Bevaisę žemę čiupnoju
Šokoladuotais pirštais
Bepigu
Mirtis turbūt neturi spalvos
Bet net saldumas
Turi būti juodas
Ir kartus
Rafinuotos savižudybės formos
Negrabiomis pirmykščio žmogaus rankomis
Šitam laike, kai
Nebereikia nieko, net būti
Pradedu mokytis
Akmenį paverst į plaktuką
***
Sapnai yra
Trigonometrinės lygtys
Kur laikas juda
Atgal
Tikrovės kasdienybės svajonių
Repeticijomis
Vakar dienos ir rytojaus
Kiekviena tezė neišvengiamai
Turi antitezę
Kiekvienas kalnas bedugnę
Su kuria varžaisi
Kas ilgiau nemirksės
Neužsimerks
Kitam sapnui
Kur trigonometrinės lygtys
Yra muzika
Žadintuvo lopšinė kas rytą
Miegoki vaikuti brangus
Šitas pasaulis tau
Vis tiek per žiaurus
Jis jau seniai
Neteko vilties
Pamiršęs
Plakimą širdies
— — —
Mes netilpom į apibrėžimą
Trigonometrinės lygties
***
Love is…
Kramtoma guma
Nesukramtoma
Saldi pirmas 30
Sekundžių
Life is?
Eksperimentas
Tranzitas
Žaidimas
…
Pasivaikščiojimas naktį miške
Pilnačiai švysčiojant
Pro pūkinius debesis
Civilizacijos ir prigimties
Susidūrimas
Bijai vilko
Neik į mišką
Bet
Laimė yra lapė
Ir gyvena miške –
Ar jie irgi gali
Paspringti
Kramtoma guma?
***
Krištolinis pasaulis
Prieisiu, paliesiu,
Suduš
Pažirs spalvotom skeveldrom
Žmogus yra
Naikinanti jėga
Fraktalas
Žmogus yra
Kurianti galia
Greitosios žiburėlių difrakcija
Nuo aštriabriaunių fragmentų
Šviesa yra pavojinga
Šviesa yra gydanti
Plynas vitražinis laukas
Spindi kvantiniu
Šaltu jausmu
Į kurį įsibrėži koją
Ir fraktalas dabar
Nedalomai raudonas
***
Medis ištiesė ranką
Nusivedė
Nuo degančių skruostų
Nubraukė ašaras
Davė sulos
Ir siela lyg
Klevų sirupas ant
Blynų sekmadienį
Perbraukė kaštoninį
Pakaušį –
Žinai, inkvizcija šiandien
Gaudo liūdinčius
Iš prairusio dangaus
Gelmių nusijuokė
Nelyg iš pragaro
Kodėl linksmas visada
Tik pinčiukas
O Dievas
Rūsčiai grūmojantis dėdė?
Lengviau nieko neturėti?
Todėl reikėjo
Numesti lapus
Pilnus mėlynai
Įrašytų spalvų
Prisirinkti glėbius kitų
Raudonai raudonų
Kirpykla
Dvi dienas iš eilės
Girdėjau žodžius:
„Jūsų visi plaukai suskaityti“
Trečią dieną jie buvo nudažyti
Ne taip.
Nes pritrūko komunikacijos
Savitarpio supratimo
Sutampančių požiūrių
Ir interesų
Nes norėjau blogai –
Nemokšiškai ir nedailiai
Todėl dabar viskas perskaičiuota
Paprastais arabiškais skaičiais
Kad suskaityti galėtų
Ir normalūs dievai
***
Prašom grįžti
Arčiau kranto
Užribyje maudytis
Ir gyvybe rizikuoti
Draudžiama
Mirti
Draudžiama
„Il faut tenter de vivre“
„You just have to swim
Through the waves
Then maybe
You’ll become a mermaid“
Tik kad undinėms
Būti draudžiama
O išgirdus sireną reikia
Grįžti arčiau
Tiesos bei saugumo
Kuo toliau nuo
Visokių stebuklų
Nesiseka
Pasaulis ožiuojasi
Pasaulis spyriojasi
Būtys rodo ragus
Ir perima vadžias
Į savo rankas
Niekas nevyksta
Niekas neveika
(Nebent pagal savas taisykles)
Už kiekvieno kampo tyko
Visokie velniai
Funkcijos virsta disfunkcijom
Ir nustoja galiojus
Klasikinė harmonija
Niekas nebeturi reikšmės
Gal taip ir atrodo
Apokalipsė
Pasaulio pabaiga
Ne karas ir
Ne asteroidas
Tik sistemos klaida
Sonata. Andante – Presto – Adagio
Kontempliuoju
Rudą vazelę
Aguonų ir rugiagėlių
Puokštę joje
Žvilgsniu skverbiuosi
Grynųjų formų link
Viskam virstant spalvota dėme
Tam reikia
Meditatyvios ramybės
Arba
Šviesos greičiu už lango pralėkusio automobilio išskydusiom ir išsitempusiom švieselėm sustingusioj mano erdvėj
Tik
Kiek dar gali būti ramybės kiek dar gali būti estetikos kai kažkas kai viskas dega kiek dar gali būti gėlių ir vazelių kai prasprogti gali nebent žemė bombai tiksliau dronui ar kuo ten jie kariauja prisilietus o tai kas turėtų visokie burbulai pavyzdžiui niekaip nesprogsta ir kiek dar
Amorfiškumo
Kraštutinumai ir priešybės
Appassionata
Užsimerkti
Įkvėpti
Iškvėpti
Atsimerkti.
Paprasta.
Tai tik aidas
Paskutinio griaustinio
Melodijos žaidimai
Iš svetimos nevilties,
Tik šaltas protas.
Suvokimas:
Trapu ir laikina
Nesąžininga.
Gryna mechanika:
Jie juk atsistos,
Pamirš ir išeis,
Dangtis nusileis.
Ta tyla…
Ar ji kada pasibaigs?
***
Šiaip jau ji
Kabo danguje
Kaip debesis
Ir tiek
Ramusis vandenynas
Tik kita
Plokštuma ir
Substancijos forma
Bet kartais
Pakeli galvą
Ir ima atrodyt
Kad debesis krinta
Nenusakomo dydžio
Vandens masyvas staiga
Pritrėškia visu
Savo svoriu slegia
Nebeišmatuojama jėga
Bet čia tik kartais –
Tada, kai ateitį
Netyčia prisimeni
Death of a Ladies’ Man, 45bpm
Važia-
vau, taip, lė-
tai, viskas ge-
rai, klausiausi
Coheno, dainavo ra-
miai, taip, ma-
čiau, kaip gra-
žiai apniukę,
kaip jaukiai mi-
glom apkloti lau-
kai, taip, ir
ženklą mačiau,
posūkį, bet jis
sakė:
– It’s like our visit to the moon,
Or to that other star
Tai, galvoju, va-
žiuosiu namo, į
tą kitą
žvaigždę, ir tik da-
bar prisiminiau,
kad dar sakė:
– I guess you go for nothing,
If you really wanna go that far