Pirmasis vasaros prisiminimas, vardu Dþiazas

Pirmasis vasaros prisiminimas, vardu Dþiazas

Rita Boèiulytë

„Ar nevertëtø perkelti dþiazo festivalá ið birþelio pradþios á pabaigà ar liepos pradþià? Gal tuomet galëtume tikëtis geresnio, jau tikrai vasariðko oro?” – nuo scenos Teatro aikðtëje gausiai susirinkusià publikà klausë Vytautas Kongas Grubliauskas, pradëdamas ir baigdamas 13-àjá Klaipëdos pilies dþiazo festivalá. Jis vëlgi neapsiëjo be lietaus, ðiemet ákyriai krapnojusio du festivalio vakarus ið trijø.

Dievulio aðaros

Italø saksofonininkas R.Dþiulijanis prisidëjo, kad intelektualaus, giluminio dþiazo netrûktø. L.Pederseno dþiazo kapela su dainininke A.Krame Abildtoft kerëjo geru tradiciniu dþiazu.

Taip jau susiklostë, kad vasaros pradþia Klaipëdoje asocijuojasi su Pilies dþiazo festivaliu, pasaulio muzikos þvaigþdþiø lietumi ir… tiesiog lietumi. Kaip uþburta, jis lyja kone kasmet, kai á Teatro aikðtæ suplûsta tûkstanèiai þmoniø pasiklausyti „gyvo” gero dþiazo. Nemokamai ir bet kokiomis oro sàlygomis.

Klaipëdos dþiazo festivalis iðliko vienintelis Lietuvoje, kurio renginiai publikai nieko nekainuoja. Bet jie vyksta po atviru dangumi. Ðiemet nuo lietaus atkakliausià publikà pasiðovë gelbëti festivalio mecenatas „Neo group”, iðdalindamas tris tûkstanèius lietpalèiø. Bet tai buvo kaip laðas jûroje – tiek daug þmoniø susirinko á Teatro aikðtæ.

„Tryliktoji vyriausybë krito, tryliktasis festivalis prasideda!” – praneðë V.Grubliauskas.

Ar ne velnio þabangai: 13-asis festivalis, 13 koncertø jo scenoje Teatro aikðtëje ir dar 13-osios Lietuvos vyriausybës griûtis… Velnio tuzinas – kur bepaþiûrësi. Nëra ko ir svajoti, kad nelytø lietus. Juolab kad já kaip magnetas traukia Klaipëda ir dþiazas. „Jo klausydamasis turbût pats Dievulis verkia ið laimës”, – ðypsojosi asociacijos „Klaipëdos dþiazo festivalis” vadovë Inga Grubliauskienë.

Didþiausias ir brangiausias

„Nerve“ egzotikos suteikë japonas T.Nakamura. Dþ.Majerio bûgnø solo prilygo sprogimui.

Per tris dienas 13-asis Klaipëdos Pilies dþiazo festivalis uostamiesèiui ir jo sveèiams padovanojo daugiau nei 13 valandø ugningos muzikos ir tikrà dþiazo áþymybiø liûtá – 120 atlikëjø ið 23 pasaulio ðaliø.

Tai buvo didþiausias ir brangiausias (kainavæs per 700 tûkst. litø) ið visø uostamiestyje vykusiø dþiazo festivaliø.

13-asis prasidëjo birþelio 2-àjà ir baigësi birþelio 4-àjà. 14 skirtingø projektø ið paèiø ávairiausiø ðaliø – tokio þvaigþdþiø sambûrio Klaipëdoje dar nebuvo.

Festivalio scenoje grojo dþiazo áþymybës – saksofonininkai Erikas Marientalis ir Rosario Dþiulijanis, gitaristai Denas Braunas ir Styvas Loganas, bûgnininkas Dþodþo Majeris, trombonininkas Dþozefas Bovi, fleitininkas Ronaldas Snydersas, visuotinai pripaþinti tradicinio dþiazo autoritetai – danø „Leonardo Pedersen Jazz Capel“ bei Norvegijos ir JAV „Ytre Sulonsen Jass-ensemble“. Taip pat nestigo ir margaspalvës „world music”, randanèios ákvëpimà dþiaze.

Atidarymo koncertas, dedikuotas klaipëdieèio architekto ir didelio dþiazo gerbëjo Vytauto Ðliogerio atminimui, vyko Klaipëdos piliavietëje. Ðalia Teatro aikðtës buvo atidengta ðaligatvyje ámontuota atminimo plokðtë su bronziniu V.Ðliogerio pëdos atspaudu. Festivalio scenoje pirmasis pasirodæs austrø ir slovakø „No Limit Jazz Quartet” pirmàjá savo kûriná taip pat dedikavo V.Ðliogeriui, palikusiam pëdà Klaipëdos mieste ir jo þmoniø ðirdyse. Virkaujant smuikui, festivalio ekrane buvo rodomas dokumentinis penkiø minuèiø filmukas „Pro memoria Vytautui Ðliogeriui”.

Intrigavo kontrastais

V.Grubliausko ir E.Marientalio duetas publikai uþëmë kvapà. Jauna dþiazo festivalio publika jau pirmà vakarà ðoko.

Vëliau „No Limit Jazz Quartet” dþiugino dþiazu su èigoniðkais ir slaviðkais folkloro elementais. Nelengva dalia bûti pirmiesiems. Bet aktyvus ir preciziðkas ritmas, darnus smuiko, kontraboso ir fortepijono kvartetas, tikrø profesionalø muzikavimas publikos buvo ávertintas plojimais.

Gitaristas Juvalas Ronas ir „Ateities rezidentai” („Residents of The Future”) ið Izraelio grojo savo kûrybos muzikà – labai ritmingà, aktyvià, energingà, savita harmonija apipintà. Joje susilydë rafinuotas dþiazrokas, rytietiðki meditaciniai motyvai, átaigûs elektroniniai efektai, kûræ mistiðkos kelionës po galaktikà nuotaikà. Ádomi, intriguojanti, fataliðka buvo toji kelionë á ateitá.

Dþiazo senjorø „Ytre Suloens Jass-Enseble” pasirodymas buvo gurkðnis gero, tradicinio, niekada nesenstanèio dþiazo ið Norvegijos. Ansamblis, kuris daþniau koncertuoja JAV nei savo tëvynëje, specialiai pasirodymui Klaipëdoje pasikvietë amerikietæ dainininkæ Tricijà „Sista Teedy”, gyvenanèià Europoje. Malonu buvo jø klausytis ir svarstyti, kaip dþiazas trina ne tik þanrø, bet ir geografines ribas. Miela staigmena – retai iðgirsi bosinës tûbos solo, juolab toká puikø, kaip pagrojo Deividas Galdas.

Norvegø koncertas buvo absoliutus kontrastas izraelieèiams. Apskritai daug kontrastingos muzikos skambëjo ðiame festivalyje.

Pirmosios festivalio dienos programà uþbaigë olandas R.Snydersas, pernai pelnæs publikos simpatijø prizà ir teisæ sugráþti ðiemet. „Ronald Snijders Extended Band” pasipildë naujais nariais – muzikantais ið Venesuelos ir egzotiðka profesionalia ðokëja, pagal R.Snyderso fleitos melodijà grakðèiai ðokusia afrikietiðkus ðokius. Afrikietiðko „Surinamo kawinajazz” iðradëjas su grupe festivalio scenoje vingiavo ávairiø stiliø kompozicijas – nuo Ðiaurës Amerikos dþiazo ir fussion iki karibiðko dþiazo, braziliðkø groove, kitø dþiazo atmainø. Labai jausminga, uþdeganti muzika.

Suþvarbusi nuo vakaro vësos publika turëjo progà pajudëti, paðokti, suðilti.

Festivalio apogëjus

E.Marientaliui antrino legendiniai gitaristai D.Braunas ir S.Loganas. Vengrø „Djabe“ pasirodyme naudojo ne tik savo tautos folkloro elementus, bet ir instrumentus.

Birþelio 3-ioji, ðeðtadienis, buvo karðèiausia festivalio diena.

Aðtuoniø indø ir anglø muzikantø orkestras „Bombay Baja“ atþingsniavo per miestà ir grojo tiesiog minioje Teatro aikðtëje, populiarias indø melodijas atlikdami ryðkiu, temperamentingu ritmu. „Bonbay Baja” grojime susipynë bhangra, dþiazas ir klasikos kûriniai. Ðis marðiruojantis orkestras sustiprino festivalyje egzotikos prieskoná ir paþintine prasme buvo naujas ir ádomus.

Scenoje romantiðka gaida pasirodymà pradëjo italø saksofonininkas R.Dþiulijanis – kylanti þvaigþdë, kuri irgi prisidëjo, kad intelektualaus, giluminio dþiazo netrûktø. Puikus saksofono solo kompozicijoje „Baltosios naktys”… Ir visas jo kvartetas – puikus, nuostabiai susigrojusi, subtili tikrø dþiazo virtuozø komanda. Dar nespëjusi ásisiautëti publika svajingøjø italø klausësi su nuostaba ir susiþavëjimu.

Senegalo, Zambijos ir Suomijos muzikantø projektas „Ndioba & Topoto Band“ visus staiga metë á „world music“ ir folkroko bangas. Labai spalvingas multikultûrinis projektas, kuriame persipynæ ávairûs muzikos stiliai. Dominuoja afrikietiðkas groove – netradicinë, bet ekspresyvi, labai ðilta muzika ir trykðtantis emocijomis, betarpiðkas jos karalius Ndioba, grojantis bosine gitara ir dainuojantis, sugebëjæs bemat iðjudinti publikà, neðykðtëjæs jai komplimentø.

Tai gerai „supureno dirvà” energingam bûgnininko Ið JAV Dþ.Majerio ir grupës „Nerve” pasirodymui. Stiprià dozæ dþiazroko su tiesiog sprogstanèiu bûgnø solo publika atlaikë stoikiðkai. Garsas – didþiulis, labai intensyvus, bet idealiai kokybiðkas. Iðties „nervingas” „Nerve” projektas, prikaustæs publikos dëmesá. Elektroninës ðokiø muzikos pynës su dþiazui bûdinga improvizacija, unikali atlikimo maniera ir skaitmeninë garso apdorojimo metodika suponuoja aukðto lygio kinetiná ir dinaminá improvizacinës muzikos hibridà, kuriuo gali gërëtis, priimti arba atmesti, kaip tau tiesiog per stiprø.

Lëktuvuose praleidæs parà, kad pasiektø Klaipëdà, garsus amerikietis saksofonininkas E.Marientalis su tarptautine grupe – amerikieèiais ir lenkais muzikantais grojo per patá lietø. Bet jo publika, kietai apspitusi scenà, tarsi nejautë. Visa Teatro aikðtë siûbavo pagal saksofono melodijà lyg uþkerëta. E.Marientaliui antrino legendiniai gitaristai S.Loganas ir D.Braunas. Jø grojamas verþlus, lengvas, viliojantis dþiazas priminë paukðèio skrydá. Nuostabus E.Marientalio duetas su D.Braunu, kerintis saksofonininko solo kompozicijoje „Niujorkas mano miestas”, uþburiantis S.Logano aksominis bosas dainuojant bliuzà… Svajingas klasikos kvapas ir aukðèiausio rango meistriðkumas pakerëjo publikà.

Kulminacijà koncertas ir festivalis pasiekë tomis minutëmis, kai scenoje prie E.Marientalio prisijungë V.Grubliauskas su trimitu. Tokio „dþemseiðeno” Teatro aikðtëje dar nebuvo. „Gyva” improvizacija gimë begaliniam tûkstantinës minios dþiaugsmui.

Ir prieð miegà – „saldainiukas”: lenkø „ðoumenai“ „Calle Sol” su kubieèiu Rëjumi Kebalu prieðakyje. Elegantiðki vyrukai baltais kostiumais ir sambos, salsos, kitø populiariø Lotynø Amerikos ritmø kaskados sugràþino visus ant þemës, kojos paèios ëmë ðokti…

Paskutiniai taðkai

Dþ.Bovi scenoje tryðko energija. Paskutiná taðkà padëjo efektinga menininkø B.Ðarkos ir R.Zinkevièiaus misterija „Ugnies dþiazas“ Karlskronos aikðtëje. Nerijaus JANKAUSKO nuotraukos

Sekmadiená festivalá tæsë danai – Leonardo Pederseno dþiazo kapela, vëlgi grojusi gerà tradiciná dþiazà. Beje, su labai gera danø dþiazo dainininke Ane Krame Abildtoft. Paèios aukðèiausios prabos atlikëjai. Orkestras suteikë gero svingo pojûtá, pilnatvës dþiaugsmà.

„Ðis lietus – menkniekis, palyginti su dþiazo liûtimi, kuri tris paras uþtvindë Klaipëdà, suðildydama visø ðirdis”, – sakë europarlamentaras Eugenijus Gentvilas, festivalyje pristatydamas vengrø grupæ „Djabe”. Ji grojo nostalgiðkà dþiazà su vengriðko folkloro prieskoniu.

Legendinio trombonininko ir vokalisto Dþ.Bovi, nuo 2003-iøjø gyvenanèio Olandijoje, koncerto su grupe „Emergency Room” ypaè laukë funky muzikos gerbëjai. Bet ne tik jie. Dþ.Bovi – fantastiðkas muzikantas, kurio profesionalumas, muzikiniai pasaþai priverèia átempti ausis kiekvienà, ðá bei tà nusimanantá apie muzikà. Neatsitiktinai ðá atlikëjà audringai sutiko ir ne maþiau audringai palydëjo ávairialypë festivalio publika.

Paskutiniai scenoje pasirodë latviø „Rhytm Community“, kosminës elektroninës muzikos su dþiazo improvizacijomis tauræ pripildæ sklidinai.

Paskutiná taðkà padëjo efektinga menininkø B.Ðarkos ir R.Zinkevièiaus misterija „Ugnies dþiazas“ Karlskronos aikðtëje ir „dþemseiðenai“ dþiazo klube „Kurpiai“, tris naktis ðëlæ iki paryèiø.

Iðties festivalio rengëjai ir dalyviai padarë viskà, kad tà nelemtà velnio tuzino kipðiukà nubaidytø – geru pasiruoðimu, dþiazu ir ugnimi. Atrodo, nubaidë. Festivalis þada bûti ir kitàmet.

Atsiliepimai – ávairûs

Kokios nuomonës dþiazo gerbëjai apie ðiemetiná Klaipëdos pilies dþiazo festivalá?

Klaipëdietis kompozitorius Vladimiras Konstantinovas: „Bendras lygis labai aukðtas. Nuo pat pirmosios grupës. Austrø ir slovakø kvartetas – labai aukðto profesinio lygio kompanija. Danø – klasikinis, bet labai kokybiðkas bendas su puikia vokaliste. Italø saksofonininkas Rosario Dþiulijanis irgi labai patiko. Þodþiu, èia tikra ðventë sielai.

Man ðiame festivalyje pirmiausia patiko labai gera garso kokybë: nepaisant gausaus garso, nepaprastai stipraus, ypaè grojant Dþodþo Majeriui ir „Nerve“, tai buvo priimtina ir puiku. Að nustebintas tokios geros ágarsinimo kokybës.

Ndioba ir „Topoto Band“ pasirodymas, man atrodo, maþumëlæ iðkrito ið konteksto, nes þanru linksta labiau á popmuzikà. Gal ir gerai, kad jie buvo èia, bet festivalio kontekstas yra ðiek tiek kitoks.

Lyginant su ankstesniais, festivalis laikosi solidþiame lygyje. Galbût tokiø kaip Bilio Kobhemo, Meinardo Fergiusono arba panaðiø skambëjimu ðákart nebuvo, bet festivalio lygis labai aukðtas. Tikrai jau metas Kongui pastatyti paminklà ðalia Anikës (juokiasi). Toká grandioziná renginá surengti tokiam palyginti nedideliam miestui – unikalu. Juolab nemokamà. Ar ne laikas jau kaþkaip limituoti ðá nemokamumà? Organizatoriai galvoja, kad tuomet festivalis prarastø savo veidà. Bet matant publikoje atsitiktiniø þmoniø ir kaskart vis daugiau klausanèiøjø muzikos, kyla mintis, gal reikëtø sukurti kaþkokià oazæ tiems, kurie nori netrukdomi klausytis ir uþ koncertà nepagailëtø deðimties litø ir daugiau.“

Dainininkas Stepas Januðka: „Kiekvienà dienà girdëjau po kelis kolektyvus. Áspûdþiai – patys nuostabiausi. Atrodo, kad dþiazas niekada neiðsisemia ir kasmet pateikia vis naujø siurprizø. Tame ir yra festivalio intriga, – kad vis lauki jø. Ðiemet tai, ko gero, buvo Erikas Marientalis. Tai, kaip jis groja savo muzikà, kokià energijà perteikia þmonëms, – yra puiku. Að gaudþiau tà energijà, man buvo didþiulis malonumas pajusti, kà muzikantas nuo scenos „transliuoja“ klausytojui. Be to, vengrai buvo ypaè geri.

Kiti kolektyvai, kuriuos girdëjau, – daugiausia funky arba roko muzikos atstovai. Man patiko „Emergency Room“ ir Dþozefo Bovi energija, taip vadinamas muzikinis „grûvas“, ávairûs ritminiai pieðiniai.

Ko gero, labiau ávertinèiau naktinius „dþemseiðenus“, kurie vyko „Kurpiuose“. Nes ten atsiskleidþia dar viena dþiazo festivalio pusë, ne maþiau vertinga nei tai, kas vyksta scenoje. Tos naktinës improvizacijos, kurios yra nepakartojamos ir nenuspëjamos, yra tiesiog muzikos lobynas, ið kurio verta pasisemti.

Jokiø rimtø pastabø neturiu. Juolab kad festivalis turi savo veidà, savo formatà ir savo stilistikà. Jis turi savo lygá, kuris yra kaip aukðtai pakelta kartelë, kurià reikia kasmet iðlaikyti. Viskas priklauso nuo to, kokius muzikantus pavyksta pasikviesti. Kasmet festivalis turi savo ypatingas þvaigþdes. O kiekviena ið jø atveþa dalelæ pasaulinio muzikos olimpo.“

Filosofas Leonidas Donskis: „Esu melomanas. Bet nemëgstu masiniø ðvenèiø. Iðskyrus dþiazo festivalá. Man tai yra nuostabioji Klaipëda, kurià að myliu, – dþiazo Klaipëda. Jei Jûros ðventëje pradës dominuoti menai – að uþ tai.

Ðiemet dþiazo festivalyje su virpuliu klausiausi Eriko Marientalio koncerto, jo grojimo su þymiu gitaristu Denu Braunu. Dar labai patiko visø trijø dienø pradþios – slovakai ir austrai, Rosarijo Dþiulijanio kvartetas, Leonardo Pederseno kapela. Buvo gero, intelektualaus dþiazo.

Kauno dþiaze – rinktinë publika, bet brangûs bilietai. Kauno festivalyje svyruoja koncertø lygis, o Klaipëdoje jis stabiliai aukðtas. Iki ðiol prisimenu fantastiðkà Tutso Tylemanso koncertà 9-ajame Klaipëdos Pilies dþiazo festivalyje.“

Muzikai Laima ir Stepas Sugintai prisipaþino dideliø sukrëtimø nepatyræ. „Ið visø festivaliø man ðitas silpnokas. Niekas nesukrëtë. Marientalis – taip pat. Èia ne ávykis man. Apskritai festivalis per daug margas“, – sakë muzikologë L.Sugintienë. „O man Marientalis visai nieko, – dalinosi áspûdþiais trombonininkas S.Sugintas. – Su malonumu klausiausi Dþozefo Bovi, Dþodþo Majerio. Daug modernaus dþiazo projektø, kurie ypaè ádomûs jaunimui. Abu sûnûs nuëjo arèiau scenos.“

Teatrologë Gitana Gugevièiûtë ir poetas Mindaugas Valiukas: „Mes nuoðirdþiai klausëmës ir ðokome visas tris dienas, bet kaþkokiø atradimø priblokðti nebuvome. Kita vertus, kaip sakoma, dovanotam arkliui á dantis neþiûrima, tai kodël nesidþiaugti, kad miestui dovanojama ðventë.“

||||||||