Skaičiuoti kitų uždirbtus pinigus – vienas populiariausių užsiėmimų internete ir kitose medijose. Straipsniuose apie kiną dažnai minima, kiek vienas filmas uždirbo ar neteko pelno. O kai kurie bando atsakyti į klausimą, koks visų laikų pelningiausias filmas? Iš pirmo žvilgsnio klausimas atrodo paprastas ir ne toks įdomus. Tačiau kuo labiau domiesi šia tema, tuo viskas neaiškiau.
Andrius RAMANAUSKAS
Daugiausiai uždirbo
Iš pradžių atrodo, kad tereikia pasižiūrėti į filmų pelnus arba šiek tiek panaršyti internete, ir lengvai rasime pelningiausių visų laikų filmų lentelę, kuri atrodo maždaug taip:
| Vieta | Filmo pavadinimas | Uždirbti pinigai | Metai |
| 1. | „Avataras“ („Avatar“) | $2,923,706,026 | 2009 |
| 2 . | „Keršytojai. Pabaiga“ („Avengers: Endgame“) | $2,797,501,328 | 2019 |
| 3. | „Įsikūnijimas. Vandens kelias“ („Avatar: The Way of Water“) | $2,320,250,281 | 2022 |
| 4. | „Titanikas“ („Titanic“) | $2,257,844,554 | 1997 |
| 5. | „Žvaigždžių karai“ („Star Wars:The Force Awakens“) | $2,068,223,624 | 2015 |
| 6. | „Keršytojai. Begalybės karas“ („Avengers: Infinity War“) | $2,048,359,754 | 2018 |
| 7. | „Žmogus voras. Toli nuo namų“ („Spider-Man: No Way Home“) | $1,922,598,800 | 2021 |
| 8. | „Išvirkščias pasaulis 2“ („Inside Out 2“) | $1,698,863,816 | 2024 |
| 9. | „Jūros periodo pasaulis“ („Jurassic World“) | $1,671,537,444 | 2015 |
| 10. | „Liūtas karalius“ („The Lion King“) | $1,656,943,394 | 2019 |
Visų laikų daugiausiai uždirbusių filmų reitingai, kuriuos su džiaugsmu perspausdina daugybė žiniasklaidos priemonių, yra labai netiksli informacija, kuri toli gražu neatitinka tikrovės. Beveik nėra prasmės tiesiogiai lyginti net neseniai išleistų filmų pajamas, nes vien 2024 m. infliacija daugelio pasaulio šalių siekė 5 proc. Juk uždirbti 100 milijonų JAV dolerių dabar yra ne tas pats, kas uždirbti tiek pat prieš 40 metų. Bilietų kainos irgi pakilo: jei kažkada bilietas į kino teatrą kainavo 5 litus, tai dabar – 12 eurų. Todėl paskaičiuojant infliaciją senesni filmai įgauna pranašumą, vertinant bendras filmo pajamas. Taip maždaug atrodo dešimtukas filmų, įskaičiuojant ir infliaciją:
| Vieta | Filmo pavadinimas | Uždirbti pinigai | Metai |
| 1. | „Vėjo nublokšti“ („Gone with the Wind“) | $4,341,000,000 | 1939 |
| 2. | „Avataras“ („Avatar“) | $3,957,000,000 | 2009 |
| 3. | „Titanikas“ („Titanic“) | 3,677,000,000 | 1997 |
| 4. | „Žvaigždžių karai“ („Star Wars“) | $3,563,000,000 | 1977 |
| 5. | „Keršytojai. Pabaiga“ („Avengers: Endgame“) | $3,275,000,000 | 2019 |
| 6. | „Muzikos garsai“ („The Sound of Music“) | $2,984,000,000 | 1965 |
| 7. | „Ateivis“ („E.T. the Extra-Terrestrial“) | $2,917,000,000 | 1982 |
| 8. | „Dešimt Dievo įsakymų“ („The Ten Commandments“) | $2,758,000,000 | 1956 |
| 9. | „Daktaras Živago“ („Doctor Zhivago“) | $2,615,000,000 | 1965 |
| 10. | „Žvaigždžių karai“ („Star Wars: The Force Awakens“) | $2,577,000,000 | 2015 |
Kitas modelis
Dabar, kai jau įtraukėme infliacijos rodiklį, turėtų būti aišku, kuris visų laikų filmas yra pats pelningiausias? Ne. Na, ne visai. Kaip vertinti filmo sėkmę? Filmo pajamos gali būti didelės ir rekordinės, tačiau, jei sąnaudos ne ką mažesnės, ar tas filmas iš tiesų toks sėkmingas? Apskaičiuojant tik filmo pajamas, visi filmai, nepriklausomai nuo jų masto ar dydžio, tarsi priskiriami vienai kategorijai. Tačiau kiti verslo ekspertai pasakytų, kad nesąžininga nepriklausomą filmą, kurio biudžetas siekia vos 10 mln. JAV dolerių, statyti į vieną gretą su 250 mln. JAV dolerių kainuojančiu didžiulės kino studijos filmu. Tad siūlomas kitas modelis, parodantis pelningumą. Kiek filmas uždirbo proporcingai palyginus su jo biudžetu? Kitaip tariant, kiek į filmo gamybą ir reklamą buvo investuota ir kokia buvo grąža. Jei mano filmas kainavo vieną tūkstantį eurų, o surinkau pajamų 50 mln. JAV dolerių, tai mano filmas būtų pelningesnis už visus aukščiau lentelėse surašytus garsiausius pasaulio filmus. Pagal šį rodiklį pelningiausių juostų lentelė atrodytų maždaug taip:
| Vieta | Filmo pavadinimas | Biudžetas | Pajamos | Grąža proc. |
| 1. | „Paranormalūs reiškiniai“ („Paranormal Activity“) | $15,000 | $193 mln. | 645,801.51%
|
| 2. | „Prakeikimas“ („Tarnation“) | $218 | $1.1 mln. | 266,416.97% |
| 3. | „Pašėlęs Maksas“ („Mad Max“) | $200,000 | $99.7 mln. | 24,837.50% |
| 4. | „Super didelis aš“ („Super Size Me“) | $65,000 | $29,5 mln. | 22,614.90% |
| 5. | „Bleiro ragana“ („The Blair Witch Project“) | $600,000 | $248 mln. | 20,591.67% |
| 6. | „Gyvų numirėlių naktis“ („Night of the Living Dead“) | $114,000 | $30 mln. | 13,057.89% |
| 7. | „Rokis“ („Rocky“) | $1 mln. | $225 mln. | 11,150.00% |
| 8. | „Helovinas“ („Halloween“) | $325,000 | $70 mln. | 10,669.23% |
| 9. | „Amerikietiškas grafitis“ („American Graffiti“) | $777,000 | $140 mln. | 8,909.01% |
| 10. | „Kartą“ („Once“) | $150,000 | $18 mln. | 6,232.39% |
Beje, šis sąrašas daugiau orientacinis, nes sunku atsekti, koks iš tikrųjų buvo filmų biudžetas ir kiek buvo išleista reklamai. Tačiau pagrindiniai kandidatai, kai diskutuojama šioje kategorijoje, dažniausiai būna filmai „Bleiro ragana“ ir „Paranormalūs reiškiniai“.
Tai dabar jau galime atsakyti į klausimą, koks filmas yra visų laikų pats pelningiausias? Ne. Ir turbūt niekada nebus įmanoma pasakyti tiksliai. Priklauso, kokį požiūrio tašką pasirinksite, o aš juos dar ne visus išvardijau. Kiti sakytų, kad filmo pajamos susideda ne iš vien parodymų kino teatruose. Seniau filmai sugeneruodavo milžiniškas pajamas parduodant DVD diskus, vėliau BLU-Ray diskus. Taip pat parduodamos filmų rodymo teisės televizijoms ir internetinėms platformoms. Be to, egzistuoja internetinė filmų nuoma. Kiekviena iš šių kategorijų turi savo lyderius. DVD rinkoje dominuodavo animaciniai filmai (pavyzdžiui, filmas „Žuviukas Nemo“ („Finding Nemo“, 2003 m. pardavė beveik 40 mln. kopijų diskų). Televizijoje karaliavo šventiniai filmai, tokie kaip „Vienas namuose“ per Kalėdas.
Klausimas lieka atviras
Tęsti skaičiavimus galima iki begalybės. Senesni klasikiniai filmai, kurie išlieka žiūrovų sąmonėje, neša nesibaigiantį pinigų srautą. Tokie filmai restauruojami ir vėl parduodami. Jei tokiam filmui sueina jubiliejus, jis vėl pakartotinai rodomas kino teatruose. Skaičiavimus taip pat apsunkina tai, kad ne visus duomenis galima gauti arba ne visi yra išlikę, dar visada reikia apskaičiuoti infliaciją, lyginant skirtingų laikotarpių filmus. Taip pat tie filmai rodomi skirtingose šalyse, o iš kiekvienos šalies rinkti duomenis ne taip lengva. Apskritai su duomenimis sunku, nes kartais kino studijos išpučia arba sumenkina skelbiamus filmų biudžetus ar gautas pajamas. Pavyzdžiui, kino studija dirbtinai išpūs filmo kūrimo išlaidas, nes nenorės mokėti aktoriui, kuris pasirašęs sutartį su studija, kad gaus papildomai procentą nuo gauto pelno.
Kiti su savo metodais nueitų dar toliau ir skaičiuotų ne tik filmo kino teatruose pajamas, bet ir visus su juo susijusius produktus – komiksus, žaislus, videožaidimus, knygas, muziką, drabužius su filmo simbolika ir t. t. Dar kiti skaičiuotų filmų grupių arba franšizių, o ne pavienių filmų pajamas. Taip pat, jeigu taikytume procentinį pelno metodą, milžiniškoje Kinijos arba Indijos rinkoje visada gali atsirasti koks nors filmas, apie kurį Vakarų pasaulyje nieko nežinome.
Taigi klausimas, koks visų laikų pelningiausias filmas, lieka atviras ir retorinis. Norint atsakyti į jį, reikia gauti daug duomenų ir atlikti dar daugiau skaičiavimų – toks žmogus šioje planetoje dar negimė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
