Specialieji efektai, kasdienybës afektai…

Specialieji efektai, kasdienybës afektai…

„Specialieji gamtos efektai“. „Goodbye, sex revoliution“. „Sësli piligrimystë“. Vytauto LIAUDANSKIO fotoreprodukcijos

Ignas Kazakevièius

Andriaus Mieþio tapybos paroda – pirmojoje Lietuvoje visà parà veikianèioje galerijoje! Neblogai skamba? Jà ákurti galëjo tik tokie pat, kuriø mintys niekuomet nesnaudþia. Tai – Kultûrø komunikacijø centras ir vieðbutis “Navalis”, kurio svetingame denyje ir vyksta, anot parodos autoriaus, genialus vertybiø perkainojimas. Navalis – lotyniðkai reiðkia laivà, kas neþino. Ir A.Mieþis já paverèia tokiu Nojaus laivu, kuriame tarpsta ávairios gyvybës formos, gyvais dailininko paveikslus daranèios.

Ðia pirmàja lietuvio autoriaus paroda pristatomas 2005 metø Lietuvos, Latvijos ir Estijos menininkø personaliniø tapybos parodø ciklas „Navalyje“. Metø pabaigoje projekto partneris S.Jokuþio leidykla-spaustuvë pristatys ðiø ávykiø metraðtá – katalogà kalendoriø.

Specialiai apie efektus

Á Klaipëdà atkeliavusi Kretingoje gyvenanèio tapytojo A.Mieþio paroda pavadinta “Specialieji gamtos efektai”. Taip paprasta ir aktualu, it vyras ir moteris. „Ðie abu efektai specialiai gamtos sukurti vienas kitam“, – ðmaikðtavo dailininkas.

Siûlyèiau pasvarstyti apie efektà. Kas daro A.Mieþio paveikslus efektingais, patraukliais, ir nebijokime ðio þodþio – populiariais. Visø pirma jie keisti, taèiau suprantami. Tai reiðkia, jog á juos þvelgdamas aiðkiai matai spalvø, ðeðëliø ribas, geometriniø formø ir daiktø kontûrus. Nëra èia gesto laisvës, daþo varvalø, netikëtumo per grynàjà tapybinæ raiðkà. Bet iðraiðkingos idëjos paraleliai, skersai ir iðilgai plakasi viename formate, varva kreivos ðleivos mintys, netikëti siuþeto posûkiai. Visa tai yra ir veikia.

Patinka man Mieþio kûryba. Anksèiau jis gana keistà grafikà tekûrë. Na, tokià su keistomis iðvestinëmis transformomis, ir jø paspalvinimais. Ir tada, kokiais 1998 metais, buvo juntamas tas kvankðtelëjæs, nejaukus, komponavimo ir estetikos schemoms nepaklûstantis principas. Dabar visà paveikslo karkasà dengia sodrios, graþios (na, taip neuþmaiðytos, graþios), ryðkios spalvos.

Vis dëlto dailininko paveikslai turëtø bûti sunkiai perkami. Taèiau jie, þargonu tariant, prikolni. Juos, primityvistine maniera sudëliotus ið maþø pasakojimo fragmentø, gali narstyti valandø valandas.

Siaubinga dydþiø hierarchija, asimetrija, sulieti daiktai ir þmonës (pvz., suknelë su rankytëmis). Taip, dailininkui ðovë á galvà asfaltiniame fone plazdanèiai suknelei rankytes pripieðti. Ir jisai jas pripieðë.

Kaip dûðia liepia…

Akademinio plano dailininkui pirmiausiai rûpëtø plastikos, spalvos santykiø problemos. O gatvës universitetus ir uþsienio rezidentûros mokslus iðëjæs A.Mieþis sprendþia pasakojimo / kalambûro / anekdoto / nuoðirdþiai kraupaus sapno / buitinës problematikos / patirties ið skaitytø knygø ir ne tik sudëstymo problemas. Sudëstymas – tai kitoks komponavimas. Ne pagal tai – kaip reikia ir kaip bus geriau, o pagal tai, kaip dûðia liepia.

Minëtu principu sumeistravoti primityvistø arba liaudies menininkø kûriniai kelia lyriðkà ðypsenà (tai dël paveikslø jautrumo ir nuoðirdumo). O Andriaus kûrinija priklauso tipiðkam màstysenos undergroundui. Be to, autorius þino, kaip ir kokiu rakursu pasukti savo paukðèiasnapius, kukulakes negres ir kita, kad jie taptø átaigesni. Jis þino, kokias spalvas iðkelti á pirmà planà, kad ðis taip pat taptø átaigesnis, nors perspektyva jo kûriniuose atsiranda dël vaizduojamø objektø dydþiø santykio.

Efektingai lauþo taisykles

Tas taisykliø sulauþymas nëra kapstymasis ið beviltiðkos padëties. Taèiau, ieðkodamas bûtent tokio, koks yra, meninio sprendimo, tokio, koká regime paveiksluose, þingsniuodamas meninio pripaþinimo linkui ir bûdamas pakankamai sàþiningas, A.Mieþis pasirinko takus per pievas ir brûzgynus. Èia ádomiau, èia, þiûrëk, koká grybà randa (gal haliucinogeninis?), èia zuikis su aguonø vainiku medituoja arba sninga Australijoj á þioplos kengûros sterblæ… Ir jokios perdëtos “tipo” intelektualios metafizikos ar saloninio spalviðkai jaukaus daiktiðkumo. Jokiø nykðtukø debiliðkais veidais, – atleiskit a la maþieji olandai, – su dviratukais.

Ir dar, kodël man A.Mieþis patinka? Mieþá gerbiu, nes jo paveikslai nesikartoja. Spalviniai akcentai? Galbût. Formø santykiai, ornamentuotës kur nors paveikslo kampe? Galbût. Átampa paveiksle, emocija, kitaip tariant, nuotaika? Galbût. Bet visi ðie minëti dalykai palaiko stiliaus sampratà, leidþia kerotis ðioms ironiðkoms groþio piktþolëms. Taèiau siuþetas niekada nesikartoja, prieðingai nei ðunys kad rujoja (kas pastebima tarp daugelio panaðaus siurr/primit plano menininkø) du kartus per metus, per minutæ septynis sykius.

Tik pasakos kartojasi. Paroje valandø skaièiai kartojasi…

Taigi kvieèiame á Klaipëdos vieðbutá „Navalis“ (Manto g. 23), kurio fojë A.Mieþio paroda veiks iki kovo 20 dienos 24 valandas per parà. Jos akimirkos, praleistos akistatoje su autoriaus kûriniais, galbût ne vienam primins, kad kûrybos nervas ið tiesø tas nesikartojanèias akimirkas sustabdo.

||||||||