Kaip „svetimieji“ tampa savais
20-ieji jubiliejiniai Klaipėdos universiteto (KU) bei 15-ieji jo Humanitarinių mokslų fakulteto (HMF) Baltistikos centro metai pradėti dvasingu ir šiltu renginiu – naujos Guido Michelini’o knygos pristatymu ir jį papildžiusiu moksliniu seminaru.
Lina Petrošienė
KU HMF Baltistikos centro direktorė
Sausio 7-ąją Klaipėdos universiteto Menų fakulteto koncertų salėje vienas žymiausių šių laikų baltistų, Parmos universiteto (Italija) profesorius habilituotas daktaras, Klaipėdos universiteto garbės daktaras G.Michelini’s pristatė savo naujausią monografiją „Jono Berento Isz naujo pérveizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos Mörlino traktato pritaikymas poezijoje“.
Knygos pasirodymas bei profesoriaus entuziazmas sužadino ir kitų mokslininkų, tyrinėjančių panašią problematiką, mintis, kuriomis su klausytojais pasidalyta seminare „Mažosios Lietuvos Bažnyčia Jono Berento laikais“.
G.Michelini’o moksliniai tyrinėjimai
Lietuvių kultūros tyrinėjimams nepaprastai didelių nuopelnų nuo seniausių laikų turėjo ir turi „svetimieji“, kurie ilgainiui tampa savais – tokią mintį, sveikindamas šventinio renginio dalyvius, išreiškė Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis. Vyskupo mintį pratęsė HMF dekanas prof. dr. Rimantas Balsys, pastebėdamas, kad „svetimieji“ taip įsigilina į mums brangius dalykus ar reiškinius, kad ir patys sužiūrame, jog jau nemažai metų ir vos ne kiekvienais susirenkame į prof. G.Michelini’o monografijų sutiktuves. Regis, artėja laikas apibendrinti šio ypač Lietuvai nusipelniusio baltisto darbus ir juos tinkamai įvertinti.
Naujausios prof. G.Michelini’o monografijos „Jono Berento Isz naujo pérveizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos Mörlino traktato pritaikymas poezijoje“ pasirodymas vainikuoja profesoriaus 20 metų nuoseklių tyrinėjimų ciklą.
Pirmąsias dvi prof. G.Michelini’o knygas lituanistine tematika italų kalba 1991 m. išleido Potenzos (Italija) universitetas. Nuo 1997 m. išleisti dar aštuoni jo išsamūs Mažosios Lietuvos raštijos paminklų tyrinėjimai: vienas – Italijoje, kiti septyni – Lietuvoje.
1732-ųjų Jono Berento giesmynas „Isz naujo pérveizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos“, pasak prof. G.Michelini’o, buvo svarbus ir Mažosios Lietuvos giesmynų istorijai, ir lietuvių literatūros klasiko Kristijono Donelaičio kūrybai. Tyrinėjime atskleistos šio giesmyno sudarymo aplinkybės, vėlesnių leidimų papildymai bei lietuviškų tekstų redagavimas. Antrojoje knygos dalyje pateikti visi naujieji 1732 m. giesmyno kūriniai kartu su vokiškais jų šaltiniais.
Sėkmę lemia sistemingas darbas
Svarbiausias mokslininko, kuriam sekasi, bruožas – sistemingas darbas. Kiekvienas, nors kartą girdėjęs prof. G.Michelini’o mintis apie savo tiriamąjį objektą, žino šią neginčijamą tiesą. Pats puikiai prisimindamas, kad apie tai jau ne kartą kalbėjo, šį svarbų dalyką jis nuolat primena mums. Jaunesniajai tyrėjų kartai, kuri įsukta į nepaliaujamą „produkcijos karuselę“, kartoja, idant nepasuktume lengvesniu, paviršutiniškesniu keliu.
Įgimtas talentas, ypatinga kultūrinė gimtojo Parmos miesto aplinka, mokslas klasikiniame Parmos licėjuje (1971), daug valandų mėgstamose bibliotekose – dalykai, nulėmę tolesnius jauno žmogaus pasirinkimus. Tai klasikinės filologijos studijos Bolonijos universitete (1974), Vilniaus ir Hamburgo universitetuose (1975–1977). Mokslininko karjera pradėta Vilniaus universitete, čia apgintos filologijos mokslų kandidato (1981), filologijos mokslų daktaro disertacijos (1988). Tuo pat metu dėstyta įvairiuose Italijos universitetuose – Milano katalikiškajame (1978–1987), Potenzos (1987–1994), Parmos (nuo 1994). Aukšta G.Michelini’o mokslinė kvalifikacija lėmė laimėjimą konkurse dėl valstybinio ordinarinio profesoriaus pareigų (1986).
Prof. G.Michelini’o moksliniai tyrinėjimai, knygų publikavimas, tarpvalstybinių ir tarpinstitucinių mokslinių ryšių plėtojimas yra įvertinti aukščiausiais Lietuvos valstybės apdovanojimais: Kultūros ministerijos medaliu (1998), Gedimino ordinu (2002). Neatsitiktinai profesoriui suteiktas ir Klaipėdos universiteto garbės daktaro titulas (2000) – bemaž visi jo tyrinėjimai susiję su Mažosios Lietuvos kultūra, senaisiais raštijos paminklais.
Žinoma, su meile atliekamas, meilės ir pasitikėjimo lydimas kiekvienas darbas sekasi daug lengviau. Ponia Birutė Žindžiūtė-Michelini, Parmos universitete dėstanti lietuvių kalbą, verčianti ir rašanti knygas, vertėjaujanti svarbiuose mokslo ir meno renginiuose Italijoje, yra ir įkvėpėja, ir pagalbininkė, ir bendramintė prof. G.Michelini’o gyvenimo šventėje.
Savo idėjomis uždega kitus
Prof. G.Michelini’o knygų pristatymai jokia naujiena Europoje ir juolab Lietuvoje. Per paskutiniuosius du dešimtmečius jų būta ir didžiuosiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, ir mažesniuose miesteliuose – Kretingoje, Šilutėje, Priekulėje bei kitur. Publika, susirenkanti į šiuos renginius, rinktinė – tie, kurie domisi Mažosios Lietuvos kultūra, ypač liuteroniškais giesmynais ir jų istorija. Todėl profesorius visada sulaukia išskirtinio dėmesio ir apmąstytų suinteresuotų žmonių klausimų.
Šie klausimai bei platus kultūrinis akiratis atveria kelią išsamesnėms diskusijoms, kurias G.Michelini’s mielai palaiko, jis inicijuoja mokslinius seminarus, konferencijas.
Seminaras „Mažosios Lietuvos Bažnyčia Jono Berento laikais“ atskleidė platesnį 1732 m. išleisto J.Berento giesmyno istorinį, kultūrinį, socialinį kontekstą.
Seminarą pradėjęs Lietuvos evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis kalbėjo apie Mažosios Lietuvos bažnyčią ir pietizmą XVIII a., to laikmečio dvasią, visuomenę. Paradoksaliausia šių dienų žmogaus akimis žiūrint mintis: po maro, nusiaubusio šį kraštą XVIII a. pradžioje, Mažosios Lietuvos bažnyčioje idėjinis potencialas buvęs labai didelis.
Prof. dr. Daiva Kšanienė, aptardama muzikinį ugdymą Mažojoje Lietuvoje XVIII a., nurodė, kad lavinimo pagrindas net nuo XVI a. buvęs giesmių giedojimas, jų mokymuisi buvo skiriamos net trys pamokos per savaitę. M.Mažvydo katekizmo giesmių gaidos buvusios naudingas ir mokantis muzikinio rašto.
Prof. habil. dr. G.Michelini’s svarstė 1732 m. J.Berento giesmyno poveikį K.Donelaičio kalbiniam DNR. Profesoriaus manymu, K.Donelaičio kūrybos stilistikai, kalbai jo laikų giesmynų poveikis buvęs didesnis, negu iki šiol manyta.
Doc. dr. Darius Petkūnas pristatė 1730 m. J.Berento agendą „Dawádnas pamokinnimas“, kuri tuo laiku buvusi labai reikalinga ir svarbi liturginė knyga lietuviškoms parapijoms.
Laikmečio, apie kurio įvykius visą popietę kalbėjo mokslininkai, dvasią perteikė gyvai skambėjusi J.Berento laikų muzika. Giesmes giedojo Kretingos evangelikų liuteronų parapijos jaunimo ansamblis, vadovaujamas Ingos Petkūnienės. J.S.Bacho kūrinius vargonams atliko Olivija Kundrotaitė.
Šiandien galime pasidžiaugti turiningu praėjusiu renginiu ir pasakyti, kad jis buvo vaisingas. „Svetimieji“ ir savieji turi naujų planų ir 2011 m. rugsėjo 9 d. kviečia susitikti KU HMF Baltistikos centro, Evangelikų liuteronų bažnyčios ir Parmos universiteto organizuojamoje mokslinėje konferencijoje „Liuteronų giesmynai praeityje ir dabartyje”.
G.Michelini’o knygos lituanistine tematika
„Le traduzioni dal latino di un volume lituano dėl 1600. Studio sulla lingua della Margarita theologica“ (Potenza, 1991)
„La versione in lituano antico dėl XVI capitolo dell’Articulus di Hunnius“ (Potenza, 1991)
„Simono Vaišnoro 1600 metų ‘Žemczuga Theologischka’ ir jos šaltiniai“ (Vilnius, 1997)
„Martyno Mažvydo raštai ir jų šaltiniai“ (Vilnius, 2000)
„Jonas Bretkūnas, „Giesmes Duchaunas“ ir kitos 1589 metų liturginės knygos: tekstai ir jų šaltiniai“ (Vilnius, 2001)
„Gli inni sacri dei lituani di Prussia. Da Mažvydas a Kleinas“ („Prūsijos lietuvių bažnytinės giesmės. Nuo Mažvydo iki Kleino“ (Parma, 2002)
„1589 m. Giesmes Duchaunas: Lutherio Geistliche Lieder lietuvių kalba“ (Vilnius, 2005)
„Mažvydo Gesmes Chriksczoniskas: pirmas lietuviškas giesmynas“ (Vilnius, 2007)
„Mažosios Lietuvos giesmynų istorija: nuo Martyno Mažvydo iki XIX a. pabaigos“ (Klaipėda, 2009)
„Pietistų „Psalmių knygos” istorinis kontekstas” (Klaipėda, 2009)
„Jono Berento Isz naujo pérveizdėtos ir pagérintos Giesmû Knygos Mörlino traktato pritaikymas poezijoje“ (Vilnius, 2011)
