Judita TRUMPULYTĖ

Anicetas Žvirgždinas Senamiescio kiemelis

Bevaisę žemę čiupnoju

Šokoladuotais pirštais

Bepigu

 

Mirtis turbūt neturi spalvos

Bet net saldumas

Turi būti juodas

Ir kartus

 

Rafinuotos savižudybės formos

Negrabiomis pirmykščio žmogaus rankomis

 

Šitam laike, kai

Nebereikia nieko, net būti

Pradedu mokytis

Akmenį paverst į plaktuką

 

***

 

Sapnai yra

Trigonometrinės lygtys

Kur laikas juda

Atgal

 

Tikrovės kasdienybės svajonių

Repeticijomis

Vakar dienos ir rytojaus

 

Kiekviena tezė neišvengiamai

Turi antitezę

Kiekvienas kalnas bedugnę

 

Su kuria varžaisi

Kas ilgiau nemirksės

Neužsimerks

Kitam sapnui

 

Kur trigonometrinės lygtys

Yra muzika

Žadintuvo lopšinė kas rytą

 

Miegoki vaikuti brangus

Šitas pasaulis tau

Vis tiek per žiaurus

Jis jau seniai

Neteko vilties

Pamiršęs

Plakimą širdies

 

— — —

 

Mes netilpom į apibrėžimą

Trigonometrinės lygties

 

***

 

Love is…

Kramtoma guma

Nesukramtoma

Saldi pirmas 30

Sekundžių

 

Life is?

Eksperimentas

Tranzitas

Žaidimas

…

 

Pasivaikščiojimas naktį miške

Pilnačiai švysčiojant

Pro pūkinius debesis

 

Civilizacijos ir prigimties

Susidūrimas

 

Bijai vilko

Neik į mišką

Bet

Laimė yra lapė

Ir gyvena miške –

 

Ar jie irgi gali

Paspringti

Kramtoma guma?

 

***

 

Krištolinis pasaulis

Prieisiu, paliesiu,

Suduš

 

Pažirs spalvotom skeveldrom

Žmogus yra

Naikinanti jėga

Fraktalas

Žmogus yra

Kurianti galia

 

Greitosios žiburėlių difrakcija

Nuo aštriabriaunių fragmentų

Šviesa yra pavojinga

Šviesa yra gydanti

 

Plynas vitražinis laukas

Spindi kvantiniu

Šaltu jausmu

Į kurį įsibrėži koją

 

Ir fraktalas dabar

Nedalomai raudonas

 

***

 

Medis ištiesė ranką

Nusivedė

Nuo degančių skruostų

Nubraukė ašaras

 

Davė sulos

 

Ir siela lyg

Klevų sirupas ant

Blynų sekmadienį

 

Perbraukė kaštoninį

Pakaušį –

 

Žinai, inkvizcija šiandien

Gaudo liūdinčius

 

Iš prairusio dangaus

Gelmių nusijuokė

Nelyg iš pragaro

 

Kodėl linksmas visada

Tik pinčiukas

O Dievas

Rūsčiai grūmojantis dėdė?

 

Lengviau nieko neturėti?

 

Todėl reikėjo

Numesti lapus

Pilnus mėlynai

Įrašytų spalvų

 

Prisirinkti glėbius kitų

Raudonai raudonų

 

Kirpykla

 

Dvi dienas iš eilės

Girdėjau žodžius:

„Jūsų visi plaukai suskaityti“

 

Trečią dieną jie buvo nudažyti

 

Ne taip.

 

Nes pritrūko komunikacijos

Savitarpio supratimo

Sutampančių požiūrių

Ir interesų

 

Nes norėjau blogai –

Nemokšiškai ir nedailiai

 

Todėl dabar viskas perskaičiuota

Paprastais arabiškais skaičiais

 

 

Kad suskaityti galėtų

Ir normalūs dievai

 

***

 

Prašom grįžti

Arčiau kranto

 

Užribyje maudytis

Ir gyvybe rizikuoti

Draudžiama

 

Mirti

Draudžiama

 

„Il faut tenter de vivre“

„You just have to swim

Through the waves

Then maybe

You’ll become a mermaid“

 

Tik kad undinėms

Būti draudžiama

O išgirdus sireną reikia

 

Grįžti arčiau

Tiesos bei saugumo

Kuo toliau nuo

Visokių stebuklų

 

Nesiseka

 

Pasaulis ožiuojasi

Pasaulis spyriojasi

Būtys rodo ragus

Ir perima vadžias

Į savo rankas

 

Niekas nevyksta

Niekas neveika

(Nebent pagal savas taisykles)

 

Už kiekvieno kampo tyko

Visokie velniai

Funkcijos virsta disfunkcijom

Ir nustoja galiojus

Klasikinė harmonija

 

Niekas nebeturi reikšmės

 

Gal taip ir atrodo

Apokalipsė

Pasaulio pabaiga

 

Ne karas ir

Ne asteroidas

 

Tik sistemos klaida

 

Sonata. Andante – Presto – Adagio

 

Kontempliuoju

Rudą vazelę

Aguonų ir rugiagėlių

Puokštę joje

 

Žvilgsniu skverbiuosi

Grynųjų formų link

Viskam virstant spalvota dėme

 

Tam reikia

Meditatyvios ramybės

 

Arba

 

Šviesos greičiu už lango pralėkusio automobilio išskydusiom ir išsitempusiom švieselėm sustingusioj mano erdvėj

Tik

Kiek dar gali būti ramybės kiek dar gali būti estetikos kai kažkas kai viskas dega kiek dar gali būti gėlių ir vazelių kai prasprogti gali nebent žemė bombai tiksliau dronui ar kuo ten jie kariauja prisilietus o tai kas turėtų visokie burbulai pavyzdžiui niekaip nesprogsta ir kiek dar

 

Amorfiškumo

Kraštutinumai ir priešybės

 

Appassionata

 

Užsimerkti

Įkvėpti

Iškvėpti

Atsimerkti.

 

Paprasta.

 

Tai tik aidas

Paskutinio griaustinio

 

Melodijos žaidimai

Iš svetimos nevilties,

 

Tik šaltas protas.

Suvokimas:

Trapu ir laikina

Nesąžininga.

 

Gryna mechanika:

Jie juk atsistos,

Pamirš ir išeis,

Dangtis nusileis.

 

Ta tyla…

 

Ar ji kada pasibaigs?

 

***

 

Šiaip jau ji

Kabo danguje

Kaip debesis

Ir tiek

 

Ramusis vandenynas

Tik kita

Plokštuma ir

Substancijos forma

 

Bet kartais

Pakeli galvą

Ir ima atrodyt

Kad debesis krinta

 

Nenusakomo dydžio

Vandens masyvas staiga

Pritrėškia visu

Savo svoriu slegia

Nebeišmatuojama jėga

 

Bet čia tik kartais –

Tada, kai ateitį

Netyčia prisimeni

 

Death of a Ladies’ Man, 45bpm

 

Važia-

vau, taip, lė-

tai, viskas ge-

rai, klausiausi

Coheno, dainavo ra-

miai, taip, ma-

čiau, kaip gra-

žiai apniukę,

kaip jaukiai mi-

glom apkloti lau-

kai, taip, ir

ženklą mačiau,

posūkį, bet jis

sakė:

– It’s like our visit to the moon,

Or to that other star

Tai, galvoju, va-

žiuosiu namo, į

tą kitą

žvaigždę, ir tik da-

bar prisiminiau,

kad dar sakė:

– I guess you go for nothing,

If you really wanna go that far

 

 

 

 


Warning: Undefined variable $meta_text in /home/durys/domains/durys.diena.lt/public_html/wp-content/themes/flatsome/content-single.php on line 59