Abstrakcijos kryþkelëje zuja þaislinës maðinëlës

Abstrakcijos kryþkelëje zuja þaislinës maðinëlës

L.Liandzbergio paveikslas „Prarasti orientyrai – krypties pasikeitimas“.

Ignas Kazakevièius

Rytoj 18 val. „Navalio“ vieðbutyje (Manto g. 23) pristatoma antroji Lietuvos, Latvijos ir Estijos tapybos projekto „Spalvos formatas“ paroda. Projektà rengia Klaipëdos kultûrø komunikacijø centras, remia vieðbutis „Navalis“, „Klaipëdos“ laikraðtis ir Sauliaus Jokuþio leidykla-spaustuvë. Pirmoje parodoje buvo eksponuojami Andriaus Mieþio (Kretinga) tapybos darbai. Antrosios autorius – Linas Liandzbergis (Vilnius). Jo paveikslø paroda, pavadinta „Kryþkelë“, uostamiestyje vieðës iki geguþës 31-osios.

Kryþkele taip pat galima pavadinti ir L.Liandzbergio abstrakèios tapybos manierà, jei ávertinsime “graþiàjà” – populiariàjà interjerinæ, ir “negraþiàjà” – iki kaulø panagiø ir amþinojo áðalo abstrakèiai/ekspresionistinæ lietuviø autoriø tapybà. Pastaràjà taip pat galima rasti interjeruose, bet èia ji daþniausiai atkeliauja eksperimentuoti linkusiø architektø dëka. Savo esme ji yra protesto iðraiðka ir atspindi nerimà, ið kûrëjo vidaus einantá, norà analizuoti, skaidyti, pertvarkyti, pasàmoniná norà griauti ir sukurti ið naujo.

Koks interjeras geriausias?

Interjeras nëra tapybos kûrinio kokybës rodiklis. Jis tiesiog byloja apie vartotojà, turintá vienà ið galimø ekspozicijos (kur daþnai tapybos darbas baigia savo kelionæ) erdviø, apie kûrinio realizacijos galimybæ ir apie tradiciná tapybinës iðraiðkos formatà (daþniausiai horizontalus staèiakampis, aliejiniai daþai ant drobës).

Klausimas, kur dëti tapybos kûriná po to, kai jis buvo nutapytas, – visada liks aktualus. Vienas kelias jau aptartas – jis bus rodomas kontoros ar svetainës lankytojams (ðiukðtu negàsdinti!). Kitas kelias – projektiniai darbai, t.y. kurti tik projektams, kûrybai gavus finansavimà ið fondø, paremti stipendijomis ir pan.

Regis, antroji grupë yra potencialiai laisvesnë. Jai nëra prasmës sëdëti uþmetus meðkeres ant kliento nuo ryto lig vakaro. Rinka jai nediktuoja sàlygø, menininkai turi daugiau galimybiø keistis.

Matomi ir nematomi svertai

Nesakau, kad pirmoji menininkø grupë pataikauja klientams.

Dalis jø ið tiesø tapo taip, kaip mato, kaip supranta bei moka, ir yra tikrai sàþiningi. Kita vertus, „juodajame ekspresionizme“ yra paprasèiau prisidengti formos ieðkojimais. Kitaip tariant, niekada nebûna absoliuèiø pliusø ir absoliuèiø minusø, bûna tik skirtingi tapybos formatai.

Juos, jø buvimo ir atsiradimo poreiká reguliuoja matomi ir nematomi svertai: vartotojø grupës, savaiminis ir „aukðtesniø jëgø“ inspiruotas þiniasklaidos dëmesys, autoriaus palaikymo komanda, meno specialistø pastebëjimai. Dar, be abejo, menininko talento ir uþsispyrimo laipsnis, lemiantis to ar kito formato atsiradimà, evoliucijà, aktualumà, madà.

“Graþieji” ir “negraþieji”

Reikia pavyzdþiais remtis. Ne mano sugalvotais, o visiems þinomais ir spaudos patvirtintais standartais. „Graþieji“ gerai þinomi, t.y. populiarûs abstrakcionistai bûtø: Audrius Graþys, Dalia Kasèiûnaitë, Rûta Katiliûtë, Tadas Gutauskas, Arûnë Tornau, patriarchas Algirdas Petrulis.

“Negraþieji”, sunkiai “ákandami”, taèiau taip pat gerai þinomi: Arûnas Vaitkûnas, Henrikas Èerapas, Eugenijus Cukermanas, Laima Drazdauskaitë, Linas Katinas, kaunietiðka Kasèiûnaite berods nuo 1995-øjø pradëta vadinta Violeta Juodzevièienë (taigi Kaunas geràja prasme oponuoja Vilniaus standartams).

Ið mûsø regiono prie “negraþiøjø” galëtø bûti priskirti Virginijus Viningas ir jau nebetapantis Raimundas Daukða. O „graþiuosius” – importuojame…

Daþno abiejø grupiø atstovo tapyboje abstrakèios kûrybos etapai ar sluoksniai persipina su pusiau realistinëmis detalëmis ir etapais.

Estetiðkai mechaniðka intriga

L.Liandzbergio abstrakti tapyba yra kryþkelëje, kur vienu keliu eidamas tapybos plastikos ieðkojimus prieisi, kitu – instaliatyvø tapybiðkumà, treèiame daugiau akcentuojama spalva, ketvirtas atves á geometrinës abstrakcijos labirintà. Pats autorius – ieðkantis, nerimstantis, aplinkà aktyvizuojantis menininkas, dalyvavæs daugybëje akcijø ir performansø (sykiu su Dþiugu Katinu, Gediminu Urbonu, Herkumi Kunèiumi), kûrë instaliacijas, objektus (su A.Graþiu ir T.Gutausku).

Jo abstrakcijos – taip pat kryþkelë. Ir ne vien todël, jog rombo formos drobëse zuja þaislinës maðinëlës. L.Liandzbergio abstrakcijose spalviniø plotø, dëmiø santykis gana nedraugiðkas, jei kalbësime apie „graþiøjø abstrakcionistø“ prioritetus. Jis nevilioja þiûrovo, netraukia pustoniø estetika, linijø, daþø nuobrëþø ðuorais, pro lesiruotus pavirðius sklindanèia ðviesa. Nesuteikia garbës mëgautis plaèiu tapybiniø priemoniu arsenalu.

Paveikslai labai tvarkingi, padalinti spalvinëmis zonomis, formos suskirstytos teritorijomis, detalës turi savo „lysves“. Juose maþai emocijø ir daug erdvës þiûrëjimui á plokðtumà. Þiûrëjimui á gana lygiai nudaþytà, kartais aeorografu pamargintà ar storesnio potëpio kniede “prikaltà” pavirðiø.

Tai tam tikra tapybinio vakuumo estetika, kai nëra kuriamas paveikslo koloritas. Pastarasis yra, kaip kad retai esti paveikslai neturintys kolorito (plakatas daþniausiai turi tik fonà), taèiau spalviniø santykiø visuma èia nëra puoselëjama, audþiama ið papildanèiø ar kontrastuojanèiø plotø, potëpiø faktûros, elementarios optikos.

Be spalvinës painiavos

Kaip matote, L.Liandzbergis nëra lietuviðkos tradicijos puoselëtojas. Veikiau – posttapybinës abstrakcijos gerbëjas, lygiø plotø ir loginës mechanikos ðalininkas. Abstrahavimas èia sintetinis. Kitaip tariant, autorius pirma apgalvoja paveikslo struktûrà, o tik vëliau ákomponuoja joje motyvà (bent iðoriðkai taip atrodo). Aiðkus geometrinis karkasas, vienodai intensyvios spalvinës dëlionës paveikslui suteikia rimties, santûrumo, solidumo. Plokðtuminëje tapyboje modeliuojamos dëmës ir linijos, taðkai leidþia atmesti nerimà, vidinæ sumaiðtá, spalvinæ painiavà ir ekspresionistines vingrybes.

L.Liandzbergio tapybinë kalba – elastinga, nedaug „sveria“ ir yra nebanaliai dekoratyvi. Ji þenklina ekspresionizmo paliktà teritorijà. Byloja apie posttradiciná spalvos vartojimà ir tapybos kûrinio sampratà.

||||||||