Vis dar skambanti E.Balsio muzika

Atminimas

Vis dar skambanti E.Balsio muzika

E.Balsio kûryba buvo ávertinta visais þymiausiais to meto apdovanojimais.

Rolanda LUKOÐEVIÈIENË

Ðiemet minëjome vieno iðkiliausiø pokario metø lietuviø muzikø Eduardo Balsio 85-àsias gimimo ir 20-àsias mirties metines. Ryðkø talento pëdsakà lietuviø muzikoje palikusio kompozitoriaus, pedagogo, visuomenës veikëjo sukaktis buvo prisiminta uostamiesèio apskrities vieðosios I.Simonaitytës bibliotekos Muzikos skyriuje surengtame vakare, kur susirinko E.Balsio talento gerbëjai, mokiniai, giminaièiai, vaikai – Dalia ir Audrius Balsiai. 85-àjá E.Balsio gimtadiená paminëjo ir jo vardu pavadintos menø gimnazijos auklëtiniai, Klaipëdos universiteto Menø fakulteto salëje surengdami koncertà.

Tarsi kometa

Iðkilmingi jau mirusiø þymiø þmoniø minëjimai neretai siejasi su pompastika ir netikrumu. Ið þiupsnelio pabertø prisiminimø, kurie rûpestingai atrûðiuojami ir laiko, ir juos iðsakanèiøjø noro ðiek tiek pagraþinti jau nebegyvenanèià asmenybæ, sudëtinga suvokti, koks ið tiesø buvo tas þmogus, kuriam net ir mirus vis norima apie já kalbëti.

Taèiau E.Balsys iki ðiolei gyvas ne todël, kad apie já verèia kalbëti muzikos istorijos vadovëliai. Gyvas ðiltuose jo vaikø ir artimøjø prisiminimuose. Stipri, dora asmenybë, gebëjusi uþdegti kitus, nutvieksti juos savo dvasios ðviesa, tarsi kometa palikusi ryðkø pëdsakà daugelio þmoniø gyvenimuose ir iki ðiolei ðildanti mus savo muzika.

Sakoma, kad kûrëjui iðëjus lieka jo darbai, jo iðsakytos mintys, mokiniai. Mums, nepaþinojusiems E.Balsio, liko jo muzika, kuri, þinovø teigimu, iki ðiø dienø neprarado savo patrauklumo ir meninës átaigos.

Emocijos ir logika

Visi Balsio kûrybos tyrinëtojai pabrëþdavo labai ryðkià jo kûrybos savybæ – emocijø ir logikos harmonijà. Pats kompozitorius ne kartà teigë, kad amato ásisavinimas, meistriðkumas – kategorijos, kuriø neáveikus neámanomas joks kûrybinis darbas.

E.Balsio kûrybos tyrinëtojos O.Narbutienës teigimu, ðis kompozitorius paliko nepaprastai ryðkø pëdsakà daugelyje þanrø. Raðë kamerinæ, simfoninæ, estradinæ, instrumentinæ, vokalinæ, chorinæ, muzikà filmams, spektakliams, sukûrë baletà. Lietuviø estrados klasika tapo E.Balsio dainos „Senas jûrininkas“, „Daina apie Klaipëdà“, „Habanera“, „Rumba“.

Nuosaikus modernistas

E.Balsio kûryba, ðiandien jau tapusi klasika, ryðkiai atspindi to laiko ieðkojimus, atradimus ir stilistinæ kryptá. Pasak O.Narbutienës, savo estetine nuostata ðis kompozitorius priskirtinas nuosaikiøjø modernistø grupei – jis buvo vienas ryðkiausiø septintojo deðimtmeèio stilistinio lûþio lyderiø, taèiau jo poþiûris á muzikos modernumà turëjo aiðkias ribas.

Stambiausiems savo kûriniams kompozitorius pasirinkdavo universalias temas, rëmësi amþinais humanistinio meno kriterijais. Baletas „Eglë þalèiø karalienë“, oratorija „Nelieskite mëlyno gaublio“, opera „Kelionë á Tilþæ“, simfoninis opusas „Dramatinës freskos“ – tai kûriniai, kuriuose prieðinami gëris ir tamsa, smurtas ir pasiaukojimas, kaip idealai iðkeliami meilë ir iðtikimybë.

Klaipëdietë muzikologë Rûta Vildþiûnienë mano, kad E.Balsio kûryba iki ðiolei aktuali ir vertinga. Ji neabejotinai turi iðliekamàjà vertæ. O ir pats E.Balsys – pagarbos verta asmenybë, kuri sugebëjo iðlaikyti savo ásitikinimus, moralines nuostatas net ir tarybiniais metais.

Pasak R.Vildþiûnienës, E.Balsio kûrybos vizitine kortele galima laikyti oratorijà „Nelieskite mëlyno gaublio“. Tai bene populiariausias ir dabar daþnai atliekamas E.Balsio kûrinys. Kaip ir klasika tapusi „Rauda“ ið baleto „Eglë þalèiø karalienë“, daþnai skambanti kaip atskiras kûrinys.

Laivai ir futbolas

E.Balsys netikëtai ið ðio pasaulio pasitraukë prieð dvideðimt metø Druskininkuose, 1984 m. spalio 3-iàjà, Kompozitoriø namuose beraðydamas Treèiàjá koncertà smuikui, kurá turëjo atlikti smuikininkas Raimundas Katilius. Tuomet kompozitoriui buvo 64-eri.

E.Balsys gimë 1919 m. gruodþio 20 d. Nikolajeve. Ten susipaþino jo tëvai – Kostas Balsys ir pavolgio vokietë Barbora Renner. Kai ðeima su trimis sûnumis gráþo á Lietuvà ir apsistojo Skuode, Eduardui buvo dveji metai. Èia E.Balsys pradëjo muzikuoti ir þaisti futbolà.

Kai ðeima persikraustë á Klaipëdà, daug laiko su broliais bûsimasis kompozitorius praleisdavo uoste, kur stebëdavo atplaukianèius laivus. Mokydamasis Vytauto Didþiojo gimnazijoje, E.Balsys dainavo chore, grojo puèiamøjø orkestre ir gavo puikø muzikiná iðsilavinimà. Taip pat gimnazijoje jis garsëjo kaip puikus gimnastas, futbolininkas, krepðininkas. 1938 m. Klaipëdos laikraðèiuose Balsio pavardë gana daþnai buvo minima sporto kronikose.

Susigipsavo rankà

Kuomet Klaipëdos kraðtà uþëmë vokieèiai, ðeima jau gyveno Palangoje. Baigæs gimnazijà E.Balsys ástojo á Kauno karo mokyklà. Èia jis ir pradëjo kurti muzikà, þygio dainas.

Valdþià paëmus Raudonajai armijai, Eduardas pabëgo ið Kauno pas tëvus ir ásidarbino Kretingos gimnazijoje mokytoju, kur susipaþino su bûsimàja þmona, tuomet gimnaziste Adele Jasinskaite.

Gimnazijoje Balsys dëstë daugybæ ávairiø disciplinø, fiziná lavinimà, chemijà, fizikà, matematikà. Èia apsisprendë tapti kompozitoriumi ir stoti á Kauno J.Gruodþio konservatorijà. D. Balsytë pasakojo istorijà, kaip stodamas á konservatorijà Balsys susigipsavo rankà, nes nemokëjo groti fortepijonu, kurio egzaminas buvo privalomas. Vëliau per kelis mënesius jis groti iðmoko.

Po konservatorijos – Leningrado aspirantûra. Visur, kur tik vykdavo Balsys, vaþiuodavo ir jo þmona Adelë. Su ja meilëje ir taikoje kompozitorius iðgyveno 36 metus.

Kruopðtus ir nepraktiðkas

Balsio vaikai pasakojo, kad tëvas buvo labai atsakingas, profesionalus visame kame, darbðtus ir ypaè kruopðtus. Tai atsispindëjo ir jo partitûrose. Taèiau nepraktiðkas, daþnai neþinantis, kaip iðspræsti paprastus buitinius klausimus.

Labai gerai sugyveno su savo studentais. Kartais vaikai truputá pavydëdavo, kad tëvas su studentais daugiau bendraudavo, kabëdavo apie muzikà, negu su savo vaikais. „Jam visà laikà atrodydavo, kad laiko dar yra, kad dar viskà suspës“,- sakë D.Balsytë.

Tëviðka atmosfera

Kompozitorius puikiai iðmanë instrumentavimo paslaptis. Jo mokiniai tapo gerais savo srities meistrais. E.Balsys iðleido 35 studentus. Tarp jø – A.Karosas, B.Gorbulskis, V.Paketûras, A.Braþinskas, R.Racevièius, A.Raudonikis, K.Brunzaitë, V.Bartulis, F.Latënas, A.Þigaitytë, T.Leiburas, klaipëdieèiai J.Domarkas ir jau miræs Z.Virkðas.

Klaipëdos universiteto docentas kompozitorius Jonas Domarkas pasakojo, kad pavydëdavo savo mokytojui ypaè graþaus braiþo ir tvarkos partitûrose. „Ðis þmogus buvo nuostabus kompozitorius ir fantastiðkas pedagogas. Tai buvo ágimti jo talentai“,- prisiminë J.Domarkas.

Pasak jo, tarp E.Balsio ir studentø vyravo tëviðka atmosfera. J.Domarkui, kaip pats juokauja, „po Balsio sparneliu veðëti“ teko ilgiausiai – 8 metus. Mokësi teorijos, kompozicijos, raðë diplominá darbà.

Buvo maþakalbis

„Tame þmoguje slypëjo nepaprasta disciplina, gal turëjo átakos ir Karo mokykla. Jis buvo ið tø pedagogø, kurie turëjo nuojautà, sugebëjimà analizuoti ne tik studentø darbus, bet ir kitø kuriamà muzikà. Balsys buvo maþakalbis. Nieko apie já neþinojome. Nei kad mama buvo vokietë, nei kad turëjo du brolius, kurie emigravo á Vakarus. Að didþiuojuosi tais 8 metais, kuriuos praleidau su E.Balsiu.

Daug kà ið jo perëmiau. Netgi kruopðtumà, meilæ jûrai, be kurios neásivaizduoèiau savo gyvenimo. Buvo ir ðis tas mistiðko. Man neþinant, praëjus metams po Balsio mirties, tuose paèiuose Druskininkø kompozitoriø kûrybos ir poilsio namuose dvi savaites gulëjau toje paèioje lovoje, kurioje paskutines savo gyvenimo savaites praleido ir Balsys…“- prisiminimais dalijosi J.Domarkas.

Garsina gimnazija

1985 metais E. Balsio vardas buvo suteiktas jo jaunystës miesto meno mokyklai, kuri puoselëja graþias jo pagerbimo tradicijas. Ðiuo metu gimnazijoje mokosi 346 moksleiviai ið Klaipëdos miesto ir visos ðalies. Mokyklos kolektyvai ir solistai dalyvauja ávairiuose Lietuvos ir uþsienio projektuose, festivaliuose, kur skina laurus ir taip garsina E.Balsio gimnazijos vardà. Didþiausias gimnazijos gyvenimo ávykis – tradiciniai „Balsio apdovanojimai“, kuomet teikiamos ávairios nominacijos labiausiai per metus pasiþymëjusiems gimnazistams, vyksta mokiniø ir mokytojø pasirodymai.

1986 m. E.Balsio gimimo dienà prie namo Þvëryne, Birutës gatvëje, kur kompozitorius gyveno 20 metø, buvo atidengta memorialinë lenta. „Tai buvo mûsø kultûros àþuolas, kurio vaisius mes ilgai skinsime“,- apie ðá kompozitoriø sakë jo kolega Julius Juzeliûnas.

1987 m. buvo ásteigta Kultûros ministerijos ir Kompozitoriø sàjungos Balio Dvariono premija, kuri po mirties buvo paskirta E. Balsiui uþ Koncertà smuikui solo.

E.Balsio kûryba buvo ávertinta reikðmingais to meto apdovanojimais: Lietuvos valstybine ir kitomis premijomis, SSRS liaudies artisto, profesoriaus vardais, ávairiais ordinais ir medaliais.

Paþintis po mirties

„Tas dvideðimties metø atstumas ir mums su Audriumi suteikë poþiûrio objektyvumo. Màstant apie tëvà, dabar jau matosi patys svarbiausi dalykai“,- sakë D.Balsytë.

Daug kas Balsá lygindavo su stumbru. „Ið tiesø jis buvo stiprus, ramus, taèiau iki tam tikros ribos. Esame matæ já ir ánirðusá. Buvo nepakantus neteisybei. O namie kartais atrodydavo bejëgis, susidûræs su paprastais buities darbais“,- pasakojo D.Balsytë.

Abu kompozitoriaus vaikai – Dalia Balsytë ir Audrius Balsys pasirinko muzikø kelià. Dalia – Lietuvos muzikos akademijos Kameriniø ansambliø katedros docentë, koncertmeisterë. Audrius kuria ir aranþuoja muzikà spektakliams, filmams, reklaminiams klipams, þymiems atlikëjams.

||||||||


Warning: Undefined variable $meta_text in /home/durys/domains/durys.diena.lt/public_html/wp-content/themes/flatsome/content-single.php on line 59