Jaunųjų kūrybos konkursas
Dima Boris
Pasaulio pabaigų kronika
Filosofe!
Atsiliepdamas į Jūsų esė „Pasaulio pradžios sampratos“, savo kukliam bloge brūkšteliu šį bei tą apie pasaulio pabaigas (toliau – PB).
1. Ponas, vardu Trasimachas, lankėsi pas tokį Kefalą: šis vaišino vynu, o kartkartėmis ir kumpio ant stalo padėdavo. Bėda ta, kad Kefalas vaišių kviesdavo ir atgrasių valkatų – kompanija prisimaukdavo ir nesigėdydama tauzydavo įvairias nesąmones. O Trasimachas buvo priverstas tų kalbų klausytis. Anądien jis neiškentęs atsiprašė, išėjo ir ant namo sienos kreida suraitė: „Čia givena biaurus mūlkiai!“ Kefalas ryte pareiškimą išvydo, o rašyseną nesunkiai pažino. Kitąsyk, kai užsukęs Trasimachas kirto kumpį, Kefalas pritykino iš nugaros ir kaukšt, vadinasi, svečiui kočėlu į smilkinį. Kosmosas suskilo, pažiro nykstančiomis šukėmis, nebūtin smigo erdvė bei laikas, ir Trasimachui išmušė PB.
2. Vienas žmogus oriai nužygiavo į rinkimus, o per patikrą išaiškėjo, jog šio piliečio asmens tapatybės kortelė šlykščiai smirda, be to, aplipusi kažkokiais rudais krešuliais. Ir apskritai reikia pasakyti, jog nuotraukoje puikavosi ne ano vyriškio, o apkūnios garbanotos senės fizionomija. Pareigūnai dokumento savininką plūdo plūdo, paskum, matot, laukan ištrenkė. Gatvėje nelaimėlis apsiraudojo, dešimt minučių balsiai koneveikė valstybę. Tuomet nusprendė, jog atėjo PB, ir grįžo namo virti barščių su mėsos kukulaičiais.
3. Storulis vartėsi ant smėlio prie Viduržemio jūros ir gurkšnojo Pina Kolada. Staiga jūra ėmė burbuliuoti, o vėliau iš jos liuoktelėjo Žvėris, išskrido Zizas, pasirodė Begemotas, Ktulhu ir dar Josifas Visarionovyčius. Storulis susizgribo, kad išaušo PB: čiupęs mobilųjį telefoną žmonai spaudinėjo pranešimą, kuriame prisipažino, jogei visą gyvenimą svajojęs jai dantis iškulti.
4. Sykį Didysis Brolis girtas klestelėjo prie kompiuterio ir, užuot paspaudęs Insert, mygtelėjo Delete. Žemę išbėrė vandeniliniai grybai: neliko nei parduotuvių, nei gyvenamųjų namų, dingo restoranai bei dangoraižiai. Netgi kalėjimas ir Parlamento rūmai išgaravo. Žodžiu, nugriaudėjo PB. Tiesa, išgyveno nedaug žmonių ir daug žiurkių. Pastarosios gerokai ūgtelėjo, įgavo proto ir suįžūlėjusios įnyko ryti žmones. Bet ir anie žiaurumu nenusileido: būdavo, čiumpa milžinišką žiurkę, mauna ant strypo ir, žiūrėk, jau virš ugnies čirškina. Štai taip PB lėmė itin nemalonų beždžionių ir graužikų konfliktą.
5. Vyriškis mėlynomis pėdkelnėmis ir juokinga skrybėle pranešė, kad PB driokstels paskutinę 1988-ųjų dieną. Taigi žmonės rinkosi į kavines, užplūdo barus ir nekantraudami laukė. O sulaukę kėlė bokalus, garsiai šūkčiojo, kai kurie net susistumdė. Vakare minios neskubėdamos išsiskirstė. Numanu, kad liaudžiai toks PB nepaprastai patiko, todėl, kai vyriškis žaliomis kojinėmis paskelbė kitą PB vyksiant pirmą 2011-ųjų naktį, visi puolė rezervuotis staliukų.
