Klaipëdieèio skulptûros auga Korëjos pakrantëje
KRISTINA JOKUBAVIÈIENË
Klaipëdoje tris deðimtmeèius gyvenantis ir kuriantis skulptorius Algirdas Bosas jau antrà kartà dalyvavo Pietø Korëjoje, Busano mieste kas dveji metai vykstanèioje tarptautinëje bienalëje. Tai reprezentacinis renginys, á kurá patekti nëra lengva, o dalyvavimas reiðkia tarptautiná pripaþinimà.
Treèiajame pasaulio uoste
Busanas antras pagal dydá Pietø Korëjos miestas, turintis keturis milijonus gyventojø. Tai didþiausias ðalies uostamiestis ir treèias pagal dydá uostas pasaulyje. Puiki geografinë padëtis, nuostabi kalnø, upiø ir jûros kaimynystë, karðto vandens ðaltiniai, ðvelnus klimatas lemia, kad èia galima ilsëtis visus keturis metø sezonus. Busanas plaèiai þinomas kaip kurortinis miestas, garsus savo kultûra, gausiai lankomas turistø. Iðvystyta poilsio industrija duoda miestui nemaþas pajamas.
 |
| Klaipëdietis skulptorius Algirdas Bosas iðkëlë Lietuvos vëliavà Busane (Pietø Korëja) 2002 metais. |
Ið plyðiø tarp kultûrø
Kiekviena Busano bienalë turi temà: 2002 metais tai buvo Kultûra susitinka su kultûra, 2004-aisiais Plyðys. Pastaroji bienalës tema turëjo dar ir potemæ – Pereinantis. Tai bienalës rengëjai aiðkino keliais aspektais: Busanas nuo seno yra vieta, kur susitinka ir persipina kraðto kontinentinë ir jûrinë kultûros, o kultûriniai mainai yra svarbûs ir vienos ðalies, ir viso pasaulio mastu.
 |
| Algirdas Bosas. Vëjo ðnabþdesys. 2004, h 5,5 m. |
Padeda susivokti mene
Busano bienalë vyksta nuo pavasario iki vëlyvo rudens. Ji susideda ið trijø daliø – Ðiuolaikinio meno pa-rodos, Jûros meno festivalio ir Busano skulptûrø projekto. Bienalës renginiai suteikia galimybæ pamatyti naujausias meno apraiðkas ið viso pasaulio.
Ðiuolaikinio meno parodoje, paprastai rengiamoje Busano Metropoliteno dailës muziejuje, pristatomi Korëjos ir kitø pasaulio kraðtø jaunø, eksperimentuojanèiø dailininkø kûriniai. Jie pateikia panoraminá ðiuolaikinio meno krypèiø, patyrimo ir perspektyvø vaizdà, padeda þiûrovui susivokti ðiuolaikiniame mene. Parodoje eksponuojami kûriniai, kuriuose nyksta ribos tarp architektûros, dizaino, instaliacijos, videoinstaliacijos, fotografijos, performanso ir tapybos.
Skulptûrø miesto raktas
Skulptûrø projekto dëka Busanas pamaþu tampa skulptûrø miestu. Nuo 1991 metø Olimpinis skulptûrø parkas, esantis prie Metropoliteno dailës muziejaus, tapo puikiu skulptûrø po atviru dangumi parku.
 |
| Ajesh Kumar. S (Indija). Nykstanti mëlyna… Dedikuota ðimtui motinø (upiø). |
2004 metø projekte dalyvavo dvideðimt garsiø ir þinomø savo ðalyse skulptoriø, o jø kûriniai ásikûrë vaizdingoje Eulsukdo parko, didþiausio Azijoje migruojanèiø paukðèiø rezervato, teritorijoje.
Pabrëþia jûriná charakterá
Busano bienalës Jûros meno festivalis yra unikali instaliacijø paroda, rengiama pajûryje arba jûroje ir pabrëþianti jûriná miesto charakterá.
Jau antrà kartà festivalis vyksta graþiausiame miesto paplûdimyje Haeundae, Korëjoje laikomu poilsio prie jûros simboliu.
 |
| Soo-Hwan Choi, Jae-Hong Shin, Sung-June Yon (Korëja). Gráþimas á gamtà. |
Jûros meno festivalis, vykstantis rudená, pritraukia naujà turistø bangà. Gausius turistus (2002 m. instaliacijas per vienà mënesá aplankë per pusæ milijono þmoniø) ypaè þavi galimybë ne tik ið atstumo apþiûrëti natûralioje aplinkoje atsirandanèius aplinkos meno objektus, bet ir juos paèiupinëti, bûti juose, fotografuotis, stebëti jø kitimà.
Po mënesio objektai arba nukeliami, arba atiduodami gamtai (bangos gali juos nuplauti ir greièiau…).
Antràsyk be konkurso
2004-øjø festivalyje dalyvavo trisdeðimt keturi dailininkai ið ávairiø pasaulio ðaliø tarp jø ir klaipëdietis skulptorius Algirdas Bosas.
Busano bienalë – reprezentacinis renginys, patekti á jà nëra lengva, o dalyvavimas reiðkia tarptautiná pripaþinimà. Todël labai dþiugu, kad Algirdas Bosas net du kartus dalyvavo bienalëje.
Busano bienalës organizacinis komitetas kandidatø ieðko visame pasaulyje. Atrinktieji dailininkai pereina kelis konkurso etapus.
Vidurio ir Rytø Europos ðalyse pagrindinë informacija buvo gaunama ið ðalyse ásikûrusiø Soroso ðiuolaikinio meno centrø.
Ið keturiø Vilniuje atsirinktø kandidatø á 2002 metø Busano bienalæ pateko Algirdas Bosas. Á 2004 metø bienalës dalyviø konkursà Algirdas Bosas kvietimà gavo jau tiesiai ið organizatoriø.
Lietuvai ðioje bienalëje atstovavo ir Deimantas Narkevièius, Ðiuolaikinio meno parodoje eksponavæs videoinstaliacijà Gyvenimo trukmë.
Atsijojo dviem etapais
Po pirmojo konkurso etapo, kuriam dalyviai pateikë bûsimo kûrinio darbiná eskizà, buvo atrinkta trisdeðimt kompozicijø ir ðeðiasdeðimt septyni dalyviai ið ðeðiolikos ðaliø (konkurse galëjo dalyvauti ne tik pavieniai autoriai, bet ir jø grupës).
Konkurso sàlygose buvo nurodytas kûriniø dydis – nuo 4 iki 10 metrø, autoriai buvo raginami gerai apgalvoti jø atlikimo technines galimybes, medþiagas, atsparumà bangoms, þiûrovø saugumà ir kita.
Antrajam konkurso etapui atrinkti dailininkai siuntë organizaciniam komitetui iki vieno metro dydþio modelius, kurie buvo eksponuojami projektø parodoje.
Pagaliau dalyvauti festivalyje kvietimus gavo trisdeðimt keturi dailininkai ið Vokietijos, JAV, Tailando, Indijos, Japonijos, Filipinø, Kinijos, Brazilijos, Lietuvos. Be abejo, gausiausià dalyviø grupæ sudarë Korëjos atstovai.
Suteikë viskà, tik dirbk
Skulptorius Algirdas Bosas á Busanà vyko antrà kartà. Tad jau þinojo, kas jo laukia, ir nepatyrë tokio stipraus kultûrinio ðoko, kaip 2002 metais, kai dalyvavo bienalës Skulptûrø projekte.
Sutarties, kurià pasiraðë su organizatoriais, sàlygos numatë apgyvendinimà vieðbutyje ant jûros kranto, maitinimà ir, kas svarbiausia, aprûpinimà medþiagomis bei reikalinga technika. Skulptorius tai ypaè pabrëþia: Tau suteikia darbuotojus, medþiagas, technikà, tik dirbk savo idëjas, mintis gali ágyvendinti neskaièiuodamas, ko èia, Lietuvoje, sau niekad neleistum .
Visi festivalio dalyviai rinkosi á Busanà skirtingu metu, priklausomai nuo to, kiek buvo numatyta laiko kûriniams ágyvendinti. Jie gyveno ir dirbo taip pat skirtingose vietose, o susitikti turëjo festivalio atidarymo ir geriausiø instaliacijø apdovanojimo ceremonijoje.
Algirdas Bosas nesulaukë atidarymo, nes gráþimo bilietus buvo nusipirkæs ankstesnei datai. Todël visus jau uþbaigtus kûrinius pamatë visai neseniai, gavæs ið Korëjos Busano bienalës katalogà.
Vëjo ðnabþdesys pajûryje
Visà mënesá Haeundae pliaþe svyravo ir ðiugþdëjo Boso Vëjo ðnabþdesys instaliacija ið beveik tûkstanèio lankstaus metalo strypø, auganèiø ant gigantiðko stalo formos pastovo. Bendras kompozicijos aukðtis penki su puse metro.
Skulptorius pasakoja:
Busano bienalës projektø kataloge reprodukuotas kitas mano kûrinys Avilys, kurio eskizà bei modelá ir siunèiau organizaciniam komitetui. Taèiau man nuvykus á vietà ir galutinai aptarus technines galimybes su kuratoriumi, pamatëme, kad norint ágyvendinti sumanymà, neiðsiteksime nei numatytoje pinigø sumoje, nei laike. Per vakarà apmeèiau kitos instaliacijos eskizà ir, atrodo, sëkmingai ágyvendinau. Laiko buvo nedaug, tik penkiolika dienø. Tad technines problemas, pavyzdþiui, kaip tvirtinti metalo strypus, kad jie atlaikytø stipresná vëjà, sprendëme darbo metu kartu su geranoriðkais pagalbininkais ir rëmëjais.
Norëjau plonus ir lanksèius metalo strypus daryti penkiø metrø aukðèio, bet paaiðkëjo, kad tai neámanoma techniðkai. Todël liko optimalus trijø su puse metro aukðtis. Daþiau juos raudonai, stalo (aukðtis du metrai) formos pastovà baltai. Apaèioje ákabinau rutulá, kaip saulës laðà. Tai metalinis karkasas, ávairiu ritmu apvyniotas virve. Jos teko ieðkoti vietiniame turguje. Rutulio viduje yra varpas. Strypai ðiugþda, lankstosi nuo menkiausio vëjo, lengvas rutulys juda, varpas skimbèioja… Man tai primena nuolatinius procesus, vykstanèius gamtoje: jûros bangavimà, oðimà, vëjo ðuorus, saulës tekëjimà, byrantá smëlá.
Lietuvoje nebûtø sukûræs
Algirdas Bosas prisipaþásta, kad Lietuvoje tokio kûrinio nebûtø sukûræs ne tik dël techniniø galimybiø. Tai brangus eksperimentas, suteikæs retà galimybæ dràsiai iðbandyti neáprastà stilistikà.
Nuotraukoje instaliacija nufotografuota ramià dienà, todël gerai matomas tvarkingas strypø ritmas, kuriems plokðtëje beveik kas penki centimetrai græþë skylutes ir virino ið apaèios. Vëjas ið karto keièia vaizdà strypai juda ávairiomis kryptimis, kryþiuojasi, pro juos pasimato jûra, horizontas. Aþûriðkai lengva, nuolat kintanti instaliacija jûros gausmà papildo grynu varpo skambëjimu. Panaðiai mariø pakrantëse siûbuoja nendrës, o virð vandens kyla arba leidþiasi saulës rutulys.
Kiek þmoniø tiek stiliø
Didþioji dalis festivaliui sukurtø kûriniø siejosi su gamtos, jos naikinimo ir iðsaugojimo tema. Indo Ajesh Kumar. S kûrinys skirtas upëms, þmogaus uþterðtoms ir nykstanèioms. Instaliacijos viduje jis uþraðë ðimto labiausiai uþterðtø upiø, kurios daugeliui þmoniø kartø buvo kaip motinos maitintojos, pavadinimus.
Korëjos dailininkø grupës instaliacija Gráþimas á gamtà ypaè traukë þmones. Atrodo, kad pakelta þemës oda kuria tunelá, jo sienos dengtos veidrodþiais. Atsidûræs tunelyje, þmogus mato save ir jûrà priekyje, patiria atskyrimo nuo realybës pojûtá, gali paþvelgti á jà ið ðalies.
Ten pamatai tokià ávairovæ!.. Kiek þmoniø tiek stiliø. Menas pasaulyje greitai þengia pirmyn. Esi tiesiog priverstas ieðkoti naujø sprendimø, – sako A. Bosas. Anot jo, tarp kûriniø, pristatytø Jûros meno festivalyje, nebuvo dviejø panaðiø, nors kokiø nors esminiø skirtumø tarp Europos ar Azijos kûrëjø nepastebëjo, atstumai ðiandien netrukdo kontaktams. Todël tokie svarbus ir bienalës organizatoriø visuose leidiniuose nuolat akcentuojamas mainø tarp kultûrø poreikis, pusiausvyros tarp globalizacijos veikiamo pasaulinio meno perspektyvø ir kiekvienos ðalies meno vietinio identiteto paieðkos.
||||||||