Apraizgë maþøjø kino formø tinklai

Apraizgë maþøjø kino formø tinklai

Nors “Tinklø” festivalio seansø laikas buvo gana vëlyvas, senojo tabako fabriko angare þiûrovø buvo tikrai gausu. Nerijaus Jankausko nuotraukos

Þydrûnas Drungilas

Tarptautinio festivalio “Tinklai” maþosios kino formos ðiemet kaip niekada aktyviai skverbësi á didþiàsias tradicines ir netradicines pajûrio erdves – “Þemaitijos” kino teatrà, senojo tabako fabriko angarà, Klaipëdos koncertø salæ, Palangos vasaros estradà…

Traukia kitokios erdvës

…Ir iðsiteko tose erdvëse. Dar daugiau. Ðiemet prabilo ir nebylusis kinas: ankstyvojo kino ðedevrus Luiso Felado “Fantomasà giljotinos ðeðëlyje” gyvai ágarsino Vilhelmas Èepinskis su “Camerata Klaipëda”, Andrius Mamontovas ir Vidmantas Bartulis, o Georgo Melieso filmus – tarptautinis dþiazo trio. Visà savaitæ (rugsëjo 4-10 dienomis) Klaipëdoje trukæ kino renginiai daugiausia publikos sutraukë á senojo tabako fabriko angarà, kuris tokiam publikos ðturmui atsivërë, ko gero, paskutiná kartà. Kaip, beje, ir “Lietuvos” kino teatras Vilniuje.

Klaipëdieèiams vis dar sekasi: kaip ir Klaipëdos “dþiazai”, taip ir “Tinklai” yra miesto ðventë (suprask, daug nemokamø renginiø). Gal todël ir snobo bei elito kinà daugiausia paþástame tik ið TV ekranø. Kita vertus, festivalio renginiø iðsidëstymas skirtingose vietose taip pat leidþia pastebëti ir skirtingus traukos taðkus. Kai kurie ið jø traukia labiau. Kodël? Nesinori manyti, kad vien tik bilietø kainos atbaido daugelá netradicinio kino gerbëjø. Labiau tikëtina, kad neformalios, industrinës erdvës, tokios kaip tabako fabrikas, savo laisva atmosfera turi didesnæ traukà iðsiilgusiems alternatyvos “neformalams”. Net jei ir jo teritorija saugoma sargybiniø.

Europa – trumpai

Klaipëdieèiø ðirdis, be abejonës, gali glostyti faktas, kad per Lietuvà (ir per sostinæ) jau septintus metus keliaujantis festivalis savo namais yra pasirinkæs Klaipëdà. Èia ávyko jo atidarymas ir uþdarymas: “Þemaitijos” kino teatre buvo pristatytas vienas ið “Tinklø” festivalio projektø – “Europa trumpai”. Tai eksperimentiniai ir fantastiniai filmai, kuriø programà, pasak festivalio direktoriaus Artûro Jevdokimovo, parengë Europos kino festivaliø koordinacija. Ðie skirtingu laiku sukurti filmai (1975 – 2000) yra laimëjæ nemaþai tarptautiniø apdovanojimø ir turëjæ átakos kino kalbai. Nors trumpo metraþo eksperimentiniai filmai ir ne visai iðsiteko plaèiaekraniame “Þemaitijos” kino salës ekrane (ðis techninis nesklandumas savotiðkai prisidëjo prie “eksperimento”), bendrà vaizdà buvo galima susidaryti: áspûdis neblogas. Visi ðie filmai atsigræþia á patá kinà, á kino kûrybos procesà, reflektuoja kino kalbà ir kino konvencijas. Þiûrovas gauna galimybæ paþvelgti á kino (ne kinø!) virtuvæ ið ðalies.

Paðiauðë plaukus

Ið eksperimentiniø filmø ádomiausi atrodë M.Miulerio “Namudinës istorijos” ir M.Arnoldo “Gyvenimas iðeikvoja Endá Hardᔠ– filmai, naudojantys senø amerikietiðkø melodramø ir trileriø (5-7 deðimtmeèiø) iðtraukas, kurios montaþo dëka meistriðkai modifikuojamos, atskleidþia ir iðryðkina Holivudo konvencijas, ðablonus. “Namudinëse istorijose” lygiagreèiai pasakojamose iðtraukose kone identiðkai skleidþiasi átampos atmosfera, kurioje átampos ir siaubo objektai (þinoma, tai moterys, Holivudo graþuolës – kas geriau ákûnys senø reþisieriø baimes, kompleksus ir fantazijas?!) atkartoja vienodà veiksmø sekà. Naudojamas vienas ir tas pats vaidybos priemoniø arsenalas, sukuriant veiksmo átampà, kurià paskatina konkretus ávykis, greièiausiai keistas garsas uþ lango ar durø. Kà daro visø ðiø iðtraukø herojës? Suklûsta, padeda knygà á ðalá, atsikelia nuo sofos ar lovos, uþdega naktinæ lempà, prieina prie lango, praskleidþia uþuolaidà, prieina prie durø, klausosi. Na, ir, þinoma, veiksmo átampos atomazga yra durø atidarymas: ið siaubo ir baimës iðsiplëtusios herojës akys. Dar nepaminëjau ir muzikos, lydinèios ðiuos veiksmus.

Trumpai tariant, cituojamø filmø detaliø panaðumas neátikëtinas, bet tai akivaizdus ir paprastas, sakytume, áprastas Holivudo receptas paðiauðti þiûrovo plaukus.

M.Arnoldo filmas kiek kitaip interpretuoja klasikinæ melodramà, vienà ið Andþio Hardþio serijos filmø, kuriame vaidina Mickey Rooney: èia naudojamas “miksavimo” principas, kai keletà kartø atsukamas tas pats kadras arba jis sulëtinamas, arba tiesiog linksmai “didþëjaujama” kadrais ir muzikos takeliu: pirmyn-atgal-pirmyn. Efektingai sukuriamos naujos filmo potekstës (pavyzdþiui, iðryðkinamas keistas herojaus santykis su motina – Edipo kompleksas, kuris originaliame filme ne taip pastebimas), o reþisieriaus áþvalgos ir meistriðkumas leidþia pamatyti tà patá kadrà vis kitaip.

Gaila, kad nepavyko pamatyti visø devyniø Zbignevo Rybczynskio filmo “Naujoji knyga” vienu metu rodomø skirtingø projekcijø – ekrane tilpo tik ðeðios ið jø. Kiekvienoje ið projekcijø – maþo miestelio gyventojø kasdienybë; darbininkai, berniukas su dviraèiu, knygininkas. Skirtingas istorijas vienija knyga, kuri perduodama ið rankø á rankas. Kiekviename ekrane – simultaniðkas veiksmas, primenantis realybës ðou. Filmo lineariðkumas tokiu bûdu iðskaidomas á “èia ir dabar”, leidþiant þiûrovui rinktis sekti vienà ið istorijø arba bandyti aprëpti visas.

Þaidþia asociacijomis

Nespalvotame Maros Matuðkos filme “Kugelkopf” naudojama ekspresyvi, vizualiai ðokiruojanti dadaistø ir ekspresionistø tradicija. (Beje, èia reikëtø pridurti, kad eksperimentinis, arba avangardinis, kinas turi daugiausia ryðiø su kitais vizualiaisiais menais.) Filme skustuvu nuskutama moters galva tarsi prilyginama spaustuvës aparatui, ji tampa spaudu, paliekanèiu þenklus ant stiklo – neaiðku, ar kraujo, ar raðalo (nespalvotame filme ir kraujas, ir raðalas atrodo vienodai). Taèiau ðie, ið pirmo þvilgsnio Bunueliui priklausantys simboliai, èia asocijuojasi su naciø “technologijomis”, kai kraujas naudojamas vietoj raðalo.

Techniðkai gana sudëtingas, meditatyvus I.Pohjolos “Kelio valdovas” þaidþia asociacijomis – lenktyniø trasa, lenktyninis automobilis ir greitis virsta á kino juostà, á daug kino juostø, ir atvirkðèiai, kino juosta tampa greièio trasa. O G.Holthuis “Honkongas” medituoja dangoraiþiø miesto gyvenimà, pagrindinis ávaizdis èia – didelis lëktuvas, kurio ðeðëlis lëtai ðliauþia pro miesto blokus, kapines, tarsi uþklodamas miestà.

V.Ostrovskio ir Y.Beauvais filme “Darbas ir paþanga” matome sovietiniø kronikø ir dokumentikos klipà, dviejuose skirtinguose ekranuose transliuojantá sovietinæ istorijà ir fasadinæ sovietinio gyvenimo pusæ: nuo Lenino iki Chruðèiovo, nuo Raudonosios aikðtës iki soborø bokðtø.

Atsigræþë á save

Fantastikos programoje iðsiskyrë austro V.Vidricho filmas “Copy shop”, alegoriðkai pasakojantis apie þmogaus klonavimo idëjà. Kas atsitinka, kai þmogus kopijavimo aparatu nusikopijuoja savo rankà? Akimirksniu visa jo rutina ir galiausiai jis pats pradeda daugintis, kol atsiduria tokiø pat kaip jis visuomenëje. Tokiu bûdu kinas atsigræþia ir á patá save: filmo kadrai, kuriuos mato þiûrovas, atsiduria personaþo rankose kaip kopijos, kurias iðspjauna kopijavimo aparatas. Paslaptis slypi vaizdajuostëje, – sako ir J.Keirilo filmas “Ðalia”. Taèiau didþioji kino paslaptis nebûtinai yra paslaptys filme. Kartais jos tiesiog erzina, o kartais sugundo ir suvedþioja, kaip kad geroje istorijoje su ádomiu siuþetu. Paslaptingi A.Samland filmo “26 diena” personaþai su dujokaukëmis, primenantys þvaigþdþiø karø antiherojus, uþklysta á apleistà namà, kur randa mirusià porà. Savo þurnale ties 26 dienos áraðu jie áklijuoja mirusiøjø nuotraukà. Filmas suþavi graþia ir paprasta idëja: grësmingoje postbranduolinio pasaulio akivaizdoje stipriausia cheminë jungtis slypi ne atmosferoje, o þmoniø santykiuose.

Norint suþinoti, kaip atrodo pasaulis akvariumo þuvelës akimis, verta pamatyti J.Deiviso “Þuvá”, o visiems pradedantiesiems krautuvo vairuotojams ne pro ðalá pasiþiûrëti mokomàjá filmà “Automobilio krautuvo vairuotojas Klausas”, kuriame trykðtantis kraujas yra átikinamiausia metodinë mokomoji priemonë. Þinant avarijø Lietuvoje statistikà, panaðus filmas labai praverstø visose vairavimo mokyklose.

Manyèiau, kad “Europa trumpai” turëtø bûti neatsiejama “Tinklø” programos dalis ir ateityje, nes tai geriausia proga paþvelgti ir palyginti senesnius, turinèius nemaþai apdovanojimø filmus, dràsius kino kalbos eksperimentus su naujausiais ir progresyviausiais darbais. Gaila, kad trumpametraþius filmus daþniausiai galima pamatyti tik festivaliuose (kitaip neatsiperka jø distribucija), kartu su kitais panaðiais filmais, o juk “maþieji” filmai neretai nustebina savo dideliais uþmojais, nes jø autoriai turi daugiau laisvës nei, tarkime, pilnametraþiø filmø kûrëjai.

Emocinë diagnozë?

Ávairiø ðaliø filmai, rodyti tabako fabriko angare, paliko skirtingà áspûdá. Iðskirèiau prancûzø, vokieèiø, japonø, ðvedø, lenkø ir estø programas. Kartais net atrodë, kad ið konkreèios ðalies pateiktos filmø paletës galëtum spræsti apie tos ðalies emocinæ bûsenà.

Lietuviams, atrodo, bûdingos fataliðkos nuojautos ir nuotaikos, galbût ateinanèios ið lietuviø mitologijos ir folkloro (pavyzdþiui, V.V.Landsbergio “Ið karèemëlës”). Kiek kitoks – siurrealistine poetika persmelktas – A.Maceinos filmas “Ðalia jûsø” apie fotografà R.Vikðraitá ir jo personaþus griauna mitus apie lietuviø moterø ir lietuviðkos kinematografijos drovumà.

Mûsiðkiams artimiausi atrodo japonai, kuriø ypaè subtili, poetiðka ir “veþanti” animacija keistai derëjo su nuolat pasikartojanèiais mirties motyvais (“Akimirka”, “Tekstizmas”, “Gyvenimas per pratæsimà”). Pastarojo filmo panaðumas su A.Eimulio “Lemties vieðkeliu” tiesiog akivaizdus.

Lenkijos filmai nuo pirmojo “Koridoriaus” savo sunkiasvore socialine problematika uþgulë ir nepaleido iki pabaigos. Vienos ið kviestiniø festivalio sveèiø – lenkø reþisierës Hanos Polak – pristatytas dokumentinis filmas apie benamius Rusijos vaikus “”Leningrado” stoties vaikai” ðluote nuðluoja ditirambus civilizacijos pasiekimams, visas ðvietimo politikas ir pokalbius apie moralæ. Filme be emocijø preparuojamos miesto “ásèios”: ðiluminiai mazgai ir metro poþemiai, kuriuose gyvena, tiksliau, tûno, “miesto embrionai”: 8-14 metø vaikai, elgetaujantys, parsiduodantys “dëdëms”, labiau vertinantys “Moment” klijø poveiká nei èiupa-èiupsø skoná.

Vakarieèiø rûpesèiai

Vakarieèiø filmai neatrodë tokie sunkûs.

Bet negalima sakyti, kad vakarieèiai ne tokie jautrûs, ne tokie gilûs ar turi maþiau problemø. Anaiptol: globalizuoto pasaulio problemos ir rûpesèiai visus palieèia vienodai. Pavyzdþiui, nedarbas, tëvø skyrybos, donorystës klausimai.

Ðvedø reþisieriaus Brisingerio melancholiðkame filme “Prasilenkianèios ðirdys” pasakojama apie berniukà, kuris aplanko porà, netekusià savo sûnaus. Filmo pabaigoje iðaiðkëja, kad berniuko krûtinëje plaka jø þuvusio sûnaus ðirdis.

Arba kad ir neámantrus, bet átaigus norvegø fotomontaþas “Einaras”, pasakojantis apie vidutinio pilieèio – nevedusio chemijos mokytojo – gyvenimà. Atrodo, jau kuo ne kuo, bet svetimais likimais ðiandien nieko nebenustebinsi, taèiau paprasta kino kalba papasakoti gyvenimai yra tiek pat paveikûs, kaip ir geras siuþetas (kad ir vokieèio Volzo klipas “Ðalin rankas”, kuriame ðoka neágalûs vaikai).

Stebina paradoksais

Kol lietuviai, sukdami filmus europinei rinkai, galvoja, kuo èia nustebinus vakarieèius, ðie stebina lietuvius multikultûriniais paradoksais, “queer”, gëjø ir lesbieèiø temomis.

Kà daryti baltaodþiø norvegø ðeimai, kuriems gimë mulatë mergaitë?

Galbût raminti save tuo, kaip tai daro sutrikæs vyras filme “Torpeda”, kad pragyvenæs keturiasdeðimt metø suþinojai, jog esi juodaodis. Arba kaip elgtis Danijos lesbieèiø porai, norinèiai susilaukti kûdikio arba já ásivaikinti? Galbût praðyti gëjø poros pagalbos, kaip filme “Ateik, maþyli”? Portugalø animacinis filmas “Juoda spalva” klausia, ið kur atsirado juodaodþiai, ir, nukeldamas á Adomo ir Ievos laikus, paaiðkina, kad Ieva, iðsigandusi Dievo rûstybës, uþdarë savo vaikus oloje ir todël jie tapo juodukais. Filmuko, tarsi skirto vaikams, moralas tinka ir suaugusiems: “kai daug rasiø, gyvenimas ádomesnis, be to, visø ðirdys vienos spalvos” – skamba kaip atsakymas visiems, turintiems iðankstiniø nusistatymø ir prietarø.

Kultûriniai skirtumai ir stereotipai apie ávairias tautybes yra temos, daþnai ávelkamos á komedijos þanrà. Bet taip pat daþnai ir subanalinamos. To pavyksta iðvengti vokieèio Jenso Grunhageno dokumentine maniera nufilmuotoje juostoje “Vania” – apie du uþsispyrusius kambario draugus: vokietá ir rusà. Vokietis daþo kambario, kurá reikia atiduoti ðeimininkei, sienas, o rusas guli ant palangës ir ne tik nesistengia padëti, bet trukdo ir postringauja apie vokieèiø perdëtà pragmatiðkumà. Situacija kaip ið anekdoto: kuris nugalës? Laimi maþa vokiðka gudrybë ir tautø draugystë. Prancûzai nebûtø prancûzai, jei negalvotø, kad universali pasaulio kalba yra ne anglø, o prancûzø, nes kaip kitaip traukinyje susikalbëtø suomis ir vengras – tik tokiu atveju, jei nebûtø pamirðæ, jog abu moka prancûziðkai? (“Traukinyje”).

Apverèia pasaulá

Dalyvaujant dviem vieðnioms ið Estijos, reþisierëms Margitai Kerdo ir Linai Triðkinai, buvo pristatyti jø filmai “Kaimynas” ir “Afanasis”. Subtiløjá “Kaimynà”, nagrinëjantá þmoniø bendravimo problemas, klaipëdieèiai jau galëjo matyti “Next” festivalyje, o dokumentinis filmas “Afanasis” savotiðkai pratæsia vakarieèiø tarpkultûrinæ temà, kuri artima ir Lietuvos pilieèiams. Filmas pasakoja apie senà Estijoje gyvenantá rusà, kuris kartu su savo anûke traukiniu vaþiuoja á gimtàjà Rusijà aplankyti giminiø. Anûkë seneliui uþduoda tiesius klausimus: ar senelis gráþtø atgal á Rusijà? Kas jam dabar yra Rusija? Tai ið dalies ir ðiuolaikinio þmogaus, emigranto klausimas: kas jam yra tëvynë?

Prancûzø reþisierius Stefanas Le Lay, taip pat atvykæs á “Tinklus”, pristatë savo filmà “Buèinys”, kuriuo simboliðkai ir galantiðkai iðreiðkia savo meilæ senajam nebyliajam kinui. Dvideðimtojo amþiaus pirmosios pusës maniera nufilmuotoje ir sumontuotoje trumputëje komedijoje porelë paplûdimyje susitinka pirmajam buèiniui, taèiau jiems buèiuotis sutrukdo pati seno filmo juosta, kurioje ir vyksta ði istorija: ji netikëtai apsiverèia tiesiogine prasme aukðtyn kojom apversdama ir filmo herojø pasaulá. “Buèinys” – vienas geriausiø mano matytø senojo kino “komentarø”.

Kai kurie festivalio filmai iðradingai perkelia ðiø dienø realijas á filmo siuþetà. “Mirtis ekrane”, “Eifelio bokðtas”, “Namø þaidimas” iliustruoja mûsø kasdienio gyvenimo manijas ir fobijas: informacijos bumà (kai pradedi painiotis, kad Eifelio bokðtà sukûrë Kiplingas, o reliatyvumo teorijà – Þiulis Vernas), realybës ðou (kur TV þiûrovas gali SMS-ais balsuoti, nulemdamas nuteisti þmogø mirties bausme ar palikti gyvà), komentuojamas varþybø transliacijas (kai komentatoriai persikelia á tavo miegamàjá ir praneðinëja apie tavo pastangas atsikelti ir suspëti á darbà).

Svarbiau didelës þuvys?

Neabejoju, kad daugeliui þiûrovø “Tinklø” festivalis paliko gerus áspûdþius, nors seansø laikas buvo gana vëlyvas. Vienaip ar kitaip tabako fabriko angare þiûrovø buvo tikrai gausu.

“Tinklø” festivalá vainikavo kino mago, fantasto, filmø montaþo iðradëjo Georgo Melieso nebyliø filmø vakaras Koncertø salëje. Tiksliau, jo filmai prabilo genialia dþiazo trio – V.Ganelino, A.Gotesmano, H.Rubino – improvizacija, kuri meistriðkai uþpildë ir nenumatytà pauzæ tarp filmø. Kino kalba yra universali – taip skelbia kito tarptautinio kino festivalio moto. Tad ar ámanoma nesusikalbëti: filmui nerasti þiûrovo, o þiûrovui filmo?.. Galø gale – ar ámanoma likti aklu kinui?

Per ðeðerius tarptautinio maþøjø kino formø festivalio “Tinklai” gyvavimo metus spaudoje tikriausiai jau panaudoti visi palyginimai, visos metaforos, susijusios su þodþiu “tinklai”. Todël norëèiau baigti ðá straipsná “neuþmetinëdamas tinklø”. Nors reikëtø. Gerai bûtø sugaudyti tinkluose visus tuos, kurie yra atsakingi uþ vieðøjø ir kultûros erdviø nykimà Klaipëdoje, ir parduoti kokioje nors Europos mugëje kaip “geriausià” miesto strateginio vystymosi projektà. Taèiau geriau pagalvojus, kam reikia visø tø tabako fabrikø, prieplaukø ir kino festivaliø: ar tiems keliems ðimtams alternatyvaus jaunimëlio, kuris, baigæs mokslus, vis tiek iðvyks kur nors á sostinæ ar á uþsienius? Tiesà pasakius, todël ir iðvyks, kad nebebus kà veikti savo mieste. Uostamiesèiui, matyt, turëtø bûti svarbiau didelës þuvys. Dideliø þuvø politika. Bet tai – jau jûros tematika.

||||||||