Balandþio karðtligës diagnozë ðokis
 |
| Kaunieèiø ðokio teatras Aura, balandþio 5-àjà pasirodæs Klaipëdos dramos teatre, vëlgi imponavo iðtobulinta ðokëjø technika, tiesiog gimnastiðka jø kûno plastika ir ypatingu muzikalumu. |
VIOLETA MILVYDIENË
Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Choreografijos katedros lektorë
Kiekvienà pavasará, ypaè balandá, atgijus gamtai, uostamiestyje pagausëja ávairiø koncertø, konkursø, festivaliø. Ne iðimtis ir tai, kas vyksta ðokio pasaulyje. Juolab kad ðiuo graþiu metø laiku balandþio 29-àjà paþymima Tarptautinë ðokio diena, pradëta minëti 1981 metais Suomijoje. Tai diena, kuri suartina visus pasaulio ðokio þmones. Ðiandien ðokis lenkiasi þiûrovui. Jis prabyla þmogaus kûnu á þmoniø ðirdþis, protà ir vaizduotæ
Jau pirmàjà ðio mënesio savaitæ uostamiesèio ðokio gerbëjus ,,palepino gastroliniai spektakliai A.Cholinos ðokio teatro ,,Moterø dainos ir dvi ðiuolaikinio ðokio trupës ,,Aura kompozicijos. Kiek vëliau Ðilutëje ir Klaipëdoje ávyko vaikø ir jaunimo ðiuolaikinio ðokio festivaliai, apie kuriuos taip pat maga paraðyti pasidalinti nors minèiø nuotrupomis.
A/CH ,,Moterø dainos
Ðio ðokio spektaklio premjera ávyko dar 1998-aisiais Nacionaliniame dramos teatre. Per septynerius gyvavimo metus jis buvo epizodiðkai rodomas ir itin gausiai lankomas. Apkeliavæs ne vienà ðalá, dalyvavæs tarptautiniuose festivaliuose, balandþio 4-jà sugráþo á mûsø Þvejø rûmø salæ.
Laikui bëgant, pakito ðokëjø ir aktoriø sudëtis, taèiau pats A. Cholinos kûrinys, kuriame dominuoja vidinis moters pasaulis, iðliko toks pat nostalgiðkas, plastiðkas ir átaigus.
Nors jame nëra ypatingos dramaturgijos, taèiau, sukomponuotas ið solo, duetiniø, keliø masiniø ðokiø, spektaklis turi vienà siuþetinæ linijà. Jà kuria skambanèiø Marlenos Ditrich dainø, choreografijos, reþisûros bei scenografijos (M.Jacovskis), kostiumø, ðukuosenø ir grimo (J.Statkevièius) sinkretizmas.
Ekspozicijoje ið denio tiesiai á apleistà karo metø prieplaukos kavinæ su trimis besiilsinèiais padavëjais iðnyra 18 moterø tamsiais ilgais paltais ir lagaminais rankose. Jos paeiliui pasakoja apie meilæ, nusivylimà, vieniðumà, ilgesá, svajones
Tiesa, kai kurie fragmentai, ypaè duetai, panaðûs savo iðorine forma, ðokio stilistika ir leksika, bet skiriasi moters charakterio bruoþø, emocinës bûsenos atskleidimu.
Paèiais stipriausiais laikyèiau du monologus – ypaè jaudinantá, giliai jausmingà Teodoros – A.Gineitytës ðoká ir jam kontrastingà, utriruotai komiðkà R.Valiukaitës solo.
Visame vilnieèiø spektaklyje vyrauja harmoninga grakðèiø baleto artisèiø kûnø kalbos ir dramatinës aktoriø vaidybos sintezë. Manyèiau, tai ypaè naudinga patirtis ir tiesiog malonumas atlikëjams, o bûtent todël ,,iðloðia ir þiûrovai jie gauna savàjà dvasinio peno dozæ.
,,Auros aura
Balandþio 5-àjà Klaipëdos dramos teatre buvo parodyta ðokio teatro ið Kauno Aura dviejø daliø vakaro programa ðveicarø choreografës Klod Janos Roulin (Claude-Yane Roulin) kompozicija ,,Po audros, ávardinta modernaus dþiazo stiliaus kameriniu baletu, ir ðios ðiuolaikinio ðokio trupës vadovës B. Letukaitës sukurtas spektaklis ,,Aseptinë zona, arba Lietuviðkos sutartinës.
Pirmasis nebe naujas darbas, pasiþymintis ypatingu muzikalumu bei ekspresyviai perteiktomis solistës (Lina Navardauskienë) iðgyvenimø spalvomis.
Elitinio ðiuolaikinio ðokio spektaklis ,,Aseptinë zona, arba Lietuviðkos sutartinës (antroji pavadinimo dalis man nesuprantama) prieð porà metø Kaune buvo parodytas kaip eskizas, dabar kardinaliai transformuotas. Jau dalyvauta festivaliuose Vokietijoje, pelnë ávertinimus ðiuolaikiðka choreografija (uþ jà B.Letukaitë apdovanota Lietuvos teatrø sàjungos Kauno skyriaus ásteigtu ,,Fortûnos diplomu), áspûdingo apðvietimo ir videoprojekcijos darna.
Choreografë savo kûrinyje ,,kvestionuoja globalius bendraþmogiðkus konfliktus, kylanèius dël teritoriniø, politiniø, socialiniø, lyèiø ir galø gale paties þmogaus viduje glûdinèiø bei nuolat egzistuojanèiø apribojimø. Pasak jos, spektaklis siekia atskleisti iðsilaisvinimo idëjà, bandymus prasiverþti pro aplinkos ar netgi paties savæs susikurtà zonà, – raðoma programëlëje (tiksliau apibûdinti neámanoma).
Labiausiai imponavo iðtobulinta atlikëjø (ypaè merginø) technika, tiesiog gimnastiðka kûno plastika, ,,lauþytø judesiø ekspresija. Be to, originaliems ðokio deriniams èia vykusiai pritaikyti muzikiniai kûriniai, o apoteoze tapo pakilus A.Chaèaturiano valsas, tiksliai iðreiðkæs pagrindinæ kompozicijos mintá iðsilaisvinimà.
Dar malonu, kad á trupæ ásiliejo ir puikiai pasirodë klaipëdietis Muzikinio teatro artistas bei diplomuotas choreografas A.Jankauskas.
Degë ,,Gabijos ugnelë
Ypatingas reiðkinys Lietuvoje ir ðauni tradicija jau 11-àjá pavasará ruoðiamas atviras moksleiviø autorinio ðokio konkursas – vël iðaugo á gyvà ðalies masto renginá, kuriuo siekiama ugdyti jaunimo meninæ saviraiðkà, propaguoti savità kûrybà. Tiesa, jis vyksta Ðilutëje, taèiau, reikia pripaþinti, ten visada – publikos anðlagas, pulsuoja ypatingai ðilta bei nuoðirdi atmosfera, ko kartais negalima pasakyti apie didþiøjø miestø sales.
Á entuziastingosios mokytojos metodininkës A.Guþauskienës organizuotà konkursà balandþio 8-jà suvaþiavo ðokëjëliai ið visos Lietuvos Vilniaus, Rokiðkio ir Zarasø, Ukmergës, Elektrënø ir Ðiauliø, Klaipëdos, Maþeikiø, Skuodo ir Ðilutës.
Vertinimo komisija, á kurià, be ðiø eiluèiø autorës, buvo pakviestos Klaipëdos universiteto Menø fakulteto pedagogës S.Þilinskienë ir I.Stankevièienë, nebuvo itin nustebinta vaikø ir jaunuoliø kûrybiniais darbais, – jie vis dar neágyja originalumo ar iðbaigtumo. Taèiau dþiugu konstatuoti, kad panaudojama ávairesnë, ne tik estradinio ar mados ðokio leksika bei muzika. Be to, ðiek tiek tobulëja kai kuriø jau anksèiau matytø grupiø ðokio atlikimo lygis, ryðkëja ðokëjø artistiðkumas, sceniniai kostiumai estetiðkesni.
Taigi laimëjo tie kûrybiniai darbai, kuriuose aukðèiau minëti bruoþai sudarë harmoningà visumà. Taèiau ir vël kyla klausimas: ar tikrai jie sukurti paèiø ðokëjø jëgomis?..
Suþydëjo ,,Saulëgràþa
Spalvinga trijø valandø trukmës Saulëgràþos ðventë, ávykusi balandþio 21-àjà Dramos teatre, – bendras vaikø ir jaunimo ðokio studijos ,,Inkarëlis (vad. I.Gelgutienë) ir ðiuolaikinio ðokio trupës ,,E.Zu (vad. E.Zubrickienë), ðvenèianèios savo 10-ties metø veiklos jubiliejø, projektas. Tai jau treèiasis vaikø ir jaunimo grupiø ðiuolaikinio ðokio festivalis, pavadintas iðraiðkingos gëlës vardu.
Gerà áspûdá paliko Palangos ,,Pajûrio ir Maþeikiø ,,Niuanso kompozicijos, ið kitø iðsiskyrusios subtiliu skoniu, estetiðku ir ekspresyviu judesiu.
Trupë ,,E.Zu savo naujausius kûrinius (choreografija D.Binkauskaitës ir O.Kibickaitës) pristatë, panaudodama videoprojekcijà. Tai savotiðka naujiena tokiame festivalyje. Kauno choreografijos mokyklos auklëtinës pasiþymëjo grakðèia laikysena ir lengvu judesiu.
Gaila, taèiau persipynæ vilnieèiø (,,Terpsichorës, ,,Novos ir ,,Druskos) pasirodymai susiniveliavo. Be to, daugelyje ðokiø vyravo tie patys elementai, ypatingai panaðios buvo parterinës frazës, t.y. gana skurdus choreografinis þodynas.
Gausiausias publikos ovacijas pelnë Klaipëdos universiteto Menø fakultetui atstovaujanèiø choreografijos katedros III kurso studentø grupë (vad. D.Binkauskaitë). G.Puleikytës, L.Geraðèenko ir A.Jonykos kûrybiniø kompozicijø fragmentai dvelkë akademiðka dvasia ir natûralia jausmine gama. Galbût tik pritrûko tobulesnës technikos, sinchroniðkumo.
Festivalyje nuskambëjo dar vienas prasmingas akcentas bûsimøjø abiturientø iðlydëjimas á tolimesná kelià. Scenoje pasirodæ paskutiná kartà, tà vakarà su trupe ,,E.Zu atsisveikino devyni jos dalyviai.
,,Aguonëlei 100
Taip pavadintame Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Choreografijos katedros renginyje, skirtame lietuviðko ðokio pirmojo pasirodymo scenoje ðimtmeèiui, kartu ir Tarptautinei ðokio dienai paþymëti, balandþio 29-àjà laukiama sveèiø ið Vilniaus kolegijos ir Telðiø Ðokio pedagogikos katedrø.
Rytà – 11 val. Prano Domðaièio paveikslø galerijoje vyks mokslinë teorinë konferencija, kurioje praneðimus skaitys minëtø katedrø pedagogai ir studentai, o pavakary 17 val. koncerto Aguonëlei 100 metu KU MF Choreografijos katedros didþiojoje salëje bus parodyti jø kûrybiniai darbai.
||||||||