę muziką, pajusti bendrumą, kurį suteikia tik gyvas garsas.
Festivalis „Impresijos“ – tai gyvas, nuolat kintantis, svarbus Klaipėdos miestui, kraštui ir užsienyje gyvenantiems lietuviams meno reiškinys, kurį kartu su Klaipėdos miesto savivaldybe kuria pripažinti Lietuvos menininkai – labdaros ir paramos fondo „Baltijos impresijos“ vadovė doc. I. Maknavičienė ir nepaprastai darniai, ne vieną dešimtmetį kartu kuriantis ir buriantis organizacinis komitetas. Tai renginys, kuriame profesionalumas dera su nuoširdumu, o didžiosios scenos žvaigždės dalijasi erdve su pradedančiaisiais talentais. Visą šį muzikinį sezoną vainikuoja tradicinis gala koncertas „Mus užaugino Klaipėda“, skiriamas miesto gimtadieniui. Tai ne tik koncertas, bet ir muzikinė dovana miestui – pastarųjų metų tarptautinių konkursų laureatų videoįrašų maratonas iš konkursų, festivalių koncertų salių, dovanojantis Klaipėdai tai, ką ji užaugino geriausio 2025–2026 m. Galbūt būtent šiame festivalyje klasikinė muzika gali tapti asmeniniu atradimų šaltiniu kiekvienam iš mūsų, nes „Impresijos“ yra daugiau nei muzika – tai erdvė augti kartu.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
