Danius Kesminas – pirmàjà tauræ duokite dievams

Danius Kesminas – pirmàjà tauræ duokite dievams

Parodos centre – keistas prietaisas „Degtinës vamzdþiø vargonai“, grojantys tradicinæ lietuviø uþstalës melodijà.

Þinomas pasaulyje kûrëjas ið Australijos, nuolat rengiantis parodas ir koncertuojantis ávairiose pasaulio ðalyse lietuviø kilmës menininkas Danius Kesminas pirmàkart Lietuvoje, Klaipëdos dailës parodø rûmuose, rugsëjo 9-àjà pristatë savo naujà parodà – instaliacijà “Vodka Sans Frontières” / „Degtinë be sienø“, lankytojams atvirà iki spalio 2-osios.

Klaipëdos ir mûsø ðalies auditorijai jau paþástamas kaip muzikantas ir dainininkas, prieð dvejus metus èia koncertavæs su „The Histrionics“ orkestru ir grupe „Slave Pianos“ D.Kesminas ðia paroda skelbia tostà dainuojanèiai Lietuvos visuomenei, besiformuojanèiam ðalies statusui ES ir drauge su mumis aprauda liûdnà tautos praeitá, paproèiø nykimà, gero, senoviðko „samagono“ baigtá…

Ðiuolaikinio meno gerbëjø dëmesiui siûlome australø raðytojo Stiuarto Kupo esë “Danius Kesminas – pirmàjà tauræ duokite dievams”, paraðytà specialiai ðios parodos Klaipëdoje proga.

I.

Atokioje vakarø Australijoje, á pietus nuo Brume miestelio, “Time” þurnalo meno kritikas Robertas Hiugesas, gráþdamas po þûklës, patyrë avarijà, kurios metu sudauþë iðsinuomotà automobilá. Netrukus po to sudauþytojo automobilio duþenos atsirado Daniaus Kesmino surengtose parodose Perto ir Sidnëjaus miestuose – kompaktiðkai suspausto nisano kilmës kubiko ið plieno ir gumos, apdëto þûklës reikmenimis, pavidalu. Hiugeso nelaimë Kesminui suteikë nepakartojamà progà naujam kûrybiniam projektui. Kûrinyje tiesiogine prasme susidûrë meno pasaulis su realiuoju – t.y. keliø eismo ástatymø, girtumo laipsnio matavimo, fizinës traumos, draudimo reikalavimø pasauliu. Suduþæs automobilis tapo visokias prieðingybes ákûnijanèia skulptûra.

Anksèiau ið Sol Le Vito arba Karlo Andrë ikoniðkø modernistiniø skulptûrø D.Kesminas yra sukûræs vaikø þaidimo aikðteliø árenginius. Vëlgi savotiðkas susidûrimas, kai nenaudingi amerikoniðkojo modernizmo tradicijos kûriniai ágavo praktiðkà, visuomeniðkà paskirtá. Kartu su Michaeliu Stivensonu D.Kesminas „perdirbo“ vokieèiø tapytojo Gerhardo Richterio ir kritikës Doris van Drathen spausdintà interviu, taip pagyvindami sausà ðiuolaikinio meno apraðymø kalbà ir suteikdami jai seksualinës átampos bei dramatiðkumo atspalvá.

Kaip mokytojas, D.Kesminas yra rengæs akvarelës meno klases po atviru dangumi Vumeros internuotojø stovykloje Pietø Australijoje. Jis taip pat bendradarbiavo su Kalumu Mortonu, kai ðis kûrë “Pedagoginës transporto priemonës” projektà, dabar jau tapusá legendiniu fakultatyviu dalyku (sena ledø autoparduotuvëlë buvo veþiojama po ávairius vieðus renginius, teikiant abejotinos prasmës paslaugas, siekiant iðbandyti meno naudà visuomenei, pvz., politiniame susibûrime dalinami sausainiai, þemës ûkio parodoje duodamas prizas geriausiam veisliniam þirgui, ir pan.). Tokiais atvejais D.Kesmino ir jo bendrininkø tikslas – iðbandyti meno efektyvumà, ypaè atsiþvelgiant á daþnai girdimas iðpûstas paraiðkas apie meno visuomeniðkumà, aktualumà, ir palyginti su jø paèiø kasdieniu gyvenimu, kasdiene veikla. Tai visiðkø skeptikø, nenuilstamai tirianèiø meno pasaulio hiperboles, uþsiëmimas.

II.

Su grupe “Slave Pianos” D.Kesminas transformavo ávairius áþymius ir neáþymius XX amþiaus muzikinius áraðus ir juos aranþavo daugybei instrumentø – automatizuotam pianinui, Rusijos “Krasnyi” kvartetui, „scratch deejays“, “Burley Griffin” puèiamøjø orkestrui. Trijulë yra pastaèiusi operø pagal australø menininkø Tonio Klarko ir Peterio Tyndalo gyvenimus, kuriose atsitiktinës meno pasaulio asmenybiø biografijos ágavo naujà grande vocce statusà. Neseniai Vilniuje trijulës pastatytame spektaklyje Jurgio Maèiûno garbei, skambindamas pianinu, pasirodë netgi þymus Lietuvos politikas, muzikologas Vytautas Landsbergis.

“Slave Pianos” trijulë per kelerius metus sukaupë nemaþà áraðø ir gaidø archyvà, kuris tapo pradþios taðku ðiems absurdiðkiems transformavimams. Nepaisant pavartoto “structural combination by numbers” (struktûrinës numeriø kombinacijos) proceso, rezultatas – paveikus ir atviras profesionaliam muzikalumui ir kompozicijai. Kas ðiaip galëtø atrodyti kaip atsitiktinis derinys, kruopðtaus D.Kesmino tiriamojo darbo dëka ágavo prasmæ (kaip ir tai, kad J.Maèiûnas ir V.Landsbergis ðaltojo karo metais susiraðinëjo – maþai þinomas faktas, siejantis menà su politika).

Panaðø metodà D.Kesminas pasitelkia ir concept-art-(heritage)-rock-cover orkestrui “The Histrionics”, kuris atlieka senojo roko klasikinæ muzikà, pritaikant naujus þodþius, paimtus ið „meno pasaulio istorijos, diskurso, polemikos, nuogirdø“. Á orkestro repertuarà áeina “Drip It” (odë Polokui pagal Devo), “Hip to Paint Squares” (potapybinë abstrakcija pagal H.Levisà) ir “Appropriation” (pagal “The Beatle’s” “Revolution”, t.y “You want to use appropriation / Well, you know, we all want to change the words”).

Apgaulingi meno pasaulio ginèai – lyg magistrantûros esë temos – pakeièia tipiðkà poprokà charakterizuojanèias visuotines meilës, laisvës, liûdesio temas. Tuo bûdu 7-8 deðimtmeèiø meno teorija (kurios vedanèiosios temos – dauginimasis, dislokacija, simuliacija) sujungiama su to meto muzika (roku, “new wave” popu, disko) ir mums primena, kad abi turi savo judesius, stiliø, kurie ðiandien, praëjus vos porai deðimtmeèiø, atrodo gana pasenæ, netgi juokingi.

Minëtiems ávykiams susikaupus, D.Kesminas juos ið naujo perkombinuoja, perjungia, sukeièia, ið vienos vietos perkelia á kità, daþnai absurdiðkai, visuomet kritiðkai atidengdamas keistus faktus, pagal rimà, atsitiktinumà, nuogirdas, sveikà protà arba tikrà istorijà sekdamas kurioziðkas struktûras, lygindamas meno pasaulio ekscesus su realiuoju pasauliu.

III.

Parodoje Klaipëdoje pristatomas D.Kesmino darbas – ið PVC vamzdþiø padaryti “vargonai”, savo forma primenantys lietuviðkus skuduèius, – monolitinës sovietmeèio mechanizacijos pavidalo ir tarytum skirti kaþkokiam máslingam agrariniam tikslui. Ið tikrøjø jie tik groja tradicinës uþstalës dainos melodijà. Ákvepianti idëja ðiam kûriniui kilo, autoriui ið laikraðèiø suþinojus apie surastus poþeminius vamzdþius, skirtus degtinës importui á Lietuvà ið kaimyniniø ðaliø. Tai verèia manyti, jog spiritas yra nukainotas iðradingumo kuras. Kai kurie poþeminiai vamzdþiai po keliais ir/ar upeliais tæsiasi po kelis ar net keliasdeðimt kilometrø. Tai, kad alkoholis yra pagrindinis paskutiniøjø ávykiø raidos rodiklis, nestebina Vitaliaus Vitalievo, apþvelgusio Rytø Europà „pro stiklelio dugnà“. Jo þodþiais tariant, „gërimas þymiai padaugëjo po to, kai krito Berlyno siena. Þvelgdami á paskutinius Rytø Europos politinius ir socialinius vingius, galëtume pamanyti, jog ðios ðalys paprasèiausiai – girtos”.

Ið tikrøjø alkoholiniø gërimø gamyba Lietuvoje lyg ir tiesiogiai atspindi ðalyje vykstanèiø ávykiø raidà. 1989 metais, kritus Berlyno sienai ir skylant Rytø blokui, alkoholio produkcija padidëjo 24 proc. O 1998-2003 metais, Lietuvoje gimstant demokratijai ir þengiant á ES, alkohliniø gaminiø pardavimai iðaugo 35 proc.

Lietuvoje þmonës mëgsta iðgerti, o valdþia tuo naudojasi, uþkraudama lupikiðkus akcizo mokesèius, kai jos valdiðkasis monopolis konkuruoja su Rusijos ir Lenkijos gamintojais naujoje, neprotekcionuotoje ES rinkoje. Alkoholio apmokestinimas kaip tik ir kaltas dël ðalies poþemiuose esanèiø vodkos vamzdynø. Taèiau aukðta kaina ir menka kokybë maþai tepaveikë Lietuvoje paplitusià „naminukës“ gamybà, nuo pat Þygimanto Augusto 1511 m. paskelbto dekreto, kuris leido (ir dar vis tebeleidþia) kiekvienai ðeimynai paèiai pasigaminti „naminës“.

Ðie savotiðki Lietuvos integravimosi á naujàjà Europà reiðkiniai yra tam tikra neoficiali “poþeminë” infrastruktûra, siejanti Lietuvà su pasauliu tiek senomis naminës gamybos tradicijomis, tiek 1000 metrø plastmasiniais vamzdþiais ar parlamentarø posëdþiavimu Hagoje. Ið tikrøjø degtinë nepripaþásta nei politiniø, nei ekonominiø, nei kultûriniø sienø.

Keistasis D.Kesmino prietaisas, skirtas „naminës“ gamybai, pagerbia ðalies, ilgai apsirûpinusios puikiu, pigiu naminiu spiritu ir nuo pat jo gamybos iðradimo iðlaikusios su iðgërimu susijusias liaudies muzikà ir dainas, kultûrà bei sumanumà. Tai puikus muzikinis akompanimentas iðdykëliðkai, dainuojanèiai Lietuvos visuomenei, skelbiantis tostà besiformuojanèiam ðalies statusui ES ir tuo pat metu apraudantis liûdnà tautos praeitá, paproèiø nykimà, gero, senoviðkojo „samagono“ baigtá – kurioziðkas muzikinis tautos portretas.

Stiuartas Kupas
Australija, Melburnas

||||||||