Dizaino studentų desantas
Birželio 7–10 d. Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro dailės parodų salėse, kaip ir kasmet, savo baigiamuosius darbus eksponavo ir gynėsi Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos vizualiojo dizaino katedros (toliau – VDA KVDK) bakalauro ir magistro studijų studentai.
Goda Giedraitytė
Žavi atviru žvilgsniu
Paroda kiekvieną kartą atveria nematomą edukacinę pusę – ketverius ar šešerius metus brandintos kūrybos sėklos suveši ir išskleidžia geriausius savo rezultatus. Užpildydama visą antrojo aukšto plotą, ekspozicija liudijo apie jaunųjų kūrėjų maksimalistinę gyvastį, išradingumą, savitą pasaulėžiūrą, žavėjo atviru žvilgsniu, neribojamu nustatytomis taisyklėmis, galima ir negalima principais ar juridiniais kazusais.
Kaip žinoma, VDA KVDK rengia vizualinio arba komunikacijų dizaino specialistus, t.y. tuos, kurie įvairiomis meninėmis ir techninėmis priemonėmis pateikia vizualinį turinį. Dažnai šios specializacijos dizaineriai yra susiję ne tik su meninių vaizdų kūrimu, bet ir su analize, vizualinės komunikacijos problemų sprendimais, vadybos ir kūrybos principų derinimu ir pan. Todėl parodai pristatomi projektiniai kūriniai nuolat išsiskiria estetiniu išbaigtumu, funkcionalumu, aktualia miestui ar regionui tematika.
Užtenka paminėti vos keletą darbų: I.Andriulaitytės „Šviesos meno laboratorija buvusiame dujų fabrike“, A.Gilvonauskaitės „Šventosios jūrų uosto vizualioji komunikacija“, D.Jakovlevo „Nematyta Klaipėda“, E.Mikutytės „Atrask Šilutės kraštą“, K.Momgaudo „Klaipėdos skulptūrų parko vizija“, J.Smirnovos „Galerijos „Ramybė“ Palangoje vizualusis stilius“. Nepamirškite ir pasaulio konkursams siunčiamų projektų: „Dangoraižio dizainas tarptautiniam studentų konkursui CTBUH 2012 Šanchajuje“ (J.Einaras), „Copenhagen suborbitals“ (V.Kupčiūnaitė) ir kitų.
Drąsiai peržengia ribas
Ieškodami atraktyvaus ir netradicinio sprendimo, studentai drąsiai peržengia tradicinių formatų, konceptų ir/ar spalvinių palečių ribas.
Dažnai tai virsta kasdienių daiktų (kyšančių vamzdžių, stulpų ar kitų industrinių rudimentų) įvizualinimu (kaip A.I.Buivydaitės darbe „Vizualios erdvės transformacijos“), skraidančių dirižablių projektavimu (A.Bitino „Man nerūpi Baltijos jūra“), papuošalų iš kartono kūrimu (A.Bučinskaitės „Papuošalų galerija „ONE“), įmantriai ornamentuotų paukščių nutupdymu mieste (R.Užkuraitienės „Meno kiemo Klaipėdoje vizualusis stilius“) ar semantiškai daugiaprasmių temų adoracija (J.Daugnoraitės „2012 metų apokalipsės demistifikacija“, G.Kryževičiūtės „Mikromakriniai makromikrai“) ir pan.
Magistrantų darbai solidesni turinio ieškojimais, filosofinės minties intarsijomis, savo vietos pasaulyje pozicionavimu, bandymais meniškai pateikti naują žvilgsnį į istoriją, dabartį ir ateitį. Dažnas darbo pristatymui pasirenka multimedijos priemones. Studentai kuria komunikacinius projektus (kaip D.Pajausko „ltdizainas.lt“), saugo ir atnaujina senųjų švenčių tradicijas (L.Pilibaitytės „Lietuviškoji Meilės diena. Deivės Mildos šventė“, E.Stankutės „Gamtos ritmo švenčių kalendorius“), domisi manipuliacija reklaminėje fotografijoje (E.Martinkus) ir statistikos vizualizacija (L.Romanova).
Ši darbų įvairovė atspindi svarią jaunųjų dizainerių integraciją į miesto (regiono) gyvenimą. Glaudus jų bendradarbiavimas ir komunikavimas su čia veikiančiomis įmonėmis ar įstaigomis liudija ne tik apie studentų praktinį pasiruošimą, bet ir apie savotiškos kūrybinės industrijos mieste formavimąsi.
Juk, kaip nebūtų keista, daugelis jaunųjų dizainerių dar bestudijuodami pradeda savo aktyvią profesinę veiklą miesto ar regiono verslo ar kultūrinėse struktūrose. Tenka apgailestauti tik dėl to, kad, nepaisant išvystytos sąveikos, praktiškai realizuotomis programomis tampa vos keletas studentų projektų (pavyzdžiui, katedros magistrantės Žanos Vilks sukurtas ir 2011 m. patvirtintas Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgų Kovinių narų tarnybos ženklas).
Formuoja savitą mokyklą
Reikšminga, kad ši 2014 m. savo veiklos 40-metį minėsianti aukštosios mokyklos katedra veikia būtent Klaipėdoje.
Ji jau išugdė ne vieną žinomą Klaipėdos, Lietuvos ar net pasaulio kūrėją. Tarp jų – asociacijos „Dizaino forumas“ vadovas Marius Dirgėla, ilgametis Jūros šventės dailininkas Anatolijus Klemencovas, pripažintas fotomenininkas Remigijus Treigys, pasaulyje laurus skinantys Julijonas Urbonas bei broliai Ilja ir Romanas Klemencovai, vienas geriausių šių dienų spaudos grafikos dizainerių Gytis Skudžinskas, Klaipėdos miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktorius Kastytis Macijauskas ir daugelis kitų.
O ir dėstytojų komanda – vieni žymiausių Klaipėdos menininkų, dizainerių, teoretikų, humanitarų: vienos pirmųjų Klaipėdos dizaino kompanijų steigėjas Alvydas Klimas, skulptorius ir Nacionalinės premijos laureatas Arūnas Sakalauskas, P.Domšaičio galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, kaligrafė ir tapytoja Lidija Kuklienė, miesto vyriausiasis dailininkas ir kaligrafas Mindaugas Petrulis.
Kukliai besiglausdama Klaipėdos universiteto (KU) Menų fakulteto pašonėje ši Bauhauso ir Ulmo aukštųjų dizaino mokyklų mokymo ir kūrybos tradicijas tęsianti katedra yra tapusi neatskiriama Klaipėdos kultūrinio gyvenimo dalimi ir net savastimi, jei kalbėsime apie gausų būrį išugdytų gabių menininkų ir dizainerių bei stipriai įtvirtintus kaligrafijos mokyklos pamatus mūsų mieste. Juk būtent ilgametis šios katedros profesorius Algis Kliševičius (1950–2008) inicijavo kas kelerius metus Klaipėdoje vykstančias Lietuvos šrifto ir kaligrafijos parodas „Rašto menas“, o nuo 2006 m. jo ir kolegų bei KU leidyklos dėka Klaipėdoje leidžiamas vienintelis Lietuvoje tęstinis leidinys „Kaligrafijos sąsiuviniai“, kuris populiarina ir propaguoja kaligrafijos meną tarp profesionalų ir mėgėjų.
Ši katedros kūrėjų ir veiklų įvairovė formuoja savitą klaipėdiečių dizaino mokyklą ir unikalų požiūrį į vizualiosios aplinkos sprendimus. Tik gaila, kad nepakankama infrastruktūros kokybė, šiuolaikiškų mokymo instrumentų stygius, gal net ir miesto dėmesio stoka neleidžia šiai katedrai išsiplėtoti iki svaraus kūrybinių inovacijų centro. O tai tikrai galėtų būti reikšminga Klaipėdos, kaip kūrybiško miesto, įvaizdžio detalė.
Komentarai
Marius Dirgėla
Asociacijos „Dizaino forumas“ vadovas
Iš pradžių reikėtų prisiminti Klaipėdos kultūrinimo epopėją, pradėtą ilgamečio miesto vadovo Alfonso Žalio ir jo komandos. Šios katedros steigimas buvo vienas iš svarių kultūringos Klaipėdos vizijos segmentų. Būtent dizaino, ne klasikinių vaizduojamųjų ar taikomųjų menų, o dizaino katedra atliepė tą tuomet kurto modernaus (net šiek tiek vakarietiško) miesto įvaizdį. Taip čia užgimė vizualios kultūros židinys. Analogišką situaciją regime ir Telšiuose, kur veikia VDA fakultetas. Jis ne tik sudaro galimybes regione gyvenančiam jaunimui studijuoti menus, bet ir atiduoda reikšmingą grąžą miestui puošdamas jį bei kita kūrybingos bendruomenės veikla. Būtent tokia atraktyvi, nekanoniška specialybė patraukė ir mane studijuoti šioje mokykloje. Tie ketveri studijų metai suformavo mane kaip asmenybę. Gal net ne tiek dizainerį praktiką, kiek žmogų su akiračiu, su perspektyvomis. Atvykęs į Vilnių jaučiau tvirtą pagrindą po kojomis.
Anatolijus Klemencovas
Grafikas, ilgametis Jūros šventės dailininkas
Ši katedra visų pirma yra puikus kultūros puoselėjimo ir ugdymo reiškinys Klaipėdoje. Jei jos nebūtų, tikrai kultūrinis miesto veidas pablanktų. Nes, nepaisydami ekonominių ir kitų peripetijų, čia dirba žmonės, kurie „gimdo“ pasaulinio masto menininkus. Iš tiesų labai daug šią katedrą baigusių kūrėjų dabar garsina Klaipėdą savo darbais tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Ką reikėtų keisti? Visų pirma pati bazė (infrastruktūra) nebeatitinka šiuolaikinės mokslo įstaigos reikalavimų. Ir fantastiška, kad net dirbant tokiomis sąlygomis išleidžiami aukšto parengimo lygio studentai. Todėl, manau, ir miesto valdžia galėtų padėti, kad ši katedra gyvuotų ir pritrauktų kuo daugiau jaunimo. Juk yra puikių pavyzdžių užsienyje, kur nedideliuose miestuose veikiantys universitetai ar studijų centrai tampa patrauklūs viso pasaulio studentams. Linkiu katedrai integruotis į analogiškų aukštųjų Europos mokyklų tinklą. Nes dabar VDA KVDK yra labai progresyvus, bet pasaulio mastu smulkus, pernelyg uždaras reiškinys. Kad įvyktų lūžis, reikšmingas postūmis bendravimui ir bendradarbiavimui, reikia integruotis į pasaulinę sistemą.
Lidija Kuklienė
Kaligrafė ir tapytoja
Kas nusako žmogaus gyvenimo kokybę – socialinis statusas, finansinis stabilumas ar saviraiškos galimybės? Svarbiausia ir nekintanti prielaida – dvasinis aktyvumas. Tėvų pažadintas, mokytojų skatinamas, per klaidas ir praradimus pačių suvoktas. Jis teikia prasmę būčiai. VDA KVDK įgytos žinios, įgūdžiai, suvokimai davė mums nepaprastai galingą užtaisą aktyviam, kūrybingam gyvenimui. Jaunatviškas maksimalizmas nemėgo kompromisų, pripažino tik gera ir bloga, juoda ir balta. Ir dabar man tai – gražiausias derinys, išsiskleidžiantis kaligrafijos kūriniuose.
Klaipėdos vizualiojo dizaino katedra
Įkurta 1974 m. prie tuometės Valstybinės konservatorijos Klaipėdos fakulteto. Iki 1982 m. ji vadinosi Klaipėdos vaizdinės agitacijos katedra.
Nuo 1982 m. tapo Vilniaus dailės akademijos (tuomet – Valstybinio dailės instituto) Klaipėdos vizualiojo dizaino katedra.
Jai vadovavo: Vytautas Jakštys, Algis Kliševičius, Petras Šadauskas, Vytautas Dudėnas, Vytautas Jonas Kasputis. Dabartinis katedros vedėjas – Alvydas Klimas.
Nuo įkūrimo pradžios VDA KVDK jau baigė daugiau nei 700 studentų.
Dėstymo metodologijos bruožas – specialybės disciplinų kompleksiškumas.
Pastaraisiais metais „Erasmus“ arba „Socrates“ programų dėka VDA KVDK nuolat keičiasi studentais ir dėstytojais su aukštosiomis Europos (ypač Skandinavijos šalių ir Didžiosios Britanijos) dizaino mokyklomis.
