Birželio 19 – liepos 14 d. laikinai Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos (KADS) Baroti galeriją pabėgimo kambariu pavertė personalinė klaipėdiečio dailininko Ryčio Martinionio kūrinių paroda „Iš pasąmonės brūzgynų“. Pabėgimo kambariu galerija tapo todėl, kad tapytojas jau seniai išmokė savo kūrinių siužetuose ieškoti užuominų bei mįslių ir nepasiduoti iš pirmo žvilgsnio chaotiškiems, nerimtiems ar net tarpusavyje nesusijusiems vaizdams. Tik šįkart ilgam įstrigdino ne paslaptis bandančių įminti lankytojų (ne)sugebėjimai, o pačių užduočių nepasiekiamumas.
Ugnė BRAZYTĖ
Du dėmenys
Temiškai ir techniškai paroda akivaizdžiai skyla į du dėmenis – 2006–2018 m. piešinius bei naujausius 2026 m. tapybos darbus. Pastaruosius galima skelti dar į dvi vizualiai skirtingas kryptis – abstrakčiąją ir surrealistinę tapybą. O R. Martinionio tapyba, kaip visada, paradoksali: ryški, bet slopinanti, triukšminga, bet dusli, žaisminga, bet nejudanti. Ir nors piešiniai personalinei parodai suteikia įvairumo bei retrospektyvos, vis dėlto toliau neprisideda prie parodos konceptualumo. Nors pasąmonės brūzgynų tema ir įgalina reikštis įvairius kūrybos periodus bei klodus, šiuo atveju, atrodo, piešiniai tampa tik pereinamąja parodos dalimi tarp kitų tapybos kūrinių.
O naujausia abstrakcijos link judanti tapyba atveria dar nematytą tapytojo pusę. Abstrakcija R. Martinionio pasaulyje reiškiasi tiek ryškiais spalvų potėpiais ir tik numanomos formos užuominomis (geriausiai tai atsiskleidžia kūriniuose ,,Capriccio“, ,,Kompozicija“, ,,Apie šviesą“), tiek smulkiu, struktūrišku detalių žaidimu (,,Mėnulio atspindžiai“, ,,Trep trep kojele“, ,,Kontaktas“).
Abstrakcijos polėkis
Akivaizdu, kad visi šie abstrakcijos polėkį turintys darbai judrūs ir dinamiški, nesvarbu, ar turi smulkių detalių sistemą, ar vos nujaučiamas formas. Ryškūs, beveik monochrominiai violetiniai, raudoni, geltoni abstrakcijų fonai ,,ištraukia orą” iš paveikslų plokštumų. Tik šįkart pasąmonės klodus, jų paradoksalumą ar bent kokią įprastą R. Martinioniui provokaciją pajausti sunku – vaizdo receptoriai tefiksuoja malonų dekoratyvumo link judantį vaizdą.
Tačiau menotyrininkas dr. Vidas Poškus, per vernisažą kalbėdamas apie naujausią autoriaus kūrybą šioje parodoje, ne kartą pabrėžė žaismę – kaip vieną iš pagrindinių parodos temų ir formų. Gal nebūtinai pasąmonės brūzgynai turi būti tamsūs, nenuspėjami ir bauginantys?
,,Būtinai“, – nedvejodama atsakytų surrealistinė šios parodos dalis. Iš sapnų ir pasąmonės gelmių ištraukti siužetai kūriniuose ,,Dvyniai“, ,,?“, ,,Memento mori“, ,,Burbulų transportavimas į ramesnę vietą… nepaisant nieko…“ įvaizdinami klasikine surrealizmo forma: ,,beorė”, nerimastinga atmosfera, išryškinta nenatūralaus kolorito, nesusiję keisti objektai atsiduria viename kūrinio pasakojime, nesvetimas ir didelis šviesos ir tamsos kontrastas, pabrėžiama disproporcija įprastuose daiktuose ar žmogaus kūne. Žmogaus kūnas čia lėliškas, dažnai beveidis, o kartais mėtosi tik atskiros žmogaus kūno dalys. Jos kietos, negyvos, be biologiškai skirtingų audinių – kojos, nosis ar torsai atskirti nuo kūno visumos nekraujuoja, o tik statiškai atlieka jiems paskirtas užduotis paveiksluose. Siužetai ne tik ,,beoriai”, bet ir belaikiai – neribojami jokio, net numanomo laikmečio. Beje, kaip būdinga R. Martinioniui, šių darbų pavadinimai prašosi papildomo dėmesio ir net apsunkina vaizdinio siužeto įminimą.
Pasąmonės žaidimai?
Tiesa, šįkart kūriniuose sunku įskaityti R. Martinioniui nesvetimą socialinę kritiką (dažnai ji reikšdavosi per politines ar kitų pasaulio įvykių temas ankstesniuose autoriaus tapybos darbuose).
Regis, paranku vėl prisiminti dr. V. Poškaus žaismo ir formų mene teoriją. Tačiau nesinori tikėti tik žaismingos pasąmonės idėja (ypač, kai parodos pavadinimas savaime nurodo į kažką užslėpto, nelegalaus, provokuojančio, pamiršto).
Ir galvoje nuaidi kadaise paties tapytojo tarti žodžiai: „Stabtelėję prie mano paveikslų nemanykite, kad viską padėsiu kaip ant lėkštutės. Provokuoju žiūrovus, tegul patys gliaudo vieno ar kito painesnio siužeto mįslę” (https://www.lrytas.lt/kultura/daile/2023/07/01/news/rytis-martinionis-nerimsta-dalinasi-su-publika-savo-pasamones-safariais-27553271).
Galbūt ta mįslė vis dėlto rangosi kažkur šiuose brūzgynuose, o gal dar tik laukia, kada bus užduota.
