Kompozitorius G.Kuprevièius peikia bedantá Lietuvos menà

Kompozitorius G.Kuprevièius peikia bedantá Lietuvos menà

Rolanda LUKOÐEVIÈIENË

Energingais þingsniais áðuoliavæs á Klaipëdos kompozitoriø namus, skvarbiu þvilgsniu „nuskenavæs“ jo laukianèià auditorijà, kompozitorius, Kauno technologijø universiteto Humanitariniø mokslø fakulteto dekanas profesorius Giedrius Kuprevièius ið karto prisëdo prie fortepijono ir vietoje „labas“ sugrojo keletà melodingo preliudo taktø.

Su Kompozitoriø namuose susirinkusiais þmonëmis G.Kuprevièius pradëjo kalbëtis be áþangos ar kokiø svarbioms asmenybës bûdingø ámantrumø – tarsi su senais bièiuliais.

Apie tai, kaip jam jauku ðioje dar nebûtoje senamiesèio vietoje. Ir gatvës pavadinimas ne davatkiðkas, o greièiau sakralus – Baþnyèiø. O ðtai nedidukëje salytëje sakë pasijutæs tikrai ne kaip Lietuvoje. Greièiau kaip kokioje Olandijoje…

Sakyti, kad po keleriø metø pertraukos Klaipëdoje su ðvietëjiðka misija apsilankæs kompozitorius – ryðki kultûrinio gyvenimo asmenybë – kiek per siaura.

Klausantis melodingø G.Kuprevièiaus monologø, juntamas gilus Lietuvos ir uþsienio kultûros konteksto iðmanymas. O drastiðkas poþiûris á kontroversiðkus kultûros pasaulio reiðkinius nejuèia verèia polemizuoti. Bent jau mintyse…

Apie Èiurlioná

Sugrojæs seniai sukurtà fortepijoniná preliudà, dedikuotà M.K.Èiurlioniui, G.Kuprevièius sakë, jog ðis vienas þymiausiø lietuviø menininkø – neiðsenkantis tiek jo, tiek kitø kûrëjø ákvëpimo ðaltinis.

M.K.Èiurlionio kûryba patogi eksploatuoti, nes joje daug atviru tekstu nepasakytø dalykø. Gal todël pakankamai ir spekuliacijø M.K.Èiurlionio tema, nes kiekvienas trokðta prisiliesti prie didybës ir nors akimirkai tapti didesnis, nei yra ið tikrøjø…

Atëjusiems á susitikimà klaipëdieèiams G.Kuprevièius pademonstravo savo ir Vytauto Didþiojo universiteto informaciniø technologijø laboratorijos vadovo Egidijaus Vaðkevièiaus pirmà kartà Lietuvoje ágyvendintà projektà, kuris muzikai ir kompiuterinei grafikai padedant privertë harmoningai judëti M.K.Èiurlionio paveikslø ciklà „Pasaulio sutvërimas“. Ðis projektas buvo pristatytas ir pasaulinëje parodoje Hanoveryje „EXPO-2000“.

Su Kompozitoriø namuose susirinkusiais þmonëmis G.Kuprevièius kalbëjosi tarsi su senais bièiuliais, neslëpdamas savo nusivylimo ðiuolaikiniu menu, kuriame visiðkai neliko revoliucingumo ir kritikos. Nerijaus JANKAUSKO nuotraukos

Apie jaunimà

Prieð susitikimà su klaipëdieèiais Kompozitoriø namuose Jeronimo Kaèinsko muzikos mokykloje G. Kuprevièius surengë meistriðkumo pamokas, pristatë kompiuteriniø technologijø galimybes muzikoje ir klausësi moksleiviø kûrybos.

Pedagoginá darbà jau 40 metø dirbantis muzikas sako, kad tokia veikla turi ne tik pliusø, bet ir minusø, nes atima daug energijos, laiko, kurá bûtø galima skirti kûrybiniam darbui.

Taèiau bendravimas su jaunimu padeda iðlikti gyvybingam, jausti laikmeèio pulsà, ákvepia naujø minèiø. Beje, pats G.Kuprevièius turëjo puikø pedagogà – kompozitoriø profesoriø Eduardà Balsá.

G.Kuprevièius prisipaþino, kad Jeronimo Kaèinsko muzikos mokyklos auklëtiniai já nustebino, pagrojæ prieð 40 metø jo sukurtus kûrinius. Kai kurie dar niekur neskambëjæ. Uostamiestyje vieðëjæs muzikas klausësi ir klaipëdieèio kompozitoriaus Rièardo Ðileikos mokiniø kûrybos. „Brandûs kûriniai. Sulauksime naujos kompozitoriø kartos“, – reziumavo.

Apie Klaipëdà

Pasak G.Kuprevièiaus, Klaipëdos, Kauno, Utenos, Jurbarko kultûrinis gyvenimas ne toks intensyvus, kaip sostinës, taèiau kur kas sveikesnis. Klaipëda daugeliu atþvilgiø yra ádomesnis, tikresnis ir nuoðirdesnis miestas negu sostinë. „Mane kartais slegia vienintelio teisingo miesto sindromas, kurá jauèiu Vilniuje“,- sakë.

Vilniaus kultûra jau seniai nëra pavyzdys. G.Kuprevièius prisipaþino, kad Vilniuje jauèiasi labai menkas, nereikalingas su savo provincinëmis áþvalgomis. O Klaipëdoje, susitikdamas su labai ádomiais þmonëmis, kuriø jokiu bûdu negali vadinti provincialais, jauèiasi lygiaverèiu partneriu.

Ðá susitikimà su klaipëdieèiais kompozitorius pavadino savotiðka meistriðkumo pamoka: „Bûdamas èia pasitikrini“.

Apie menà ir menininkus

„Gyvename patá neádomiausià laikotarpá per visà XX a. Tapome nuobodûs, konjunktûriðki. Ðalia valdþios esantys menininkai – be jokio protesto. Ar yra menininkø pasisakymø prieð valdþià? Ar yra menininkø, protestuojanèiø, kritikuojanèiø valdþià?

Anksèiau menininkai buvo laisvesni, dabar susitaikantys su viskuo – esà taip reikia.

Dauguma menininkø tarnauja madai, verslui, rinkos ekonomikai. Bet ar gali menininko ir verslininko idëjos sutapti? Ðiuo metu didþiausias akstinas kûrybai, didþiausia áþvalga – ar rems verslas?

Net ir paèiais gûdþiausiais viduramþiais revoliucingumo ir protesto buvo daugiau. Ðtai popieþius Julijus X toleravo menininkus, kurie tyèiojosi ið baþnyèios. O Mikelandþelo kova su dogmomis? Juk Siksto kapela – vieni nuogaliai! Anais laikais tai buvo baisus iððûkis, taèiau jis buvo.

Mes ðito jau nebemokame daryti. Að irgi to nebedarau… Nekandi mûsø dailë ir literatûra. Vangus kûrëjø pasaulis, þongliruojantys þaviais iðoriniais triukais. Seniai praradæs dekabristiðkà pasiprieðinimà, revoliucijos dvelksmà.

Apie fondo pinigus

Menas dabar ásidëjo dirbtinius dantis, taèiau ið tiesø toji burna bedantë. Mûsø menas su porcelianiniais dantimis. Þinoma, jie graþûs… Taèiau nueita á dekoratyvø bereikðmiø idëjø pristatymà.

Tai niekam nepavojingas menas. Socialiai saugus. Uþ toká „menà“ visuomet gali gauti fondo pinigø.

Teko girdëti, kaip gerdami kavà Kauno menininkai kalbasi: „Reikës vël kokià nesàmonæ sugalvoti, nes yra fondas, kuris tuos dalykus remia…“ O kas yra fondas? Daþniausiai tai snobistinë paþiûra á menà. Nors snobai yra reikalingi. Daþnai, patys to nesuprasdami, jie iðkelia, palaiko ir „pramuða“ naujas idëjas. Liûdna, taèiau pastaruoju metu mûsø snobai „pramuða“ senas idëjas. Kultûringas snobas „pramuða“ naujas, nekultûringas – senas idëjas. Tai bëda. Nes postmodernizmas – tai senø idëjø pergrojimas. Jis taip visus iðvargino, nuo jo visi taip pavargo… Kiekvienà dienà reikia naujo produkto, nes visi jau iðgroti, iðeksploatuoti iki galo“, – kalbëjo klaipëdieèiams G.Kuprevièius.

Apie muzikà

G. Kuprevièius – vienas produktyviausiø Lietuvos kompozitoriø, sukûræs keturias operas (viena ið jø – „Prûsai“, 1997 metais pastatyta Klaipëdos muzikiniame teatre), baletà, kelis miuziklus (garsiausias – „Ugnies medþioklë su varovais“), kantatø, oratorijø, daugybæ kameriniø instrumentiniø kûriniø, muzikà kino filmams ir teatrø spektakliams. 2002 metais Kauno muzikiniame teatre pastatyta jo opera „Karalienë Bona“, 2003-iaisiais – operetë „Kipras, Fiodoras ir kiti“.

G.Kuprevièius sakë, kad su Klaipëda sieja tam tikrus ateities sumanymus, taèiau plaèiau apie tai nenorëjo kalbëti. Anot muziko, Klaipëda turi savo puikiø kompozitoriø, kurie galëtø raðyti ir stambesnës apimties kûrinius, ne tik kamerinæ simfoninæ muzikà.

G.Kuprevièius muzikà kuria kompiuteriu, taèiau fortepijonines partijas ágroja pats. Prisipaþino, jog nëra labai geras atlikëjas. Todël prieð áraðinëdamas pagroja visà J.S.Bacho „Gerai temperuotà klavyrà“, kuris puikiai iðjudina ir smegenis, ir abiejø rankø raumenis. Pasak G.Kuprevièiaus, geriausiai atpalaiduoja ir padeda koncentruotis polifoninë muzika.

Taip bedirbant, G.Kuprevièiø vakarienës kvieèia þmona Graþina. O paskui á darbo kabinetà ateina katinas ir susirango ant kompozitoriaus keliø. Po kurio laiko atliuoksi anûkas Marius ir prisëda ðalia. „Ðtai tokiomis sàlygomis ir dirbu“,- ðypsosi kompozitorius.

||||||||


Warning: Undefined variable $meta_text in /home/durys/domains/durys.diena.lt/public_html/wp-content/themes/flatsome/content-single.php on line 59