Juozas Ðikðnelis

Juozas Ðikðnelis

Þinoti ir neþinoti

Vlado BRAZIÛNO nuotrauka

Maþa mergytë sakë: daug kà þinau, bet dar daugiau neþinau. Að po penkiasdeðimt penkeriø metø vëtymo ir mëtymo pavieðinu penkiasdeðimt penkis dalykus, kuriuos jau þinau arba dar neþinau

Apie þinojimà apskritai

Tvirtai þinau viena: kartais neþinoti yra daug sveikiau nei þinoti

Þinau, kad nieko neþinau, bet to, kà kasdien praneðinëja þiniasklaida, yra per daug

Neþinau ir jau tikriausiai pritrûks laiko suþinoti, kaip ir kodël galvoje gimsta nuodëmingos mintys

Neþinau, kokiu greièiu aplink aðá sukasi þemë ir nesijaudinu dël savo neþinojimo

Iki ðiol neþinau ir tikriausiai niekada nesuþinosiu, kur teisybë, o kur melas, tik átariu, jog skiriamoji riba tarp ðiø definicijø seniai iðblukus

Neþinau ir jau tikriausiai nespësiu suþinoti, kas reguliuoja gerø ir blogø þmoniø skaièiø ir koks yra jø santykis þemëje

Apie gyvenimà ir mirtá

Neþinau kada ant galvos uþkris plyta, bet esu uþtikrintas, kad ranka praþûtingam darbui atlikti jau miklinama

Neþinau ir nenoriu þinoti savo mirties valandos, nes nuo ðito þinojimo gyvenimas nepailgës, atvirkðèiai, esu giliai ásitikinæs

Neþinau tiesaus kelio á dangø ir abejoju ar yra tokiø, kuriems kelias tenai tiesus ir roþëmis klotas

Neþinau, ar tikslinga po mirties virsti bronziniu paminklu, kad já terðtø balandþiai ir praeiviai

Neþinau kur gyvena Dievas, bet esu tikras, kad jis gyvena

Neþinau, ar teisingai gyvenu, nors tikiu, jog ðis þinojimas nepadës iðbristi ið klystkeliø

Jei kartais lemta mirti po maðinos ratais, visai nesvarbu ið anksto þinoti, koks bus jos valstybinis numeris

Neþinau, kur – virðuje ar apaèioje – atsidursiu, baigæs kelionæ ðioje aðarø pakalnëje

Neþinau, ar paskutiniosios akivaizdoje lyg Kantas iðtarsiu: gana, ar lyg daugelis ðauksiu: dar ne

Neþinau gyvenimo jûros, kurioje sëkmingai plûduriuoju, o kartais skæstu, gylio

Neþinau, ar guldamas vakare, atsibusiu ryte, bet esu uþtikrintas, kad tai visuomenës paþangai netrukdo

Apie politikà

Neþinau, kurioje partijoje nëra nesàþiningø þmoniø, nes sàþiningi buriasi kaþkur kitur, tik ne partijose

Neþinau, ar spec. tarnybos klausosi mano pokalbiø, tad kalbu taip abstrakèiai, þadu taip gausiai, kad joks estetas (nuo þodþio STT) nepajëgs ið pokalbiø sukurpti kompromato

Neþinau, ar norëèiau bûti iðrinktas seimo nariu, nors neabejoju, kad ketveriø metø pritrûktø suvokti, kà jie ten veikia

Neþinau mintinai himno þodþiø, bet manau esàs ne menkesnis patriotas uþ tà, kuris kiekvienà rytà su ákvëpimu já gieda

Apie moteris

Neþinau, ar noriu turëti haremà, nes pasitaiko, kad nesusitvarkau su viena vienintele

Neþinau ir þinoti nenoriu, kodël ir kaip kompiuteris uþraðo mano tekstà, bet knieti þinoti, kodël jis, skirtingai nuo moters, netaiso esminiø klaidø

Neþinau, kaip prajuokinti þmonà, bet tobulai iðmanau, kaip jà nuliûdinti

Neþinau, ar visada norai atitiks galimybes, todël daþnai atsisakau norø

Nors ne kartà buvau iðduotas ir pats iðdavinëjau, iki ðiol neþinau iðdavystës skonio

Neþinau, ar visada þodis „myliu“ atitinka prasmæ, ar tëra uþsklandëlë pauzei uþpildyti

Apie kûrybà

Daþniausiai þinau pradþià, numanau pabaigà, bet niekaip negaliu surasti, kuo uþpildyti vidurá

Neþinau, koks buvo mano pirmasis þodis, bet nekyla noras spëlioti, koks bus paskutinis

Neþinau, kas naujo atrasta psichologijoje, bet, anot nuosavø kritikø, kultiniams dabarties raðytojams naujai pavyksta pavaizduoti þmogø

Neþinau, kas geriau: bûti turtingu kvailiu ar vargðu genijumi, kaip daþniausiai pasitaiko, nors apie save manau, kad nesu nei vargðas, nei turtuolis, nei kvailys, nei genijus

Iki ðiol neþinau, kas paskatino raðyti, bet nekyla abejoniø, kad ðá pasaulá iðvysti paskatino 40-oji nëðtumo savaitë

Sëkmingai neþinau, kas yra moderni, postmoderni, kultinë literatûra, bet be vargo galiu nurodyti, kur jos esama, o kur ji atsiranda kritikø pastangomis

Apie turtà

Neþinau ir þinoti nenoriu, kur paslëptas raktas nuo seifo su svetimais pinigais, nes kartais pamirðtu, kur raktas nuo manojo seifo, kur seniai neliko pinigø

Neþinau ir nesidomiu savo horoskopu, nors jame Palmyra kas antrà dienà pranaðauja didelæ finansinæ sëkmæ

Neþinau stebuklingo þodþio, kuris atvertø duris á… net neþinau á kur

Neþinau, kur pigiau galima nusipirkti pirmo bûtinumo ir prabangos prekiø, nes uþ vienas ir kitas esu linkæs permokëti

Neþinau posakio „kuo toliau, tuo graþiau“ prasmës, nes gyvenime kol kas yra atvirkðèiai

Apie sveikatà

Neþinau sveiko gyvenimo bûdo formulës, taipogi në vieno, kuriam, taikant ðià stebuklingà formulæ, pavyko ilgiau iðgyventi

Neþinau savo svorio bei ûgio, bet esu uþtikrintas, kad tai nepastovûs dydþiai bent aplinkiniø akyse

Neþinau, kokiais vaistais atsikratyti galvos skausmo, uþtat puikiai þinau, kaip já sukelti sau, o ypaè kitiems

Iki ðiol neþinau ir jau tikriausiai nesuþinosiu, kodël kasdien reikia valgyti, o po to vaikðèioti á tualetà, kad atsikratytum geros pusës to, kà á save ádëjai, tik malonëkit nepriminti, kad kitokiu pavidalu

Neþinau, kaip ateina miegas uþtat puikiai þinau, kas sukelia nemigà

Iki ðiol neþinau, ar man nedvokia ið burnos, tad dël viso pikto stengiuosi kalbëdamas sukti jà á ðalá

Neþinau, kodël kone visas lietuviðkas humoras yra apie antrà galà, ir þmonëms tai juokinga, nors kas antram besikvatojanèiam, jei nebijotø to pripaþinti, kartais antras galas pridaro rûpesèiø iki aðarø

Apie likusius dalykus

Neþinau, kas yra laimë, bet þinau, kas yra nelaimë, todël neteigiu esàs nelaimingas

Neþinau rytojaus orø prognozës, bet ðventai tikiu, kad rytdienos orams tas neþinojimas jokios átakos neturës

Neþinau, ar noriu skristi á kosmosà, kada ðalia tiek neatskleistø paslapèiø

Neþinau, kuo matuojamas kvailumas bei seikëjama iðmintis

Neþinau kasdieninës maldos þodþiø, tad daþniausiai meldþiuosi be þodþiø ir negaliu skøstis – esu iðklausomas

Neþinau ir þinoti nenoriu, kas ið ðalia esanèiø, kada reikia nereikia mielai rodanèiø dantis, kasa man duobæ

Neþinau ir greitomis nemokëèiau apibûdinti, kas yra elektra, uþtat þinau, kà á tai atsakë Edisonas: elektra yra, ponai, naudokitës ja

Neþinau ir sunkiai ásivaizduoju, kaip atrodau kitø akimis, bet bûtø gerai, kad ir kiti pasirûpintø savo ávaizdþiu mano akyse

Neþinau ir jau tikriausiai pritrûks laiko suþinoti, ar neturiu ðansø padaryti kà nors tokio, pretenduojanèio á Gineso ar bent Lietuvos rekordø knygà

Neþinau, ar galima tikëti Darvinu, kad atsiradome ið beþdþionës, nes stebint realybës ðou ir kitas realijas atrodytø, kad þmonëms atëjo laikas sulipti atgal á medþius

||||||||