Tarp objekto ir tylos – kiekvienas savaip

FOTOGRAFIJA

Tarp objekto ir tylos – kiekvienas savaip

Goda GIEDRAITYTË

Kiekvienàsyk stebina fotografijos gaivastis (terminas, sujungiantis du þodþius: gaivus ir gyvybingas). Regis, jau tiek iðieðkota, tiek uþfiksuota, o vis tiek masina. Turbût ne veltui meno tyrinëtojai iki ðiol fotografijà kaltina pakeitus nusistovëjusià dailës istorijos vagà.

Matyt, dël tos paèios prieþasties ir ðá vëjuotà lapkritá Klaipëdos parodø salëse tiesiog uþderëjo fotoparodø. Apþvelkime bent tris: Klaipëdos dailës parodø rûmuose eksponuojamà vilnieèiø keturiø autoriø bendrà projektà “Keturikitaip” ir Jurgos Gelucevièiûtës “Kapø gëles” bei “Paletës” dailës salone veikianèià klaipëdietës Audreolës Paþereckaitës parodà “Akimirkos þaismë”. Pasirinkimà lëmë keli visas tris parodas jungiantys faktoriai…

Ieðko nedràsiai

Visos trys parodos pristato jaunøjø Lietuvos fotografø kûrybinius ieðkojimus. Klajodami po keliasluoksná, daugiaplaná ir netgi áviarialytá fotografijos pasaulá, jaunieji menininkai stengiasi deklaruoti savàjà kûrybinæ esatá, atrasti naujà ir originalià, meno kûrëjo statuso vertà þiûros formà, mygtuko spragtelëjimo akimirkà galinèià tapti kûnu. Siekiama atverti tai, ko kiti nemato, nepastebi, atskleisti vidujinæ atvaizdo gelmæ. Ir vis dëlto… Pasigendame iðieðkoto “savojo” stiliaus ar meninio màstymo. Tarsi ir ieðkoma, taèiau nedràsiai, per tyliai, paðnibþdomis. Kita vertus, kartais ir tyla gali nustelbti riksmà, kaip, pavyzdþiui, J. Gelucevièiûtës gëliø cikle.

Tik lyriðka linija

Dalyvauja moterys. Ðioks toks feministinis nuokrypis (akcentas), bet ádomus ir net aktualus, turint omenyje vyriðkosios lyties dominantæ dailëje. Netrunku prisiminti ir ðiemet Klaipëdos dailës parodø rûmuose vieðëjusià spalvotosios fotografijos pradininkës Madame Yevonde ekspozicijà. Dràsûs ir netgi savotiðkai ðiuolaikiðki britø fotomenininkës eksperimentai ataidi ir ðiandienos fotografijos kûrëjø darbuose. Ir vis dëlto ryþtingas savojo “að” deklaravimas neiðsilieja á jokià moteriðkà jaunosios lietuviø fotografijos linijà. Gal tik sklindantis romantikos dvelksmas, lyriðka linija, màslumo ir susikaupimo akimirka charakterizuoja fotografijà à la femme.

Skæsta spalvose

Spalvos þaismë versus kompozicijos darna. Ádomu, jog didþioji dalis fotografijø skæsta spalvø paletëje. Autoriai klaidþioja po jø labirintus, akcentuodami tai grynosios spalvos primatà, tai niuansuotà gamtos paletæ. Kita vertus, spalvø gausai prieðpastatoma veik visuose darbuose esanti labai aiðki, neretai ácentruota, tektoniðka kompozicija. Uþdara plokðtumos citata autorius ágalina akcentuoti vaizduojamo objekto svarbà, atskleisti jam bûdingà charakterá.

Duoklë daiktui

Dominuoja objektas. Paþvelgæ á Lietuvos fotografijà vos kelis deðimtmeèius atgal, pastebësime prieðingas ðiandienai tendencijas: skaudþiø gyvenimo realijø ir portreto dialoge atskleidþiama þmogaus tema. Ðiandien gi þmogaus ir gamtos ávaizdis tampa vis maþiau ádomus. Á pirmà planà iðkeliami kasdienybës, objekto ávaizdþiai. Vartotojiðkame pasaulyje atsisakoma figûratyvo. Duoklë mokama daiktui, jo gyvenimui, istorijai. Bûtent per daiktà perteikiamas ir greta ar su juo egzistuojantis þmogus. Objektas tampa “sekretu”, sauganèiu visas paslaptis, patyrimus, iðtisus gyvenimus.

Sugëræ prisiminimus

Joanos Deltuvaitës (ið projekto “Keturikitaip”) daiktø karuselëje sukasi kasdienybë ir dvasingumas. Kiekvienas objektas èia atsiradæs ne ðiaip sau: èia jo bûta nuolatos. Ir pati autorë teigia, jog ekspozicija – “apie tylià daiktø, tarp kuriø gyveni ir kuriais naudojiesi, bet kuriø nepastebi, esatá”. Tik laikas juos nardino á nebûties ir prisiminimø kamufliaþà. Les souvenirs, les souvenirs… Panaðiai dar gyvos praeities eskizus fiksuoja ir Jova Ambrazaitytë. Monochrominiai duðø kabinø kadrai sumiðæ su kadaise èia besimaudþiusiø þmoniø pokalbiais, tekanèio vandens èiurkðlëmis, ðampûno kvapu. “Atsiminimas – dienoraðtis, sugëræs mûsø garsus ir ðviesà”.

Dangèiai po kojomis

Objektø pasakojimø klausosi ir Vacys Nevèesauskas, kolekcionuojantis Didþiosios Britanijos miestuose pasimetusiø kanalizacijos dangèiø “portretus”. Ávairiaspalvë dokumentinë serija apie kasdien þmoniø mindomus ir visiems áprastus bei nepastebimus gatvës gyvenimo liudininkus kvestionuoja ne tik objekto egzistencijos niuansus. Tie dangèiai byloja ir apie þmoniø pasyvumà, santyká su aplinkiniais ir pasauliu, nuolatiná skubos palydovà.

Skverbiasi á gamtà

Tuo tarpu A. Paþereckaitë grimzta á linijos ir spalvinës dëmës estetikà. Pasitelkdama smëlio, ledo stichijas bei fotografijas lydinèias poeto D. Kajoko eilutes, jaunoji menininkë skverbiasi á gamtos groþá, atskleisdama mus nuolat supanèiø maþø stebuklø kerus: plunksnà, ástrigusià tarp nendriø, ið smëlio sànaðø iðnyrantá veido profilá, ledo pieðinius ant stiklo, o gal ir paèios autorës “sielos atspindá”.

Kapø gëlës

Ramybe ir harmonija alsuoja ir J. Gelucevièiûtës darbai. Tai, subjektyvia ðio straipsnio autorës nuomone, stipriausia fotoparoda. Tiek pasirinkta tema ir jos traktuote, tiek ir ekspozicijos architektûra. Per ramiai plevenanèius vienà ar kelis gëlës þiedus autorë atskleidþia visà kapø esatá: þmogaus gyvenimo trumpumà, sielvartà, aðaromis nuplautà kelià á kapines, ilgesá, vienatvæ, skausmà, kartu ir ramybæ, rimtá, tylà, susikaupimà…

Kiekviena fotografija árëminta á platø mediná rëmà, asociatyviai reflektuojantá karsto lentø horizontales. Santyká su jomis dar labiau pabrëþia nebûdingas darbø eksponavimas þemiau þiûrovo akiø lygio. Uþ stiklo – gëlës þiede saugoma ramybë.

Fiksuoja laimæ

Vienintelis ekspozicijose iðsiskyræs portretiniais darbais yra Ugnius Gelguda (projektas “Keturikitaip”). Cikle apie ðiandieninæ ðeimà – tradiciniø ir netradiciniø ðeimø paveikslai. Fotoobjektyvu fiksuojama dviejø þmoniø laimë, nediferencijuojant á teisingà ir neteisingà, priimtinà ir smerktinà. Monochrominiai jausmø pasauliai liudija realià ðiandienos situacijà. (Tiesa, dël visuomenëje dar vyraujanèiø nuostatø fotografijose áamþintos homoseksualios poros ne ið Lietuvos, bet ið Latvijos.)

Ðtai tokie tie jaunieji fotografai, ðiuolaikinio meno pasaulio klajûnai: ieðkantys ir atrandantys, klystantys ir stebintys, besiðnabþdantys ir skardþiai deklaruojantys. Svarbiausia – kuriantys.

||||||||