Penktoji „Vargonø vasara” baigësi Klaipëdoje

Penktoji „Vargonø vasara” baigësi Klaipëdoje

A.J.Lukoðevièiaus diriguojamas Klaipëdos universiteto Menø fakulteto kamerinis orkestras garbingai uþbaigë 6-àjá „Vargonø vasaros” festivalá. Vytauto LIAUDANSKIO nuotraukos Klaipëdietës solistës E.Paradies vargonavimas pasiþymëjo virtuoziðkumu.

Daiva Kðanienë

Penktasis tarptautinis “Vargonø vasaros” festivalis, pajûryje (Klaipëdoje ir Nidoje) vykæs birþelio 25 – liepos 7 dienomis, baigësi ádomiu ir puikiu koncertu Klaipëdos universiteto Koncertø salëje – ávairiapusiðkà programà atliko mûsø uostamiesèio atlikëjai.

Vainikavo festivalá

Festivalio organizatoriø, pirmiausia vargonininko, renginio ákvëpëjo ir rengëjo Balio Vaitkaus, gestas – garbingà baigiamàjá (13-àjá) koncertà „atiduoti” klaipëdieèiams – liudija didelæ pagarbà miestui, kuriame vyksta iðkilus renginys, jo þmonëms bei atlikëjams. Juk festivalyje dalyvavo garsûs vargonø virtuozai ið Latvijos, Belgijos, Vokietijos, Austrijos, Rusijos, Lietuvos ir kt.

Baigiamasis koncertas tarsi apibendrino pagrindines festivalio idëjas bei siekius, t.y. programos pasiþymëjo retai Lietuvoje (juolab Klaipëdoje) skambanèiø kûriniø gausa bei vargonø muzikos klasikos ðedevrais. Be to, festivalá praturtino kitø instrumentø atlikëjø virtuozø bei orkestro dalyvavimas.

Aidëjo pakiliai

Ðios tendencijos buvo ypaè akivaizdþios baigiamajame koncerte. Já Klaipëdos universiteto Menø fakulteto kamerinis orkestras (dirigentas A.J.Lukoðevièius) pradëjo baroko epochos vargonø muzikos genijaus J.S.Bacho áspûdingu choralu, kurá kameriniam orkestrui aranþavo þymus vokieèiø kompozitorius M.Regeris. Nuostabusis choralas salës skliautais aidëjo pakiliai ir áspûdingai, „duodamas tonà” koncerto rimèiai bei emocionaliai nuteikdamas klausytojus.

Natûraliai á programà ásipynë populiarioji V.A.Mocarto „Maþoji nakties muzika” (1787) kameriniam orkestrui (festivalio dëmesys ir duoklë genijaus 250-osioms gimimo metinëms).

Þvali, energinga pirmoji dalis (Allegro) skambëjo ðventiðkai; atlikëjai pasiekë reikiamo kontrasto tarp fanfarinës áþangos motyvo, grakðèios pagrindinës temos bei gracingos ðalutinës. Antrosios dalies (Romansas. Antante) nuolat pasikartojanti lyrinë, ðvelni tema graþiai derëjo su antruoju trumpu aktyvios ritminës pulsacijos motyvu. Treèioji dalis (Menuetas. Allegretto) praskriejo grakðèiai, tarsi dþiugus, nuotaikingas jausmø ðuoras. Kupina nevarþomo dþiugesio ir humoro ketvirtàja dalimi (Rondo. Allegro) orkestras pakiliai ir sklandþiai uþbaigë kûriná.

Skambëjo pirmàsyk

V.A.Mocartas neaprëpiamas ir máslingas kompozitorius. Jo kûryba gali bûti ir yra ávairiai bei skirtingai suvokiama ir atliekama. Ðá kartà orkestras ir dirigentas nemirtingàjá kûriná interpretavo stilingai, autentiðkai jausdami mocartiðkà muzikos dvasià. Vis dëlto kai kuriose vietose orkestras skambëjo kiek grubokai, pernelyg energingai bei „audringai”.

XX a. ispanø kompozitoriaus J.Turinos kompozicija „Toreodoro malda”, pirmà kartà skambëjusi Klaipëdoje, sukëlë didþiulá publikos susidomëjimà.

Ispaniðkø ðokiø ir dainø motyvais pagrástame kûrinyje ástabiai derëjo ugningi ritmai, uþdeganèios intonacijos ir susikaupimo momentai. Dirigentas, puikiai pajutæs savità J.Turinos veikalo nuotaikà bei stilistikà, dirigavo temperamentingai, tiksliai. Orkestras „pakluso” taikliems ir tiksliems A.J.Lukoðevièiaus mostams.

Su stiliaus pojûèiu

Koncertà, o kartu visà „Vargonø vasaros 2006” festivalá uþbaigë ypatingai áspûdingas XIX a. pabaigos vokieèiø kompozitoriaus romantiko J.G.Rheinbergerio Koncertas vargonams ir orkestrui g-moll, op. 177. Já atliko klaipëdietë vargonininkë, docentë E.Paradies ir puèiamøjø instrumentø grupe papildytas kamerinis orkestras. Prieð Antràjá pasauliná karà Klaipëdoje daþnai skambëjæ J.G.Rheinbergerio kûriniai dabar pamaþu gráþta á mûsø koncertø sales. To jie verti.

Atliktasis vargonø Koncertas pasiþymëjo romantiniu polëkiu, turtinga orkestruote, ádomiu ir savitu vargonø bei orkestro partijø derinimu. Koncertø salës erdvæ uþpildë didinga, jaudinanti, pakili muzika.

Dirigento A.J.Lukoðevièiaus „vedamas” orkestras ir solistë-vargonininkë grojo ákvëptai (neþiûrint didelio karðèio salëje): romantinis polëkis sklido ið pirmosios dalies (Grave), jausminga lyrika – ið antrosios (Antante), iðkilminga didybë – ið treèiosios (Con moto).

E.Paradies, pastaruoju metu daug koncertuojanèios Lietuvoje ir uþsienyje, dëstanèios meistriðkumo kursuose Greifsvalde (Vokietija) ir kitur, vargonavimas pasiþymëjo virtuoziðkumu, puikia manualine bei pedaline technika taip pat ðio, dar maþai þinomo kompozitoriaus muzikos stiliaus pojûèiu.

Lauksime ðeðtojo

Pasibaigæs penktasis „Vargonø vasaros-2006” festivalis suteikë klausytojams daug maloniø sàlyèio su didinga vargonø muzika akimirkø.

Klaipëdai, turinèiai tokius puikius koncertinius vargonus, panaðûs festivaliai labai reikalingi. Todël tikime, kad kitais metais ávyks ðeðtasis „Vargonø vasaros” festivalis. Organizuoti juos labai sunku. Norisi palinkëti festivalio organizatoriui, jo sielai, vargonininkui B.Vaitkui iðtvermës, sëkmës ir jëgø likti iðtikimam savo idëjai.

||||||||