Nijolė KLIUKAITĖ-KEPENIENĖ
Į Lietuvą festivalis „Poezijos pavasaris“ atskuba su lakštingalomis, gegutėmis ir kitomis kleketuojančiomis, čiulbančiomis, čirškaujančiomis ir kitaip save išreiškiančiomis būtybėmis. Kitur kitaip. Štai mūsų artimiausi kaimynai latviai poeziją švenčia rudenį (ir mus pasikviečia).
Bet visoje Lietuvoje eilėraščių skaitymai šiemet prasidėjo gegužės 17-ąją. Tądien Klaipėdoje, Prano Domšaičio galerijoje, aidėjo ansamblio „Olita duo“ dainos ir buvo paskelbti anoniminio eilėraščio konkurso rezultatai. Šiemet poetiškiausio anonimo eilėraščio laurus nusiskynė ir 100 eurų premiją pelnė Rokas Drukteinis, neseniai išleidęs pirmąją savo poezijos knygelę, jaukaus formato leidinį, telpantį į švarko kišenę prie širdies. Antroji ir trečioji premijos (po 50 eurų) atiteko tai pačiai autorei – Daivai Molytei-Lukauskienei, taigi didesnės nuostabos šiemet neteko patirti – abu autoriai poezijos mėgėjams žinomi. Dar kartą teko įsitikinti, kad poezija, kaip kiekvienas rimtas darbas, reikalauja tam tikro įdirbio, vien talento nepakanka.
Tos pačios dienos vakarą tiesėme virtualius tiltus iš Klaipėdos į visus pasviečius – JAV, Didžiąją Britaniją, Vokietiją, Lenkiją, Daniją, Meksiką – visur, kur gyvena ir kuria poeziją mūsų tautiečiai. Tiltų tiesimas prasidėjo prieš septynerius metus, kai žmoniją šiurpino pandemija. Anuomet Sondra Simanaitienė, dabartinė Lietuvos rašytojų sąjungos (LRS) Klaipėdos skyriaus pirmininkė, susirašinėjusi su ne vienu užsienyje gyvenančiu tautiečiu, sumanė poetus pakviesti bendriems skaitymams. Atsimenu, pas mus, Lietuvoje, buvo jau naktis, kitur vakaras, dar kitur ankstyvas rytas, už langų tamsa atrodė grėsminga, tyla nepakeliama, guodė tik į eilėraščius susibėgę mintys ir žodžiai. Niekas nejuokavo. Skaitėme tyliai, beveik iškilmingai. Gera buvo vienas kitą girdėti. Šiemet klaipėdiečiai poetai susirinko pas dailininkus, tarp paveikslų, kur vyko virtualūs skaitymai. Buvo jauku, jau pradedame vieni kitus pažinti, juk kasmet susitinkame prie ekranų, godžiai vieni kitų klausomės, ieškodami ir lietuviškumo, ir kitoniškumo atspalvių.
Gegužės 19-ąją Ievos Simonaitytės bibliotekoje vyko kasmetė vakaronė „Eilės liejasi laisvai“. Atėjo visi, kam rūpėjo ir kitų pasiklausyti, ir savo žodžiu pasidalyti, nustebinti. Vakarą moderavo dvi Ritos: bibliotekininkė Rita Šneiderienė ir rašytoja, poetė Rita Latvėnaitė-Kairienė.
Kitą dieną prasidėjo didysis išvažiuojamųjų skaitymų maratonas. Šiemet poetų desantas: D. Molytė-Lukauskienė, R. Latvėnaitė-Kairienė, Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė, Alma Riebždaitė, Elena Karnauskaitė, Jūratė Sučylaitė, Nijolė Kliukaitė, Sondra Simana, Darius Rekis, Dainius Sobeckis, Liutauras Degėsys, Antanas Stanevičius – LRS Klaipėdos skyriaus nariai – važiavome į Židikus, Mažeikius, Akmenę, Naująją Akmenę, Papilę, Biržus, Vabalninką, Joniškį, Pagėgius. Prie LRS Klaipėdos skyriaus narių prisijungė Danielius Milašauskas, R. Drukteinis, Milginta Palubinskaitė, edukacijose dalyvavę mokiniai.
Skaitymai skaitymais, bet lankydamiesi tolimesniuose Lietuvos miesteliuose ir kaimuose, būtinai apžiūrime ypatingas vietas. Šįsyk viešėjome Šatrijos Raganos muziejuje, aplankėme rašytojos koplyčią, Balio Sruogos gimtinę – Baibokus, Jono Strielkūno gimtinę. Susipažinome su įdomiu skulptoriumi ir dailininku iš Akmenės Antanu Adomaičiu.
Kasmet rengiame skaitymus mus jau palikusių poetų gimtinėse: Vytauto Brenciaus – Šaukliuose, Stasio Jonausko – Gėsaluose, Aleksandro Žalio – Raudėnuose, Elenos Sučylaitės – Veiviržėnuose, Onos Dovydavičiūtės-Pučenios – Juodkrantėje. Išėjusius prisimename ir Skulptūrų parke, buvusių kapinių teritorijoje tokie skaitymai tiesiog būtini. Pastebėjau, kad šiemet skaitę poetai vengė asmeniškesnių eilėraščių, individualius potyrius keitė visuotinesni. Ir nekeista, juk išgyvename neramius laikus.
Gegužės 30-ąją sulaukėme svečių. Skaitymuose „Ant vandens“ ir baigiamuosiuose skaitymuose Ievos Simonaitytės bibliotekoje dalyvavo Jerzy’s Jarniewiczius iš Lenkijos su vertėja Birute Jonuškaite, Anna Halberstadt, gimusi ir augusi Lietuvoje, bet dabar gyvenanti JAV, Rūta Vižintaitė, Eglė Elena Murauskaitė, Ričardas Šileika, Tadas Žvirinskis.
Skaitymų vakaronėse paprastai dalyvauja ir neprofesionalūs poetai. Visada būna įdomių atradimų. Štai Raudėnuose prieš visus stojo garbaus amžiaus šviesių akių poetė ir paskaitė, atrodytų, visai paprastą eilėraštį – apie savo katę. Galiu tik atpasakoti turinį, nors poetė eilėraštį surimavo puikiai. Kiekvienas posmas baigėsi eilute: nėra kam palikti katės. Poetė pasakojo, kad nesilankė nei Romoje, nei kur kitur, nematė daugybės dalykų, daugybės dalykų nepatyrė, nes… nėra kam palikti katės. Turėsianti gal net šimto metų sulaukti, kur besidės – o visa klausytojų auditorija choru pabaigia: nėra kam palikti katės. Ir supranti, kad ne tokie jau dideli tie prie gyvenimo mus rišantys dalykai. Svarbu, kad jie būtų, kad gyvenimas tęstųsi ir kad būtų jame vietos žodžiui.
Festivalį rėmė Klaipėdos miesto savivaldybė.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
