Ðokis lenkiasi þiûrovui
Violeta Milvydienë
Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Choreografijos katedros lektorë
Tarptautinë ðokio diena tai diena, kuri suartina visus pasaulio ðokio þmones. Tà dienà ðokis lenkiasi þiûrovui, prabyla þmogaus kûnu á þmogaus ðirdá, protà ir vaizduotæ. Ir ne tik tà dienà
Aguonëlei 100
Ðiemetinis Tarptautinës ðokio dienos renginys Klaipëdos universiteto Menø fakulteto Choreografijos katedroje buvo ypatingas juo paþymëtas lietuviðko ðokio ,,Aguonëlë pirmojo pasirodymo scenoje ðimtmetis.
Be to, pakviesti á ðventæ atvyko ir aktyviai joje dalyvavo mûsø bendraminèiai Vilniaus kolegijos Menø fakulteto ðokio pedagogikos ir Þemaitijos kolegijos Telðiø Ðokio ir muzikos pedagogikos katedrø pedagogai bei studentai.
Rytà visus susirinkusiuosius á P. Domðaièio paveikslø galerijà prasmingai pasveikino katedros vedëja doc. T. Zinèiukienë ir Menø fakulteto prodekanë doc. E. Savukynaitë. Glaustu istoriografiniu praneðimu Aguonëlës keliu mokslinæ teorinæ konferencijà pradëjo doc. A.Graþulienë. Toliau sekë minëtø katedrø studentø kartu su pedagogais paruoðti teoriniai moksliniai darbai. Praneðimai labai skirtingi, jø tematika ávairi, o gvildenami klausimai ar reiðkiamos mintys svarbios ir ádomios ir esamø, ir bûsimøjø choreografø auditorijai. Mûsiðkei katedrai atstovavo IV kurso studentai: S. Basanavièiûtë (Liaudies þaidimø panaudojimas choreografø kûryboje) ir V. Gabenytë (Paukðtis lietuviø liaudies pasaulëjautoje ir choreografijoje, abiejø vadovë prof. J. Èapaitë) bei V. Stirbys su praneðimu Ið klumpiø gyvenimo istorijos (darbo vadovë – doc. A. Graþulienë). Konferencijà vedë ketvirtakursë E. Rudytë, pabaigoje rimtai ir su humoro gaidele darbus pakomentavo katedros ákûrëjas ir buvæs ilgametis jos vedëjas profesorius emeritas J. Gudavièius.
Vakarinio koncerto programa, sudaryta ið paèiø studentø sukurtø kompozicijø, padvelkë ypatingu akademiðkumu. Jaunimui skirtà mûsø katedros absolventës A. Butkauskaitës, ketvirtakursiø G. Nutautaitës, V. Stirbio, D. Þilinsko bei su-brandintà pedagogø J. Èapaitës ir V. Maèiulskio choreografijà pakylëtai, meniðkai suðoko studentø ðokiø ansamblis Vëtrungë (vadovai prof. J. Èapaitë, doc. A. Graþulienë ir doc. V. Maèiulskis). Þaismingai á studentijos tarpà ásiliejo maþieji Jaunimo centro tautiniø ðokiø ansamblio ,,Vijurkas (meno vadovë V. Ðleinienë) ir choreografijos studijos Inkarëlis (direktorë I. Gelgutienë, vadovë J. Budrienë) ðokëjëliai. Jie linksmai ágyvendino antro kurso merginø (G. Valaitytës, D. Pakalnytës, V. Rimaitës, M. Ruginytës) vaikiðkos kûrybos daigelius (pedagogai – prof. J. Èapaitë ir lekt. J. Januðka).
Paskutinis akordas, apvainikavæs ðventës finalà, – tai artistiðkøjø koncerto vedëjø – studentø G. Puleikytës ir D. Þilinsko kvietimas visiems dalyviams, taip pat garbingiems dekanato bei rektorato sveèiams ir þiûrovams – mokantiems ar nemokantiems ðokti – kartu suþaisti Aguonëlæ.
Toliau susitikimo ir bendravimo dþiaugsmas tæsësi dar artimesnëje atmosferoje – vakaronëje Po Terpsichorës stogu.
Geriausias narkotikas
Festivalá Ðokio vizija antrus metus paeiliui organizuoja Klaipëdos jaunimo centras su jo direktoriumi, renginio krikðtatëviu A. Bagdonavièiumi bei vaikø ir jaunimo ðokiø ansamblio ,,Vijurkas meno vadove V. Ðleiniene prieðakyje. Reikia tikëtis, jog ði ðventë taps graþia pavasario tradicija ne tik paþymint Tarptautinæ ðokio dienà, bet ir toliau propaguojant ávairià vaikams ir jaunimui skirtà choreografijà (o ypaè puoselëjant tautiná ðoká) mûsø mieste.
Ðis festivalis ádomus vien tuo, jog scenoje þiûrovai iðvydo spalvingà ðokio stiliø paletæ, o ir patiems atlikëjams bei jø vadovams, manau, buvo naudinga ir dþiugu dalyvauti, pamatyti vieniems kitus, galbût ir kaþko pasimokyti.
Beveik penkias valandas geguþës 12-àjà Dramos teatre trukusiame ðokio maratone dalyvavo daugiau kaip 30 kolektyvø ið uostamiesèio, Gargþdø, Skuodo, Maþeikiø mokyklø, klubø, kultûros ir pramogø centrø bei muzikos mokyklø. Kadangi nebuvo ypatingos atrankos, scenoje turëjo galimybæ pasirodyti beveik visi, pareiðkæ toká norà. Ir jei kompozicijos nepasiþymëjo originalesne choreografija (gal tik kiek aukðtesniu atlikimo lygiu nei pernai), skaièiai iðties áspûdingi ðventëje dalyvavo 530 ðokëjø, buvo parodyta 70 tautinio ir istorinio, charakterinio ir pramoginio, modernaus bei estradinio stiliaus kompozicijø.
Kaip graþø pavyzdá norëèiau iðskirti paèiø festivalio ðeimininkø vijurkieèiø dinamiðkai suðoktà tautiniø ðokiø pynæ, energingà ritminës merginø grupës (vadovë I. Stankevièienë) choreografijà bei pirmuosius, dar nedràsius paèiø maþiausiø ansamblio dalyviø pramoginio ðokio þingsnius, atliktus kartu su vadove L. Ðleiniute ir jos partneriu. Pastarieji sukëlë ypaè daug publikos ovacijø, beje, kaip ir scenoje vis daþniau ðokantys vaikinai (anksèiau ryðkiai dominavo merginø grupës).
Nepaisant kai kuriø pasirodymø neskoningumo ar net vulgarumo apraiðkø (mat kai kuriø kompozicijø choreografija, muzika ir kostiumai neatitiko atlikëjø amþiaus, o kai kuriems ðokëjams stokojo elementarios sceninës kultûros), vis dëlto reikia pasidþiaugti, jog ðokis lyg vijurkas verþiasi á scenà, uþvaldo jaunøjø þiûrovø simpatijas ir visiems suteikia daug teigiamø emocijø. Pasak festivalio sielos V. Ðleinienës, ðokis pats geriausias narkotikas.
||||||||