Rūta Poškytė
**
prisiglausiu
prie tavo kojų
sudiržusių
šunų benamių
žaizdų išlaižytų
suskirdusių
pasiimk mane
Viešpatie
tegu išteka
laikas
pro tavo akis
be manęs.
**
baltų aniuolėlių chorai
giedos giesmeles neregių
atklydęs atmieštas
cikorijų kvapas –
tylos aromatas
užklos mūsų sielas miegu
ir vėl negirdėsim
kaip kalijos baltos
iš lūpų vaikelių
pražys.
**
langai pelargonijom žydi
seniai uždaryti gyvenimai
vienatvės komodose
tarp nėriniuotų laimės akimirkų
pasoginėm paklodėm
nekaltai prislėgtų
maldaknygių šnabždesio
nubučiuotų rožančių
ir pageltusių pirmagimio vystyklų
vis dar tikisi tyliai
išdžiūvusio žvilgsnio.
**
tyliai prisėlini
lazdyno meškerykotį išsipjovęs
ar išdrįsi pagaut aukso žuvį?
**
vyno taurės įsitvėrusi
tykiai skęsta diena …
**
kartais prisimenu
dvi moteris
sėdinčias prie lango
dvi bulvės
dvi silkės
dvi ašaros
ant jų stalo…
**
prisiskindavom dobilėlių
ir vaikiškuos kojų tarpupirščiuos
atsinešdavom iš kapų
į bažnyčią…
**
aš vis tebevaikštau
tavo dideliuos
vilties auliniuos
paskendus
kaip kūdikis žiopčioju
tavim pritvinkusį orą
lyg neregys mokausi
atspėti tavo veidą …
**
iš mažų trupinėlių
surenku tavo dieną
sudėlioju žodžius ir veidus
ant delno
ištiesus laikau ir klausiu:
– Kiek gi reiks dar bažnyčių,
kad tavim patikėtume?
**
pamažu išteku už nebūties
lyg naivi nuotaka
droviai paspaudusi pirmąjį vaisių
tekanti nežinomybėn
**
pamelžei karvę
šliūkštelėjai
į silkės indelį
Juodžiui
perkošei
iš viedro į kandą
įleidai į šulinį
žiūrėjai kaip supas
šilts šaltame
pasirėmus
sutrūkusio rentinio…
**
kiekvieną rytą
stropiai lankstau lyg origamį
įvynioju į gelsvą ir čežantį
sviestinį popierių
perrišu kryžiuku –
tam visada naudoju
netyčia išlikusį
vaikišką kaspiną
užrakinu „made in China“
medinėj dėžutėj margintoj
nei tai povais nei tai kurapkom
visą tą laiką galvoju
kur reiks paslėpti
dar vieną raktą
sapną sugrąžinusį tave
kaip reiks išsaugot.
**
visą dieną basom
po ražienas varlinėdavom
slapčia vis žiūrėdavom saulės
ar dar ne laikas atrėžti
nuo kumpio raudoną riekę.
**
pabudau anksti
lyg kažko laukčiau
svarbaus kažkas įvykti turėtų
apėjau visus namus
sutikslinau laikrodžius kalendorių
vartydama supratau –
daugiau nebebus dienos skirtos tau
patikėk du kartus patikrinau.
**
ant gysločio lapų prieš saulę
pamiršdavom buožgalvius
žinojom visus akmenis
po kuriais sliekai galėtų būti
minkštuose rožių kapeliuose
laidojom skruzdėles…
Kuo mes save sterilizavom
kad šitaip beviltiškai suaugom?
**
vis atsiveji mane
menkiausioj tyloj
įsėlini į guolį minties
rangaisi sutapdamas
kūno kontūrais
smėlio laikrodžiais išteki
visada pasilikdamas
tuščias ertmes grįžti.
**
kartais noris žodžius
pakabinti erdvėj ir tylėti
apie vakarą želiantį
ilgesio smilgom.
**
žali malachito katinėliai
siaurom akim
nudilusiais pojūčiais
minta onikso žibintų šviesa
niekada nesapnuoja.
**
gyvatvorės žiedas
įsibrovęs pro plyšį tvoros
rėkia gyvybe.
**
per atostogas svarbu:
svarbiausia kad būtų popieriaus
nesvarbu-
rašyti ar tualetinio
nepamiršti sapnų gaudyklės
spėti susiaurinti kelnes
(bei poreikius)
saugiai palikti katiną
namus lyg nebūtum niekur išvykęs.
**
vaikystėj turėjau
nuosavą žuvį deja
ji buvo įšalus lede.
**
mėlynų šviestuvų prieblandoj
grakščios moterų figūros
kursuoja toj vietoj
nestebinančiu maršrutu-
„staliukas –wc“
lyg užsilikusios gulbės
siaura vandens properša
iškvėpintais liaunais
jų kaklais slystantys šaliai
prasilenkiant nušluosto
riebaluotas vyrų pažandes
jos kvatoja ir spurda jų krūtys
aukso žuvys tetrokštančios būti sugautos.
**
tą sykį taisėm stogą
klibančios kopėčios dusliai
gunktelėjo atsiremdamos į sieną
reikėjo pašalint samanas
keista – grėbliais – lyg pievoj.
**
lyg vaikystėj saldainį
traškiais popierėliais
maigau kišenėj
sustojusį laiką.
**
dažnai užsuku čia
kvepia arbatom egzotika
negirdėtais pavadinimais
pasivaišinti prisiminimais-
vieni niekai-
atsisėdu prie lango
ir turiu tave
nieko nenutuokiantį.
**
kurgi plaukia didžiaakės žuvys
švelniais pilvais linguodamos jūržoles
žiaunom suspaudusios sprūstantį laiką
kur nuplukdo paslepia neberanda.
**
atvažiuoju kaskart
vis kitais autobusais tikslais
lyg netyčia pro šalį arbatos
ar šiaip vis tikiuosi
pateisint pamiršt atsisveikint
galvoju nuo šiol
tai tikrai neturėsiu jokių reikalų
jokių sąskaitų sąsajų netgi
atvaizdui paliktam tavo vyzdžiuose
neturėsiu pretenzijų nuo šiol.
**
išsibaigė laikas
malda
vynas
sandalmedžio pelenais
išpaišėm veidus
Dievams
lyg ąsočius
išdžiaustėm nuodėmes
skimbčioti
vėjyje…
