Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešoji biblioteka jau 19-ąjį kartą surengė konkursą „Klaipėdos knyga“. Šis kultūros renginys buvo apvainikuotas iškilminga apdovanojimų ceremonija. Jos metu paskelbti ir apdovanoti nugalėtojai, diplomais ir papildomais prizas už įvairius nuopelnus knygai ir Klaipėdos kultūrai įvertinti knygų autoriai, leidėjai ir dizaineriai.
Birutė SKAISGIRIENĖ
Kaip sociologinis tyrimas
Pasibaigus konkursui „Klaipėdos knyga 2024“ paaiškėjo, kad tai ne tik pramoga, ne tik žaidimas, ne tik reginys, suvienijantis leidėjus, rašytojus ir skaitytojus, bet ir aistras keliantys populiariausios knygos rinkimai, kova už gražiausios ar klaipėdietiškos knygos titulą. Jau ne pirmą kartą knygos konkursas tapo labai svarbiu ir reikšmingu kultūriniu renginiu ne tik uostamiesčio bibliotekai, bet ir miestui. Kasmet auga konkurso populiarumas, didėja konkurse dalyvaujančiųjų knygų skaičius ir balsuojančių už populiariausią knygą skaitytojų gretos.
Šiuosyk konkursui 36 dalyviai pateikė 46 knygas. Per du mėnesius – tiek truko konkursas – įvairiuose bibliotekos padaliniuose pristatyta 30 knygų. Vyko susitikimų vakarai su rašytojais, teatralizuoti leidinių pristatymai vaikams, skaitymai ir kiti renginiai.
Populiariausią knygą rinko skaitytojai, o gražiausią ir klaipėdietišką – specialiai suburtos komisijos. Klaipėdietiškos knygos rinkimų komisijai vadovavo Klaipėdos universiteto docentė dr. Silva Pocytė, nariai: Loreta Bosienė, Adomas Skiezgelas, Rugilė Cibauskaitė, Vaidas Pamparas, Loreta Liutkutė. Gražiausios knygos rinkimų komisijai vadovavo Vilniaus dailės akademijos Klaipėdos fakulteto dekanas profesorius Alvydas Klimas, nariai: dizaineriai profesionalai Agnė Kanaverskytė, Ernestas Šimkūnas, Mindaugas Petrulis, Jūratė Bizauskienė, dailininkė Lidija Skačkauskaitė-Kuklienė.
„Nesitikėkite atsikratyti knygų“, – sakė rašytojas, filosofas Umberto Eco. Konkursas parodė, kad dar yra žmonių, kuriems knyga išlieka svarbiausia medija ir reikšmingas meno objektas.
Knygos konkursas tam tikru požiūriu yra sociologinis tyrimas, kuriame dalyvauja visi – leidyklos, rašytojai, dizaineriai, bibliotekos ir, žinoma, skaitytojai. Šiame tyrime skaitytojai gauna informaciją apie rašytojus, leidyklos – apie skaitytojus, bibliotekos – apie svarbiausias ir skaitomiausias knygas. „Klaipėdos knyga“ yra tarsi lakmuso popierėlis, parodantis realią knygų leidybos situaciją Lietuvos uostamiestyje. Tampa aišku, kokios knygos yra pačios svarbiausios šio miesto skaitytojams, kokios labiausiai sudomina ir kurios tampa knygų estetikos etalonais. Konkursas skatina ir palaiko leidėjus bei rašytojus, ugdo skaitytojų skaitymo skonį ir net formuoja tematinius skaitymo įgūdžius: konkurso metu visada pasitvirtina faktas, kad klaipėdiečiai ypač domisi savo miesto istoriją atskleidžiančiomis knygomis.
Populiariausia knyga
Šiemet populiariausios knygos rinkėjai buvo labai aktyvūs. Iš viso biblioteka sulaukė 8 906 galiojančių balsavimo biuletenių. Balsuoti buvo galima internetu ir gyvai įvairiuose bibliotekos padaliniuose. Populiariausios 2024 metų Klaipėdos knygos titulą pelnė leidinys „Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“, surinkęs 5 431 balsą. Knygą apie savo mylimą dėstytoją, choreografą, legendinę asmenybę sudarė aktorė, Klaipėdos kultūros puoselėtoja Virginija Kochanskytė. Antrasis pagal populiarumą buvo Olgos Udovickajos fotoalbumas „Flowjelry“, surinkęs 1 101 balsą.
Kochanskytės parengto leidinio svarbą geriausiai apibūdina ant knygos nugarėlės išspausdinti Klaipėdos universiteto Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto dekano profesoriaus Rimanto Balsio žodžiai: „Jei tokį Mokytoją – Asmenybę (Algirdą Jurgelevičių) savo kelyje sutinka jaunas žmogus (moksleivis, ypač studentas), jo gyvenimas visuomet pakryps teisinga linkme, o gavęs gėrio užkratą, jis jį perduos ir savo mokiniams. Tokiu būdu Mokytojas daro poveikį, įtaką amžinybei, nes jis nė pats nežino ir net negali įsivaizduoti, kiek siekia jo įtaka. Jeigu netikite, paskaitykite šią knygą.“
Knygos sudarytoja V. Kochanskytė knygą „Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“ pristatė daugelyje miestų, su kuriais gyvenimo ryšiai saistė A. Jurgelevičių ir jo tėvus – Igną ir Stasę Jurgelevičius: Klaipėdos apskrities I. Simonaitytės viešojoje bibliotekoje, Šilutės pirmojoje gimnazijoje, Kaišiadorių jaunimo centre „Mazgas“, Kaišiadorių Trečio amžiaus universitete, Kauno apskrities „Ąžuolyno“ viešojoje bibliotekoje, Panevėžio apskrities G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje, Trakų viešojoje bibliotekoje, Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos Meno skyriuje. Visuose renginiuose Virginija populiarino knygą ir ragino skaitytojus už ją balsuoti: „Man regis, dauguma suvokia, kad dabar turime patys pasirūpinti ne tik kūryba, bet ir žiniomis apie sukurtus darbus. Knygą ,,Krūmo šaknys. Algirdas Jurgelevičius“ dalinu visoms viešosioms Lietuvos bibliotekoms. Toks mūsų visų – mano, artimųjų, bičiulių, buvusių mokinių, studentų, šokėjų – užsimojimas liudyti istoriją ir laiką, kuriame gyvenome. Apie knygą sužinojo daugybė žmonių, kuriems brangus A. Jurgelevičiaus – mokytojo, dėstytojo, choreografo, brandinusio ir jų asmeninių krūmų šaknis, atminimas. Norisi, kad knyga per bibliotekas būtų pasiekiama žmonėms, kurie domisi Lietuvos istorija.“
Klaipėdietiška knyga
Sudėtinga užduotis teko komisijai, rinkusiai klaipėdietiškiausią knygą: išrinkti buvo tikrai nelengva, nes didžioji dauguma konkursui pateiktų knygų tematiškai buvo susijusios su Klaipėda. Rimčiausios kandidatės į šį titulą buvo šios knygos: Lietuvos istorijos instituto įspūdingas leidinys „Klaipėdos problema Lietuvos užsienio politikoje 1919–1940 m.: dokumentų rinkinys“ (sudaryt. dr. Algimantas Kasparavičius), leidyklos „Lapas“ išleista knyga „Klaipėda: architektūros gidas“ (aut. Vasilijus Safronovas, Martynas Mankus, Vaidas Petrulis, Liutauras Nekrošius, Kristina Sadauskienė, Matas Šiupšinskas), taip pat Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus išleistos knygos: „Baltojo švyturio fenomenas“ (aut. Denisas Nikitenka), „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ (sudaryt. dr. Aušra Žemyna Kavaliauskienė), Klaipėdos universiteto leidyklos knygos „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“ (sudaryt. prof. dr. V. Safronovas), mokslo studija „Macikai kaip „tamsiojo paveldo“ objektas. Memorialas, muziejus, atmintis“ ir „Drukos“ išleista knyga „Klaipėdos gatvių istorijos“ (aut. Jovita Saulėnienė).
Komisija pripažino, kad buvo tikrai daug vertingų knygų, kurias norėjosi įvertinti ir atkreipti į jas dėmesį, tačiau, susumavus balsavimo rezultatus, paaiškėjo, kad klaipėdietiškos knygos titulas atitenka J. Saulėnienės knygai „Klaipėdos gatvių istorijos“.
Saulėnienė pasakojo: „Tai pirmoji knyga apie Klaipėdos gatves. O vaikščioti nepramintais, vingiuotais, klampiais, bet paslaptingomis, intriguojančiomis istorijomis prisodrintais Klaipėdos takais reikia drąsos ir labai daug žinių, kad nepasiklystum. Išdrįsau ir, atrodo, nepasiklydau… Gatvių istorijos atkuria seniausio Lietuvos miesto Klaipėdos paveikslą, kuris toks savitas, toks įdomus, ir, deja, daugeliui nepažįstamas, nepriimtinas. Gatvių istorijos man primena Mažosios Lietuvos regiono situacijos problemą, kuri apeinama sąmoningai, o gal ir ne. Stengiausi pateikti tikras gatvių istorijas kuo įdomiau, prisimenant su jomis susijusias didžiąsias asmenybes, atskirų išskirtinių pastatų istorijas, paieškant sodraus žodžio. Visad buvo svarbu, kaip pasakoti tas istorijas. Kaip pavyko, ne man vertinti. Esu dėkinga skaitytojams. Jie tikrai domisi, sulaukiu skambučių apie tą knygą. Esu nuoširdžiai dėkinga knygos konkurso organizatoriams, dizainerei Aidai Zybartei už menišką knygos dizainą, spaustuvės „Druka“ vadovui Algirdui Apulskiui už surastas prasmingas Klaipėdos iliustracijas.“
Gražiausia knyga
Gražiausios Klaipėdos knygos titulas konkurso organizatorės Klaipėdos miesto savivaldybės I. Kanto viešosios bibliotekos nutarimu gali būti skiriamas tik Klaipėdos leidyklose išleistoms knygoms.
Į gražiausios 2024 m. Klaipėdoje išleistos knygos titulą pretendavo Lietuvos dailininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus tarptautinio formos meno festivalio „Faktas Forma“ katalogų rinkinys (dizain. Virginijus Bakas), Prano Domšaičio galerijos leidinys „Daugiau, nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves“ (aut. Miglė Anušauskaitė), Klaipėdos universiteto leidyklos knyga „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“ (sud. V. Safronovas, knygos viršelį sukūrė dail. Zita Mazaliauskaitė, dizain. Karolis Saukantas), leidyklos „Eglė“ knyga „Imanuelio kelias“ (aut. Jūratė Sučylaitė, dizain. Eglė Urbonė), Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus knyga „Baltojo švyturio fenomenas“ (aut. D. Nikitenka, dizain. Jolanta Mažeikaitė) ir edukacinė knyga „Švyturiai. Šviesos sargai“ (aut. Agnė Adomaitytė, dail. Marija Velykytė) ir S. Jokužio leidyklos-spaustuvės knyga „Sakyk man tu“ (dizain. Sigita Raudienė, tekstų aut. Alius Verumbauskas),
Vis dėlto profesionalių dizainerių komisijos sprendimu, gražiausios 2024 m. Klaipėdoje išleistos knygos titulas atiteko „Drukos“ pateiktai knygai „Klaipėdos gatvių istorijos“ (dizain. A. Zybartė, teksto aut. J. Saulėnenė).
Komisijos dėmesį taip pat patraukė LDS Klaipėdos skyriaus leidinys – parodų katalogų rinkinys „Faktas Forma“. Festivaliai „Faktas Forma“ uostamiestyje vyko 2019, 2021 ir 2023 m. ir apėmė skulptūros, objekto meno, medalių, mažosios formos, instaliacijų ir kitų meninių formų bei formatų parodas. Visi trys festivaliai pristatomi atskiruose kataloguose, kurie sudėti į vieną dėžutę. Kiekvienam katalogui suteikta savita spalva – 2021 m katalogo viršelyje atkartojamas šaltas, blizgus veidrodinis metalo paviršius, 2019 ir 2023 m. katalogų viršeliai imituoja korozijos pažeisto metalo spalvinę faktūrą. Graži detalė – giluminis žodžio FORMA įspaudas. Dizainerė L. Skačkauskaitė-Kuklienė labai gyrė šią detalę, ypač „A“ raidę, kurioje plastiškai sujungtos dvi raidės – „A“ didžioji ir „a“ mažoji. Labai profesionaliai ir skoningai sukurta katalogų dėžutė – įmautė: leidiniai lengvai sugula į ją ir taip pat lengvai išslysta. Labai dažnai leidyboje kartojasi ta pati klaida: norėdami knygai suteikti prabangos, dizaineriai sukuria knygai įmautę, kuri apsunkina knygos vartymą. Du kartus ištraukęs knygą iš tamprios įmautės, daugiau bandyti nebenori, nes žinai, kad geruoju tai nesibaigs. Šiuo atveju – jokio vargo, tiesiog mėgaujiesi funkcionalumu. Kuriant dėžutę, viskas buvo tobulai apgalvota, pradedant juoda jos spalva ir lakuotomis raidėmis matiniame, apanglėjusį medį primenančiame popieriuje, baigiant tobulai parinktu dydžiu, patogumu ir funkcionalumu. Komisijai užkliuvo tik nedidelė detalė – per daug suspaustas tekstas. Vertintojai taip pat stebėjosi, kad visi knygų-katalogų leidimo duomenys yra talpinami pačiame pirmajame knygos puslapyje. Dažniausiai tokia informacija pateikiama knygos pabaigoje. Bet čia ne klaida, toks galėjo būti leidėjų pasirinkimas. Komisija pastebėjo, kad katalogas atspausdintas ne ofsetine spauda, kaip buvo numatyta, bet skaitmenine. Priežastis labai žemiška – nepakankamas biudžetas. Anot dizainerio V. Bako, tai yra pati rimčiausia klaida. Skaitmeniniu būdu atspaustos nuotraukos netenka kokybės, nereikalingas blizgesys nupigina net geriausias fotografijas.
Pagyros ir pastabos
Komisijos dėmesio sulaukė Prano Domšaičio galerijos leidinys „Daugiau, nei mato akys: komiksas apie Praną Domšaitį ir meno sroves“, kurį sukūrė dailininkė, komiksų autorė, vertėja, judaikos tyrėja M. Anušauskaitė. Dailininkė šioje srityje yra tiesiog nepralenkiama, ji piešia komiksus apie istorines Lietuvos asmenybes (Steponą Darių ir Stasį Girėną, Algirdą Julių Greimą, Joną Šliūpą, Marcelę Kubiliūtę), literatūros herojus (rubrika „Šiaurės Atėnai“) ir eksploatuoja įvairias teorines temas: nuo feminizmo iki Talmudo. Jaukus formatas, tinkamai parinktas popierius. Knygą malonu laikyti rankose, vartyti.
Profesionalai palankiai įvertino ir Klaipėdos universiteto leidykloje išleistą knygą „Klaipėdos prijungimas prie Lietuvos: Jono Budrio atsiminimai ir jų kritinė analizė“. Maloni detalė – leidžiant mokslinę knygą, atsisakyta kietviršio. Užkliuvusi detalė – padrikas šriftų išsidėstymas puslapiuose ir sudėtinga navigacijos sistema, kurią ne iš karto gali perprasti.
Komisija negailėjo pagyrų J. Sučylaitės knygos „Imanuelio kelias“ dizainerei E. Urbonei. L. Skačkauskaitė-Kuklienė pagyrė estetišką ir šiuolaikišką knygos viršelį, tvarkingą, dailų knygos maketą.
Komisija pripažino, kad gražiai išleista ir Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus knyga „Baltojo švyturio fenomenas“, kurios išvaizda pasirūpino dizainerė J. Mažeikaitė. Komisijai užkliuvo tik baltas knygos priešlapis, tiksliau, netinkamai pasirinktas popierius, kuris yra per plonas, todėl banguoja. Bendras knygos dizainas nepriekaištingas, bet, vertindama ir originalumą, komisija pastebėjo, kad Mažosios Lietuvos istorijos muziejus nuo 2012 m. leidžia seriją knygų, kurios yra tokio paties formato, panašaus maketo, skiriasi tik lininių viršelių spalva.
Komplimentų ir pagyrų vertintojai negailėjo ir kitam Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus leidiniui – edukacinei knygai „Švyturiai. Šviesos sargai“. Komisijai patiko leidinio funkcionalumas – knyga pritaikyta ir skaitytojams su individualiais klausos bei regos poreikiais. Abi muziejaus knygos išleistos Švyturių metų proga.
Lyg pilies mūro plyta
Gražiausios knygos apdovanojimas atiteko spaustuvei „Druka“ už J. Saulėnienės knygą „Klaipėdos gatvių istorijos“, diplomas – jos dizainerei A. Zybartei.
Komisijos dėmesį patraukė rudas, lakoniškas knygos viršelis, pedantiškai tvarkingas maketas. Knyga buvo nuodugniai peržiūrėta, gilinantis į pačias mažiausias jos detales, analizuojant laikmečio istorinį kontekstą. Pasitvirtino taisyklė, kad, vertinant leidinį, kartais labai svarbu žinoti arba bent nujausti knygos dizaino pasitrinkimo koncepciją. Tik tuomet gali suprasti meniniuose sprendimuose užkoduotą mintį ir leidinio idėją.
Mintimis apie knygos dizaino idėją pasidalijo jos dizainerė A. Zybartė: „Kiekvienos knygos dizaino kūrimas prasideda nuo nulio – reikia susipažinti su tekstu, išanalizuoti knygos medžiagą, aptarti knygos viziją, išskirti svarbiausius akcentus. Galvodama apie knygos „Klaipėdos gatvių istorija“ viršelį, iš karto turėjau viziją, maniau, kad viršeliui labiausiai yra tinkama degto molio spalva ir miesto simboliai. Klaipėdos pilies kontūrą kaip įspaudą viršelyje bei jo stilizuotą grafiką priešlapiuose, miesto herbą, net degto molio spalvos knygos įrišimo siūlus – visas šias detales knygoje norėjau sujungti į visumą. Todėl pasirinkau aiškų, lakonišką dizainą, prasmingas iliustracijas, kurios papildo ir pratęsia pasakojimą apie miestą. Kiekvienas pasakojimas apie Klaipėdos gatves pradedamas žemėlapio fragmentu, kur aiškiai matoma raudona linija išryškinta gatvė. Taip pažymėtos gatvės padeda skaitytojams lengvai rasti jas šių dienų Klaipėdos architektūriniame audinyje. Šioje knygoje yra 377 iliustracijos, jas teko atrinkti iš tūkstančio nuotraukų. Knygos pabaigoje esanti įklija su Juzefo Naronovičiaus-Naronskio 1670 m. sukurtu Klaipėdos miesto ir pilies piešiniu yra ne tik informacinis priedas, bet ir funkcionalus knygos skirtukas, jį užlenkus, knyga tampa panaši į plytą. Knyga „Klaipėdos gatvių istorijos“ yra lyg po didžiojo Klaipėdos gaisro (1854 m.) išlikusi pilies mūro plyta, kuri dabar įmūrijama į atgimstančio miesto sienas.“
Pastebėjimais apie gražiausią 2024 m. Klaipėdoje išleistą knygą pasidalijo bendrovės „Papyrus Lietuva“ biuro vadybininkė Vilija Liutkevičienė, dalyvavusi kuriant šią knygą: „Kai paėmus knygą ją sava kalba pirmiausia perskaito pirštai, gimsta supratimas, kad knyga kurta atidžiai. Ar kilo kada nors mintis pasižiūrėti į popierių per padidinamąjį stiklą? Pabandykite tai padaryti – nustebsite, kaip kartais popierius gali atliepti turinį. Šiuo atveju viršelio popieriaus tekstūroje galima pamatyti mažą harmoningą miestą – su namais ir gatvelėmis, kuriuos kuria įspausta tekstūra. Tose gatvelėse svarbu nepasiklysti – lygiai kaip ir kuriant knygos kūną bei drabužį. „Klaipėdos gatvių istorijoms“ popierius apgalvotas, vertinant ne tik jo išvaizdą, bet ir savybes. Lankams pasirinktas švelnaus baltumo, aukštos kokybės nekreidinis įstabusis 120 g „Munken Lynx“ popierius. Jo sudėtyje nėra medienos masės, knyga bus ilgaamžė, puslapiai negels, kokybė išliks, ir ją skaitys daugybė kartų. Žvelgiant į knygos viršelį, akimirką gali apimti abejonė – iš ko jis pagamintas, ir tik atidžiau pažiūrėjus galima suprasti, kad viršelis popierinis, nors pirmas jausmas, kad tekstilinis. Kalbant apie tokį pasirinkimą, akivaizdu, kad vertinta visuma, kai kaina irgi svarbi, tačiau kokybė išsaugota. Čia svarbus žinojimas, kad įrišimo popierius turi kitas savybes nei įprastas popierius – jo struktūra dėl gamybos ypatumų tvirtesnė, atsparesnė, ilgaamžiškesnė, kartu sustiprinanti viršelio reljefo (kongrevo) kontūrus, o to ir reikia, kad atlaikytų tekantį laiką.“
Įvertinta knyga vaikams
Šių metų konkurse, be pagrindinių prizų, kuriais buvo apdovanoti populiariausios, klaipėdietiškos ir gražiausios knygos titulų laimėtojai, konkurso organizatoriai įsteigė dar tris papildomus prizus. Tai buvo dailininkės juvelyrės Simonos Martinkutės sukurti ženkleliai, kurie buvo įteikti knygos „Baltojo švyturio fenomenas“ autoriui D. Nikitenkai ir rašytojai J. Sučylaitei, romanu „Imanuelio kelias“ įprasminusiai vokiečių filosofo I. Kanto 300-ąsias gimimo metines.
Konkurse šiuosyk dalyvavo dešimt knygų, skirtų vaikams, todėl buvo nuspręsta įsteigti dar vieną apdovanojimą – „Populiariausia knyga vaikams 2024“. Tai paliudijantis ženklelis įteiktas rašytojai ir dailininkei Daivai Molytei-Lukauskienei už knygą „Varnos nuotykiai“.
Jos autorė teigė: „Įvertinimas buvo maloniai netikėtas. Nėra lengva surasti stebuklingą raktelį, atrakinantį dureles į jaunųjų skaitytojų pasaulį. Mintis rašyti vaikams ne vienerius metus kažkur giliai kirbėjo manyje. Pirmoji knyga vaikams „Kaip kiras gintarus rinko“, gyvenant čia, pajūryje, stebint gamtą, renkant gintarus, atsirado tarsi savaime. Tereikėjo ją užrašyti, nupaišyti ir keliauti pas jaunuosius skaitytojus. O antroji knyga yra pasakos vaikams apie varną keliautoją. Man pačiai buvo įdomu rašyti šias pasakas įvairiose Lietuvos vietovėse – Neringoje, Klaipėdoje, Ignalinoje, Anykščiuose, Kaune, Šiauliuose, gimtojoje Dzūkijoje. Istoriniai tų vietovių akcentai tapo tikru atradimu. Ir švyturys, ir paslaptingas šulinys, knygnešiai, užkeikta merga knygoje pasakoja savo istorijas. Kuriant iliustracijas man pagelbėjo dukra Ugnė. Įvaldžiusi šiuolaikines kompiuterines programas, ji atsakingai darbavosi. Maketą sukūrė dizainerė Živilė Jackūnaitė. Tai, kad ir vaikiška knyga buvo pastebėta, tapo populiariausia ir apdovanota specialiu prizu, didelis šio konkurso privalumas ir proveržis. Mes augame kartu su mūsų vaikais.“
