Bravo, „Camerata Klaipëda“!

Bravo, „Camerata Klaipëda“!

V. Èepinskio, P. Geniuðo ir „Camerata Klaipëda“ grojimas susiliejo á tobulà ansamblá. Nerijaus Jankausko nuotrauka

Daiva Kðanienë

Geguþës 27-àjà daugelio lauktas smuikininkas Vilhelmas Èepinskis ir jo styginiø ansamblis „Camerata Klaipëda“ vël nudþiugino klaipëdieèius, surengdami ádomø, savità koncertà. Já praturtino ir papuoðë dar vienas Klaipëdos publikos labai mylimas muzikas – pianistas Petras Geniuðas.

Garsina uostamiestá

Klaipëdos koncertø salës veikla vis labiau ásibëgëja. Rengiamø koncertø ávairove ir gausumu prisodrintos afiðos liudija aktyvëjantá koncertiná gyvenimà. Skirtingiausio muzikinio skonio klausytojams tikrai yra ið ko rinktis ir kuo dþiaugtis. Taèiau klaipëdieèiai turi ir savo numylëtiniø. Tarp jø – talentingasis smuikininkas V. Èepinskis ir jo suburtas bei vadovaujamas styginiø ansamblis, dabar jau tiesiogiai susijæ su Klaipëda, nes pavadintas mûsø miesto vardu – “Camerata Klaipëda”. Ðis pavadinimas lydi ansamblá visose jo koncertinëse kelionëse po Lietuvà ir uþsiená, nuolat klausytojams primindamas mûsø miestà.

V. Èepinskis yra uþsiminæs, kad jis su ansambliu stengsis groti retai Lietuvoje skambëjusius arba visai neþinomus kûrinius. Ðá paþadà ansamblio vadovas tesi. Trys ið keturiø koncerte skambëjusiø kûriniø Lietuvoje buvo atlikti pirmà kartà. Tai nepaprastai malonu ir pagirtina, nes dar negirdëtø kûriniø atlikimas pleèia klausytojø muzikos paþinimà, teikia naujø meniniø potyriø ir netgi rodo pagarbà publikai.

Pirmàkart Lietuvoje

Koncerto programa sudaryta labai apgalvotai; parinkti kontrastingi, skirtingø ðimtmeèiø kûriniai (XVIII, XIX ir XX a.).

XVIII a. italø kompozitoriaus Antonijo Vivaldþio muzika daugeliui tikrai gerai paþástama. Jà groja ávairiø sudëèiø ansambliai, orkestrai, solistai. Ne vienà ðio autoriaus kûriná savo repertuare turi ir Klaipëdos kamerinis orkestras (vad. L. Kuraitienë).

Vis dëlto V. Èepinskis surado ir koncertui paruoðë iki ðiol Lietuvoje negirdëtà A. Vivaldþio veikalà – Koncertà smuikui ir styginiø orkestrui „Audra jûroje” (Es-dur, op. 8, Nr. 5). Tai buvo pirmasis kûrinio atlikimas Lietuvoje.

Trijø daliø koncerte „Audra jûroje” (Presto, Largo, Presto) atlikëjai ne tik perteikë naujus A. Vivaldþio muzikos niuansus, bet ir patys atsiskleidë kaip saviti, netradiciniai, savo poþiûrá turintys ðios muzikos interpretatoriai. (Juk palyginti daþnai grojama A. Vivaldþio muzika jau tarsi turi nusistovëjusius atlikimo trafaretus.)

Solistas V. Èepinskis ir 13 styginiø ansamblio dalyviø grojo kaip vienas tikslus, gyvas organizmas. Jau pirmieji garsø ðuorai, melodijø verþlumas salës erdvëje paskleidë dþiugesá, ðviesà. Greitosios kûrinio dalys (pirmoji ir treèioji) þavëjo ákvëptu solisto muzikavimu, virtuoziðkumu, lengvu, lyg neþemiðku skambesiu. Lëtojoje (antrojoje) dalyje ásivyravo lyrizmas, atlikëjø perteikiamas neátikëtinai subtiliai, jautriai ir jaudinanèiai. Apibendrinto (nesiuþetinio) programiðkumo A. Vivaldþio kûriniui „Audra jûroje” V. Èepinskis ir ansamblis suteikë ryðkiø spalvø, ávairialypiø nuotaikø, tuo iðryðkindami kompozitoriaus sumanytà programà – romantiðkà audringos jûros paveikslà.

A. Piacolos atminimui

Po skaidraus, barokinio A. Vivaldþio Koncerto kitas programos kûrinys panardino á kitokiø jausmø stichijà. Tai jauno, Argentinoje gimusio (ðiuo metu gyvenanèio JAV) kompozitoriaus Osvaldo Golijovo (g. 1960) kompozicija „Last Round” („Paskutinis etapas”) styginiø ansambliui. Ðis kûrinys Lietuvoje skambëjo taip pat pirmà kartà.

Koncerto vedëja Miglë Mosënienë paaiðkino, kad „ðá kûriná O. Golijovas paraðë suþinojæs apie garsaus, talentingo argentinieèiø kompozitoriaus, tango muzikos genijaus Astoro Piacolos (Piazzolla) mirtá. Kûrinio pavadinimà autorius pasiskolino ið vienos apysakos apie boksà; ji O. Golijovui tapo tarsi metafora, simbolizuojanti A. Piacolos sielos tvirtybæ, galimybæ dar kartà atgimti muzikoje”.

Ði kompozicija – tai pagarbos duoklë A. Piacolai, turinti akivaizdþiø sàsajø ir su ðio kompozitoriaus muzikos stiliumi, ir su tango ritmais. Kartu kûrinyje juntama ir psichologinë idëja: gyvenimo kova ir netikëtas pasitraukimas ið jo amþiams.

„Last Round” – dviejø daliø. Pirmosios dalies muzika perteikia sudëtingus átûþio kupinos nevilties, vidinio pykèio jausmus, riksmà (sudëtingi, modernûs skambesiai, savotiðki ðtrichai, garsiniai efektai, nervingas, neramus ritmas, ekspresija). Atlikdamas jà ansamblis parodë savo puikø susigrojimà, meistriðkumà, visumos pojûtá.

Antroji dalis – tai visai kita emocinë sfera: „begalinis, nenutrûkstantis atodûsis”. Ji prikausto klausytojo dëmesá savo begalinio skausmo raiðka, kanèios proverþiais; gedulingai skambantys epizodai tarsi kalba apie sielos gëlà. Èia kolektyvas atskleidë nepaprastai graþø, sodrø savo ansamblio tembrà, skambesio kantileniðkumà.

Idealiai jauèia stiliø

Nuskambëjus O. Golijovo „Last Round” A. Piacolos atminimui, koncerto programos sudarytojai apgalvotai ir logiðkai pateikë paties A. Piacolos (1921-1992) kûriná – Koncertà kvintetui, kurá smuikui solo ir styginiø orkestrui aranþavo pats vadovas V. Èepinskis. (Atliktas Lietuvoje pirmà kartà.)

A. Piacolos muzika ðiuo metu yra labai populiari visame pasaulyje, mëgiama atlikëjø ir klausytojø. Kompozitoriø daugelis laiko ðiuolaikinës argentinieèiø muzikos simboliu, nes jis savo kûryboje sugebëjo sujungti akademinës muzikos bruoþus su aistringojo ðokio tango ritmais, nuotaikomis. A. Piacolos muzika ákvepia jaunus kûrëjus, skatina sekti jo pasirinkto stiliaus bei muzikos kalbos keliu.

Koncertas kvintetui sukurtas neáprastai instrumentø sudëèiai: bandonijai, smuikui, kontrabosui, fortepijonui ir elektrinei gitarai. V. Èepinskis kvintetà aranþavo labai meistriðkai, puikiai panaudodamas visas styginiø galimybes. Klausant kûrinio, susidaro áspûdis, kad tai originalo pavidalas. Atlikëjai – smuikininkas V. Èepinskis ir styginiø ansamblis, idealiai pajautæ piacoliðkà stiliø, kûriná interpretavo raiðkiai ir átikinamai: siautëjo uþdegantys ritmai, aidëjo iðraiðkingos, originalios intonacijos. Aistringus, ðokio stichijos kupinus epizodus keitë lyriniai, bet taip pat prisodrinti vidinio jausmo ir gyvybës.

Suþavëjo publikà

Malonus netikëtumas klaipëdieèiams buvo ir XIX a. vokieèiø kompozitoriaus Felikso Mendelsono-Bartoldþio (F. Mendelssohn-Bartholdy) ádomaus Koncerto smuikui, fortepijonui ir styginiø orkestrui d-moll atlikimas. Pianisto P. Geniuðo pasirodymas scenoje taip pat sukëlë klausytojø susiþavëjimo reakcijà. Nors ðis kûrinys Lietuvoje skambëjo ne pirmà kartà, taèiau vis dëlto yra gana retai girdimas. Sunku patikëti, kad toká brandø kûriná kompozitorius paraðë turëdamas vos 14 metø.

Trijø daliø Koncerte (Allegro, Adagio, Allegro molto) V. Èepinskis, P. Geniuðas ir orkestras pasirodë kaip nepriekaiðtingi romantinës muzikos interpretatoriai, galintys autentiðkai ásijausti á kupinà polëkio, audringo patoso, nuoðirdþios lyrikos bei kantilenos stichijà. Virtuozinëms, bet kartu labai melodingoms kraðtinëms dalims kontrastavo jautri, subtili, dvasinius niuansus „iðsakanti” antrosios dalies muzika. V. Èepinskio, P. Geniuðo ir orkestro grojimas susiliejo á tobulà ansamblá. Toks ansambliðkumo pojûtis – labai brangintina savybë, atlikëjø meistriðkumo árodymas. Þinant, kokios meninës individualybës yra abu solistai – V. Èepinskis ir R. Geniuðas, – daþniausia grojantys solo, jø ansamblio pojûtis tiesiog stebino. Tai aukðèiausias muzikos suvokimo, meninio pojûèio laipsnis.

Iðkili muzikos ðventë pasibaigë, taèiau ji tæsis. Klaipëdieèiai þino, kad V. Èepinskis ir jo vadovaujamas styginiø orkestras „Camerata Klaipëda” dar ne kartà apsilankys Klaipëdoje. Tad laukia ir ramiai, ir nekantriai.

||||||||