Prano Domðaièio paveikslai eksponuojami parodoje Dachau
![]() |
| Vienas ið Prano Domðaièio paveikslø Þvejø valtys (1935), eksponuojamø parodoje Dachau. |
Kristina Jokubavièienë
Birþelio 19 dienà Dachau paveikslø galerijoje (Vokietija) atidaryta pa-roda Europos dailininkø kolonijos sveèiuojasi Dachau, kurioje atstovaujamos dvideðimt aðtuonios Europoje veikusios arba tebeveikianèios dailininkø kolonijos.
Parodoje eksponuojami trys tapytojo Prano Domðaièio peizaþai ið ðio dailininko vardu pavadintos paveikslø galerijos Klaipëdoje. Jie atstovauja Nidos ir Maþøjø Kurðiø dailininkø kolonijoms. Nuo Prano Domðaièio kûrybinio palikimo sugráþimo á Lietuvà ir dailininko paveikslø galerijos atidarymo Klaipëdoje 2001 metais tai jau antras jo kûrybos pristatymas tarptautiniu mastu. 2004-aisiais Prano Domðaièio tapybos paroda buvo surengta taip pat Vokietijoje, Diuseldorfe.
Atgijo menø miestas
Dachau ðiandien daþniausiai asocijuojasi su baisiuoju teroro faktu, nacionalsocialistø árengta koncentracijos stovykla. Maþiau plaèiajai visuomenei yra þinoma apie kità ðio seno miesto, ðiemet ðvenèianèio 1200 metø jubiliejø, áþymybæ garsiàjà dailininkø kolonijà, veikusià iki Pirmojo pasaulinio karo ir visada minimà kartu su kitomis dailininkø kûrybos vietomis Europoje: Vorpsvede, Murnau, Arenshopu, Nida, Skagenu ir kitomis.
XIX a. Dachau garsëjo kaip menø miestas, manoma, kad kas deðimtas jo gyventojas buvo tapytojas. Romantiðkos viduramþiais dvelkianèios gatvelës, vaizdingos apylinkës traukte traukë menininkus. Dachau buvo reikðmingas dailininkø kûrybos centras.
Ði pulsuojanti kûrybinë veikla atgaivinta po karo, XX a. antroje pusëje. Ðiandien Dachau rasime daugybæ vadinamøjø dailininkø namø, ateljë, galerijø, nuolat vyksta parodos, kasmet rengiamos áspûdingos miesto ðventës.
Slëpësi nuo civilizacijos
Dailininkø kolonijos unikalus reiðkinys, kurio pradþia siekia XIX a. vidurá, kai visos Europos dailininkai, slëpdamiesi nuo civilizacijos, pasaulio materializmo, inspiracijø kûrybai pradëjo ieðkoti toliau nuo sparèiai auganèiø miestø, kaimo vietovëse, pirma-pradëje gamtoje. Jie bûrësi á bendruomenes, kuriose ilgesná ar trumpesná laikà gyvendavo ir kurdavo. Vienos ið garsiausiø ikikarinëje Europoje Nidos dailininkø kolonijos puoselëtojas Ernstas Molenhaueris raðë: Nida buvo susibûrimo vieta menininkams ir visiems þmonëms, ieðkantiems nepalytëtos gamtos potyriø ir nekenèiantiems bet kokio sambrûzdþio.
Paplito visoje Europoje
Dailininkø kûrybos centrai, paplitæ Prancûzijoje, Vokietijoje, Olandijoje, Danijoje ir kituose kraðtuose, sudarë ypatingà kultûrinæ terpæ. Kai kuriuose ið jø senosios tradicijos tæsiamos. Pastaruoju metu dailininkø kûrybos centrais vis labiau domimasi, o jø istorijà tyrinëja ir veiklà koordinuoja EuroArt, Europos dailininkø kolonijø susivienijimas.
2001-2002 metais ðá dailës ir kultûros istorijos fenomenà apibendrino Germanø nacionalinio muziejaus Niurnberge surengta didþiulë paroda Dailininkø kolonijos Europoje.
Domisi ir Lietuvoje
Dailininkø kolonijø problematika domimasi ir Lietuvoje. Ðiemet rugsëjo mënesá Prano Domðaièio galerijoje vyks tarptautinë konferencija Menininkø kûrybos centrai ir jø bendruomenës Vidurio ir Rytø Europoje, kuri su-burs tyrinëtojus ið Vokietijos, Lenkijos, Vengrijos, Ðvedijos, Lietuvos.
Prasmingai Nidos dailininkø kolonijos atminimà ákûnija jau deðimt vasarø vykstantis tarptautinis Nidos pleneras, kurio pa- roda papildys konferencijà ir pratæs dialogà apie tradicijø tæstinumà.
Kolonijose tapyti peizaþai
Dachau muziejø ir galerijø susivienijimo, EuroArt nario, iniciatyva surengta paroda leidþia dar kartà apþvelgti dailininkø kolonijø patirtá peizaþo srityje. Pa-rodoje atstovaujamas ir seniausias dailininkø kûrybos centras, veikæs XIX a. vid. Barbizono kaime, ir kitos vëlesnës dailininkø kolonijos. Jos geografiðkai kartais gana tolimos, atspindinèios skirtingas kultûrines tradicijas ir kartu turinèios daug bendrumø, pasireiðkianèiø ypatingoje peizaþinës tapybos nuotaikoje, motyvø pasirinkime ir spalvø skambëjime.
||||||||
