MENO LEIDINYS Nr. 2 (212)
www.durys.daily.lt
Redaktorė Rita Bočiulytė
r.bociulyte@kl.lt
Langas
Su jaunaisiais kūrėjais
Rytoj Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose bus pristatyta atrankinė Lietuvos menininkų, pretenduojančių dalyvauti Jaunųjų Europos kūrėjų (JEK) 2013/2015 m. bienalėje, paroda.
JEK – tai tarptautinė šiuolaikinio meno bienalė, kurioje savo kūrybą pristato jaunoji menininkų karta iš dešimties ES šalių. Joje šiuo metu dalyvauja Austrija, Ispanija, Italija, Lietuva, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija, Vokietija. Kiekviena jų šiemet deleguos po šešis jaunus menininkus, kurių darbai kartu bus eksponuojami visų šalių ekspozicinėse erdvėse. Pirmasis JEK 2013/2015 m. bienalės pristatymas numatytas Montruže Prancūzijoje šiemet spalį.
2006-aisiais Klaipėdos miestas tapo šio projekto partneriu. KKKC parodinėse erdvėse iki kovo 24 d. veiksiančioje parodoje bus pristatyti 21 autoriaus kūriniai, kuriuos specialiai šiam konkursui surinkta žiuri atrinko iš jaunų Lietuvos autorių atsiųstų 76 paraiškų. Parodos atidarymo dieną bus paskelbti šeši autoriai, kurie atstovaus Lietuvai JEK 2013/2015 m. bienalėje.
Parodoje dalyvauja Jonas Aničas, Rūta Butkutė, Adomas Danusevičius, Evelina Daugėlaitė, Barbora Gediminaitė, Marta Ivanova, Joana Kairienė, Agnė Kišonaitė, Jolanta Kyzikaitė, Martynas Martišius, Monika Micevičiūtė, Vladislavas Novickis, Vilma Samulionytė, Raimonda Sereikaitė, Vidmina Stasiulytė, Andrius Svilys, Tadas Šarūnas, Vaida Tamoševičiūtė, Gedvilė Tamošiūnaitė, Mantas Televičius ir Mindaugas Vegys.
JEK laureatai ir kino grandas
Vėlgi rytoj KKKC parodinėse erdvėse įsikurs „JEK laureatų 2012“ paroda ir Adolfo Meko (1925–2011) gyvenimo ir kūrybos retrospektyva.
JEK laureatų parodoje dalyvaus trys 2011/2013 m JEK bienalės dalyviai – klaipėdietis Rodionas Petroffas (Lietuva), Serena Zanardi ir Cesare Bignotti’s (Italija).
Šie menininkai internete vykusio balsavimo metu publikos buvo išrinkti geriausiais bienalės autoriais. Parodoje jie pristatys darbus, kurie prieš tai dar nebuvo eksponuoti KKKC.
Parodoje „Visa tai ne sapnas: Adolfo Meko gyvenimas ir kūryba“ bus išskleista Lietuvoje mažai žinomo JAV nepriklausomo kino atstovo A.Meko gyvenimo ir kūrybos retrospektyva. Joje – gana plati, Lietuvoje nedemonstruota A.Meko kūrybos ir veiklos skalė. Tai fotoparoda apie jo gyvenimą ir kūrybą – šeimos nuotraukos, profesinio gyvenimo akimirkos, kadrai iš kino filmų, atskirai bus pristatyti 1996–2003 m. Bardo koledže skaitytų paskaitų videoįrašai. Taip pat bus demonstruojami A.Meko mokinių filmai.
Sveika, jūra!
Prano Domšaičio galerijos Klaipėdoje lankytojų pavasario pradžioje laukia neeilinis įvykis. Kovo 7-ąją čia atidaromos net keturios parodos vienu metu. Viena jų – „Sveika, jūra!“.
Su jūra klaipėdiečiai sveikinasi dažnai, nesvarbu, žiema ar vasara. Tačiau tokios parodos, kurioje rodomi iš dviejų nacionalinių muziejų – Lietuvos dailės Vilniuje ir M.K.Čiurlionio dailės Kaune – fondų atrinkti geriausi marinistiniai peizažai, dar nebuvo. Parodoje, kuri jau sulaukė didžiulio susidomėjimo Vilniuje, bus eksponuojami XVII–XX a. paveikslai. Olandų, anglų, rusų, norvegų, vokiečių, lietuvių dailininkų realizmo, romantizmo, impresionizmo stiliaus drobės atskleidžia neišsenkančią jūros temos įvairovę.
Kaip tikino galerijos vedėja dailėtyrininkė Kristina Jokubavičienė, parodoje kiekvienas ras sau artimo stiliaus peizažą. Joje išsiskiria flamandų mokyklos atstovų barokiškai efektingos Peeterso Bonaventuros ir Matthieu van Platte-Montagne’s kompozicijos, anglo Williamo Collinso „Audringa jūra“, žymiausio rusų marinisto Ivano Aivazovskio „Jūros peizažas“, Aleksejaus Bogoliubovo didžiulio formato epinė drobė „Kronštato reidas“, norvegų tapytojo Adelsteeno Normanno atšiauria gamtos didybe alsuojantys fiordų vaizdai, impresionistinis Richardo Levicko paveikslas „Venecija migloje“.
Paroda veiks iki rugsėjo 29 d.
Nuo baroko iki secesijos
Taip pavadinta paroda, sukomplektuota iš retai rodomų Lietuvos dailės muziejaus taikomosios dailės rinkinių, tarsi meno istorijos vadovėlis atskleidžia XVIII–XIX a. Europos meno stilių raidą.
Tačiau vadovėliai dažnai pateikia sausus faktus, o parodoje P.Domšaičio galerijoje lankytojų laukia tikra formų, spalvų ir medžiagų fejerija. Parodai atrinkti vertingiausi ir efektingiausi porceliano, stiklo, sidabro, bronzos, odos, gintaro, tekstilės eksponatai: grakščios porceliano skulptūrėlės, vaizduojančios plačiais krinolinais pasidabinusias damas, koketuojančias su galantiškais kavalieriais, didžiulės rokokinės vazos, aplipusios keraminių gėlių girliandomis, trapūs, besvoriai puodeliai kavai ir kavos servizai, masyvios sidabro žvakidės, krištolo indai… Jie sukurti įvairiose šalyse – Prancūzijoje, Vokietijoje, Rusijoje ir kitur.
Pradedama nuo XVIII a. puošnaus baroko ir vėlyvojo jo laikotarpio, nerūpestingojo rokoko, toliau keliaujama į XIX a., kuriame didingąjį ampyro stilių keitė jo supaprastintas ir vidutinio miestelėno skoniui bei kišenei pritaikytas bydermejeris. Amžiaus viduryje visi iki tol buvę stiliai susimaišė ne mažiau patraukliame istorizmo ir eklektikos laikotarpyje, o pabaigoje visa Europa pasidavė banguojančiam secesijos stiliui, kuriam retas lieka abejingas ir šiandien.
Paroda veiks iki birželio 16 d., jos apžiūrėjimo atidėlioti neverta, o geriausia – ateiti ne kartą.
Vakarų Europos meistrų grafika
Lietuvos dailės muziejaus rinkinyje yra daugiau nei 8 tūkst. XV–XX a. Europos ir kitų kraštų grafikų kūrinių, tad suprantama, kad P.Domšaičio galerijoje iki birželio vidurio veiksiančioje parodoje „XVI–XIX a. Vakarų Europos meistrų grafika“ bus galima pamatyti tik labai mažą jų dalį.
Bet ne kiekybė svarbu. Juk ne kasdien, niekur nekeliaujant, čia pat Klaipėdoje galima pasižiūrėti, kaip atrodo XVI–XIX a. vario, plieno raižiniai, sukurti vokiečių, prancūzų, italų, anglų, lenkų graverių, kas juose ir kaip vaizduojama, kokio amato ir meniškumo lygio buvo pasiekta. Vien ko verti XVIII a. italų architekto ir grafiko Giovanni Battista Piranesi garsieji mistiniai Romos peizažai, vaizduojantys didingus, bet realybėje tose vietose niekad nestovėjusius statinius taip tikroviškai, kad J.V.Getė, iki tol matęs Romą tik iš G.B.Piranesi darbų, atvykęs į miestą, šiek tiek juo nusivylė…
D.Varkalio kolekcija
Parodoje „Dionyzo Varkalio kolekcija“ P.Domšaičio galerijoje bus eksponuojami porceliano, fajanso indai, bronzinės ir sidabrinės skulptūrėlės, medaliai, žvakidės, vazos, stalo reikmenys ir papuošalai iš Lietuvos dailės muziejaus Klaipėdos krašto taikomosios dailės rinkinio.
Jo pagrindą sudaro gausi Klaipėdos krašte XIX–XX a. pradžioje plitusių dailiųjų metalo ir keramikos dirbinių kolekcija, kurią surinko D.Varkalis ir 1988 m. perdavė muziejui. D.Varkalio kolekcija buvo kelis kartus trumpai eksponuota P.Domšaičio galerijoje. Pastaraisiais metais augantis susidomėjimas Mažosios Lietuvos, Klaipėdos krašto praeitimi paskatino surengti ilgalaikę kolekcijos parodą, veiksiančią iki 2014 m. gruodžio.
D.Varkalio klaipėdiečiams pristatinėti nereikia, juk ir taip dažnai restauratorius, gintaro meistras, Kalvystės muziejaus įkūrėjas yra vadinamas gyva Klaipėdos legenda. Įvairiapusė D.Varkalio veikla yra susijusi su Klaipėdos krašto kultūros, dailės paveldo išsaugojimu. Restauruoti senoviniai laikrodžiai iš jo kolekcijos papildė Laikrodžių muziejaus ekspoziciją. Surinkti senųjų kalvių įrankiai ir dirbiniai, išgelbėtos nuo metalo laužo likimo naikinamų senųjų miestų kapinių kalinėtos tvorelės davė pradžią Kalvystės muziejui…
„Durų“ inf.
