Renginiai
Skaitymai iki gyvos galvos
Rimantas Kmita
Nesu nuolatinis Novelës rudens lankytojas, todël gali bûti ir taip, kad kai kas, kas èia pasakyta, bus netiesa, bet, tikiuosi, renginio organizatoriai uþ tai manæs á teismà nepaduos. Gal todël ir didþiausias netikëtumas ið ðio vakaro buvo tas, kad suþinojau, jog Novelës ruduo vyko jau septynioliktà kartà.
Galbût ir dël tokio didþiulio skaièiaus ko nors naujo tikëtis bûtø nepadoru. Tas nieko naujo panaðus kaip ir visur kitur, kaip ir pavasariuose bei rudenyse. Tik skirtumas toks, ten daugumai ádomu, ar buvo, tarkim, Marèënas, o jeigu buvo, ar gërë, o jeigu gërë, tai ar daug, o jeigu daug, tai kà paskui sakë arba muðë, ir kaip paskui muðë já, ir kaip viskas baigësi. Ir kuo anksèiau ði klausimø grandinëlë nutrûksta, tuo atitinkamai ádomumo maþiau.
Kà gi iki skausmo paþástama I. Simonaitytës vardo vieðosios bibliotekos salë, kurioje, be skaitanèiø ir skaitanèiø giminiø bei artimøjø, bibliotekos darbuotojø, raðanèiø apie visa tai ir filmuojanèiø bei kitaip suinteresuotø vos keletas atsitiktiniø estetinio polëkio entuziastø, bet ar ne dël to (-s) vienintelio (-ës) paklydusios dûðelës ir skrebena raðytojai?
Ir nors renginys tarptautinis, taèiau ne visi tarptautiniai renginiai yra vienodai tarptautiniai. Iki skausmo paþástami saviðkiai prozininkai á savo tarpà pasikvietë nemaþiau paþástamus ir ne pirmà kartà Klaipëdoje vieðinèius kolegas ið uþsienio Viaèeslavà Karpenko bei Olegà Gluðkinà (Kaliningradas) ir Klausà-Jurgenà Liedtke (tolimasis Berlynas). Kitais metais kas nors bus ið Latvijos. Kaþkaip ramu. Lyg toj V. Kernagio dainoj: Kaip gera ið anksto þinoti, kur pateka saulë, kur leidþias, kur sniegas pirmiausia iðtirpsta ir ima þibuoklës þydët.
Novelës rudenyje klasikinës novelës bûta nedaug: kai kurie tekstai buvo esë, o kai kurie tiesiog vaizdeliai, kitokio þanro nesugalvosi. Þinoma, ne þanras èia svarbiausia ir ne þanro rëmø pajusti renkasi klausytojai bei nori patirti skaitytojai. Kaip sakë renginio vedëjas R. Èerniauskas svarbu geras raðytojas, kuris, jo nuomone, raðo tik geras noveles, o blogas – tik blogas, na, nebent netyèia kartais kokià geresnæ paraðytø.
Bet nëra ko norëti klasikinës novelës, ne klasicizmas uþ lango. Þanro krizës poþymiai ëmë ryðkëti stojus skaityti jau pirmajam vakaro dalyviui – tø namø ðeimininkui Juozui Ðikðneliui, kuris ið karto pasakë, kad skaitys daiktà, ir ne bet koká, o paraðytà specialiai ðiam renginiui. Daikto pavadinimas hamletiðkas Turëti ar neturëti. Publika tai ávertino.
Olegas Gluðkinas taip pat skaitë daiktà arba esë apie turimus ir neturimus paminklus Kaliningrade. Toliau buvo visaip, kol novelës garbæ ginti stojo Algis Kuklys. Anot jo (o gal reikëtø sakyti, anot jo novelës personaþo), saujelë prozininkø kovoja su vëjo malûnais novelë nuo XX amþiaus pradþios puolama, kritikai neleidþia jai skleistis, bet kritikai, kaip ir skaitytojai, tik norëtø kad ne deklaracijomis, o novelëmis mes gelbëtume pasaulá, gerbiamieji èechovai, hemingvëjai beigi borchesai. Tataigi ne skøstis honorarais, ne keiksnoti valdþià, o raðyti geras noveles yra paðaukti geri novelistai, nes në vieno (pasakykime kategoriðkai, koks buvo ir praneðëjas) raðytoju geru dar nepadarë valdþia arba pinigai.
Jurgis Gimberis, nepavydëdamas Hemingvëjui tø tûkstantiniø honorarø, prajuokino publikà pasakodamas apie tuos laikus, kai vienintelis nedeficitinis dalykas buvæs triperis, t.y. gonorëja.
Jauna (?) nepaþástamoji, prisidengusi pseudonimu Jo Jo, neatvyko, nepapuoðusi renginio etikete Naujiena, bet uþtat atvyko RoRa, tàdien ðventæs savo jubiliejø. Tad ir tàvakar viskas skaitymais nesibaigë, nors niekas nesimuðë ir nieko pikantiðko lyg ir nebuvo, tad paparaciai ilgesniam laikui ir nepasiliko.
O kà galima paguodþianèio pasakyti pabaigoje? Nieko naujo ðtai þanrui krizë, o Novelës rudeniui nieko, jis ir toliau gyvuoja palaikydamas miestelyje minimalià vadinamojo literatûrinio gyvenimo kraujo apytakà, ir gyvuos iki kas nors perlips per Rimanto Èerniausko lavonà, kaip tikino A. Kuklys, bet to, regis, dar ilgai niekam nepavyks padaryti. Skaitymai iki gyvos galvos.
||||||||