Norvego ðokio spektaklyje tapsime “Ligoninës” pacientais

Norvego ðokio spektaklyje tapsime “Ligoninës” pacientais

Norvego choreografo Jo Stromgreno ðokio spektaklyje “Ligoninë” stiprus realybës jausmas.

Tarptautinis ðiuolaikinio ðokio festivalis “Naujasis Baltijos ðokis” ðiemet prasidës spektakliu Klaipëdoje. Geguþës 1-àjà Klaipëdos dramos teatro scenoje pasirodys vieno garsiausiø Norvegijos choreografø Jo Stromgreno ðokio trupë.

Suvaþiuos ið 9 ðaliø

Geguþës 1-àjà Klaipëdoje ir geguþës 3-9 dienomis Vilniuje vyksianèiame 9-ajame tarptautiniame ðiuolaikinio ðokio festivalyje “Naujasis Baltijos ðokis – 2005” ið viso dalyvaus 16 ðokio trupiø ir projektø ið 9 valstybiø: Lietuvos, Didþiosios Britanijos, Prancûzijos, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Lenkijos, Latvijos ir Rusijos.

Á festivalá suvaþiuos apie 150 ðokëjø, choreografø bei aptarnaujanèio trupiø personalo. Festivalio renginiai numatyti Klaipëdos dramos teatre ir Lietuvos nacionalinio dramos teatro scenose.

Geras paþástamas

Ironiðku humoru, nekasdieniu þvilgsniu á gyvenimo kasdienybes pasaulinës publikos dëmesá uþkariavæs J.Stromgrenas yra vienas lietuviø publikos mëgstamiausiø uþsienio choreografø. Lietuvoje jau rodytos jo sukurtos „Vyriðkos misterijos“, „Ðokis lenkiasi futbolo menui“, „Atvykimas“ (pagal S.Beketo „Belaukiant Godo“). Taip pat matëme jo Karaliauèiaus srityje, Klaipëdoje ir kitose Lietuvos vietovëse sukurtà kino filmà „Maskvos kryptis“. Spektakliø „Ten“ ir „Tok pisin“ premjeros ávyko Vilniuje, Lietuvos ðokio informacijos centras buvo abiejø spektakliø koprodiuseris.

Iðgarsëjo greitai

Ádomu, jog daugiau laiko skyræs futbolui ir kitiems vyriðkiems pasilinksminimams J.Stromgrenas ðokiu susidomëjo vëlai – bûdamas jau septyniolikmetis. Ðoká studijavo keliose privaèiose baleto mokyklose Norvegijoje, o flamenkà – Ispanijoje, Madride.

1994-aisiais Jo Stromgrenas baigë Nacionalinæ baleto kolegijà, ðoko keliose ðokio trupëse, 1998 metais subûrë savo trupæ, bet kûrë ne tik jai.

Norvegijos, kitø Skandinavijos ðaliø ir tarptautiniø festivaliø prizais apdovanotas choreografas daþnai kvieèiamas dirbti su garsiomis baleto ir ðiuolaikinio ðokio trupëmis – Norvegijos nacionaliniu baletu, Niurnbergo, Islandijos baletais, Danijos ðokio teatru.

2000-aisiais Reino operos teatro Nacionalinio baleto trupë (Prancûzija) parodë J.Stromgreno sukurto „Spragtuko” variantà, kuriame buvo pasakojama apie benamius ir neágaliuosius.

Skausmo filosofija

Tradiciniuose gyvenimo reiðkiniuose Jo Stromgrenas sugeba rasti naujø pusiø, nepiktai pasijuokdamas ið áprastiniø elgesio bei màstymo kliðiø. Keliuose naujausiuose savo spektakliuose J.Stromgrenas jau paþërë ir nostalgiðkø filosofijos nuotrupø, þyminèiø savotiðkà brandà ir kûrybinio kelio modifikacijas. Tokio pobûdþio jo kûriniams priskiriamas ir ðokio spektaklis “Ligoninë”, kuris bus parodytas Klaipëdoje. Jo tema – izoliuoti þmonës uþmirðtose vietovëse.

Ávadiniame tekste pasakojama apie ne itin atokià ðalá, kurios provincijos ligoninëje dirba trys seselës.

Taèiau klinikoje nëra pacientø. Dël nuolatinio motyvacijos trûkumo gali sugriûti herojiðkas seseliø ryþtas. Tad jos nutaria imtis veiksmø, atlikdamos tai, kà buvo mokomos daryti, – nuskausminti. Taèiau kyla klausimas: kas turëtø savanoriðkai sutikti kæsti skausmà, kurá kiti galëtø numalðinti?..

Kà duoda pakaitalai?

“Ligoninës” tema artimai susijusi su pakaitalø daugëjimu ðiuolaikiniame gyvenime. Tai veiksmai, kuriø imamës, ir daiktai, kuriais naudojamës, kad sukeltø tikro ir pilnakraujo gyvenimo pojûtá. Kaip atlaikyti emocinæ sàstingio tuðtumà? Paprastai viltis ir ilgesys kurá laikà neblogai sàveikauja. Bet kà daryti, kai ilgesys subyra á gabalëlius, o viltis jau seniai iðtirpo?..

Medicinos seselës profesija tradiciðkai traktuojama kaip visiðkai nekalta ir verta pasitikëjimo. Seselës, pasiþyminèios aukðtais moralës standartais ir ypatingu pasiaukojimu, iðtisus amþius gelbëjo gyvybes, gydë, padëjo – ir teikë viltá. Bûdamos skausmo malðinimo þinovës, bet negalinèios nugalëti savøjø kanèiø, jos tampa apokaliptinëmis visuomenës liudininkëmis.

Anot “Ligoninës” kûrëjo, tai viso labo tik liûdna situacija, kuri gali sukelti norà pabandyti iðspræsti problemà. Problemà, kuri netiesiogiai veikia mus kaip stebëtojus – per mûsø kasdienæ savigrauþà dël pavirðutiniðkø pakaitalø.

“Ligoninëje” neðvaru

Spektaklio “Ligoninë” metu scenoje atkuriamas 6-ojo deðimtmeèio ligoninës interjeras. Veikëjos, apsirengusios klasikiniais medicinos seserø drabuþiais. Realybës jausmà turëtø sukelti tai, kad viskas yra ðiek tiek padëvëta ir neðvaru. Itin neðvaru. Vieta, kuri tikëtina turëtø bûti labai ðvari ir aseptiðka, realybëje yra padengta purvo, dulkiø ir þmogiðkøjø iðskyrø likuèiais. Taèiau veikëjos elgiasi taip, lyg bûtø ðvariausioje pasaulio vietoje, tokiu bûdu demonstruodamos neteisingà izoliacijos suformuotà vertinimà.

Spektaklio pagrindas – judesys. Taèiau naudojama ir rusø, prancûzø bei rumunø kalbomis besiremianti nonsense kalba.

Parengë Rita Boèiulytë

||||||||