Šveicarijos muzikinės kultūros atgarsiai
Klaipėdos universiteto Menų fakulteto fonoteka šiemet pasipildė vertinga šveicariškos muzikos įrašų kolekcija, atkeliavusia iš Ciuricho.
Auksė Valauskienė
Įvertinti ir praturtinti savo kultūrą galime pripažindami ir pažindami kitų kultūrų tradicijas bei vertybes. Tokios kultūrinės „paieškos“ prieš kelerius metus vyko Šveicarijoje. O kokių šveicariškos kultūros atgarsių galime išgirsti Lietuvoje?
Papildė universiteto fonoteką
Pirmiausia žvilgsnis krypsta į Klaipėdos universitetą (KU), kur prieglobstį randa vis daugiau vertingų, mokslą praturtinančių kolekcijų.
Menų fakulteto fonotekos fondus papildė unikali šveicariškos muzikos įrašų kolekcija, kurią iš Šveicarijos parvežė ir padovanojo profesorė dr. Danutė Petrauskaitė. Tai kompaktinių plokštelių rinkinys, kuriame fragmentiškai atsispindi XVI–XX a. Šveicarijos muzikinės kultūros istorija. Šioji muzikos įrašų rinktinė – Ciuricho centrinės bibliotekos projektas, kuris buvo pristatytas šveicarams dar 2007 m. Tuomet surengtoje parodoje „Dvylika muzikos amžių Ciuriche“ buvo eksponuojami seniausieji muzikos rankraščiai, leidiniai, archyviniai raštai, dokumentai, kurie atspindėjo Šveicarijos muzikinės kultūros raidą. Populiariausiais eksponatais tapo W.A.Mozarto autografas, išlikęs po jo viešnagės Ciuriche, ir R.Wagnerio muzikinės dramos „Zygfrydas“ rankraščio kopija. Projekto rezultatas – kompaktinių plokštelių serija (51 CD), pavadinta „Muzika iš Ciuricho centrinės bibliotekos“, kurioje aprėpiama įvairių amžių (nuo 1500 m. iki šių dienų), žanrų, žymiausių atlikėjų, kompozitorių kūryba. Didžioji šios kolekcijos dalis (41 CD) pasiekė ir KU Menų fakulteto fonoteką.
Šiek tiek istorijos
Pažvelgus į Šveicarijos istoriją matyti, kad šios šalies kultūra formavosi veikiama etninių regionų, stilių įvairovės, keturių kalbų – prancūzų, vokiečių, italų, romanų bei dviejų religijų – katalikiškosios ir protestantiškosios.
Iki XVI a. Šveicarijos konfederacija buvo netvirta, neturinti nuolatinės valdžios, bendrų pinigų bei armijos (nemažai valstiečių tarnavo Šventosios Romos imperijos imperatoriaus, Prancūzijos karaliaus, Romos popiežiaus samdinių kariuomenėse), todėl šaliai lengvą įtaką gretimos valstybės. Miestuose, tokiuose kaip Ciurichas, Bazelis, Bernas, susitelkusi visuomenė svajojo apie kantonų susijungimą, centralizuotą Šveicarijos valstybę, naują religiją. Ciuricho katedros kunigas Huldrychas Zwinglis (1484–1531) ėmėsi ryžtingų reformacijos veiksmų, kurie turėjo įtakos ne tik valstybiniams reikalams, bet ir viešajam miesto gyvenimui. Bažnyčioje buvo atsisakyta katalikiškų apeigų, uždraustas vargonų ir kitų instrumentų naudojimas liturgijos metu. Giesmes su vargonų pritarimu jis vadino išpuikusios visuomenės pramoga ir griežtai pasisakė už psalmių giedojimą a cappella. Tai įgyvendinti nebuvo lengva, nes viduramžiais Šveicarijos teritorija buvo Europos profesionaliosios muzikos centras, kur vyravo religinės chorinės muzikos tradicijos, gyvavusios iki pat XVII a. Vėliau profesionaliosios muzikos židiniais tapo muzikos kolegijos (Collegium musicum). Pirmoji jų buvo įsteigta Ciuriche XVII a.
Ilgainiui Šveicarijos teritorija tapo tautų persipynimo vieta, ypač Pirmojo pasaulinio karo metais, kuomet šalis tapo neutralia zona ir prieglobsčiu daugeliui meno žmonių. Čia nuolat vyko judėjimas: atvykdavo, išvykdavo ar likdavo nuolatos gyventi talentingi atlikėjai, kompozitoriai, savo buvimu vienaip ar kitaip palikę pėdsaką Šveicarijos kultūroje.
Įrašai atspindi epochas
Gautą šveicariškos muzikos įrašų kolekciją galima suskirstyti į grupes: įrašai, atspindintys tam tikrą istorinį laikotarpį, epochą arba konkretų muzikos žanrą, ir autorinės kompozitorių, muzikos atlikėjų kompaktinės plokštelės.
Iš pirmosios grupės labiausiai išsiskiria šios kompaktinės plokštelės: „Muzik in Zurich 1500–1900“, „Zurich Choral Music from the 18th Century“, „Sacred Vocal Music from 18th century Switzerland“, „Organ and Choral Music 19th Century“, „20th Century Swiss Organ Music“, „20th Century Concertos“, „Romantic Swiss Song“, „Ferrucio Busoni’s Zurich friends“, „Von der Spatromantik zur Moderne“. Į jas įtrauktos pačios charakteringiausios, kelis istorinius laikotarpius atspindinčios muzikinės kompozicijos. Jose pirmą kartą įrašytos ir klausytojui pateikiamos reformacijos pradininko H.Zwinglio, vieno žymiausių XVI a. šveicarų kompozitoriaus polifonisto, gyvenusio ir kūrusio Vokietijoje, L.Senflio (1486–1542/43) bei šio laikotarpio anoniminių autorių kūriniai, taip pat reprezentuojami pirmųjų daugiabalsių dainų kūrėjų J.C.Bachofeno (1695–1755) ir J.Schmidlino (1722–1772) darbai. Plokštelėse yra kūrinių, atspindinčių XVIII a. muzikos kolegijų bei muzikavimo namuose tradicijas, kurias savo kūryba bei veikla puoselėjo jau minėtas kompozitorius ir pedagogas J.C. Bachofenas. Tarp XVIII a. kompozitorių yra ir J.H.Eglis (1742–1810) bei J.J.Walderis (1750–1817), kurie Ciuriche dirbo muzikos mokytojais ir grojo draugijos „Ab dem Musiksaal“ orkestre. Į plokšteles pateko jų vokalinės kompozicijos iš dainų rinkinio „Auserlesene geistliche Lieder“.
Reiškėsi kitataučiai muzikai
Ciuriche ne vienerius metus praleido žymus vokiečių kompozitorius R.Wagneris (1813–1883), kuris į draugiją subūrė ten gyvenusius kompozitorius ir pavadino ją „R.Wagnerio draugų ratu“. Plokštelėse įrašyti šiai draugijai priklausiusių kompozitorių A.Millerio (1808–1863), J.C.Eschmanno (1826–1882), W.Baumgartnerio (1820–1867) ir paties R.Wagnerio kūriniai.
Pirmojo pasaulinio karo metais Ciurichas tapo traukos centru ne tik geografiniu, bet ir kultūriniu atžvilgiu. Menininkai iš įvairių Europos šalių, kurie dėl karo buvo priversti palikti savo gimtuosius kraštus, būrėsi šiame mieste. Tarp jų – aktorius A.Moissi, rašytojai J.Joyce, F.Werfelis, R.Schickele, kompozitoriai E. d’Albertas, F.Jarnachas, F.Busonis, pianistas ir kompozitorius C.Marekas bei kiti. Vokiečių kompozitorius F.Busonis (1866–1924), praleidęs Šveicarijoje bemaž dešimtmetį, aplink save sutelkė menininkus, kurie savo kūryba įsiliejo, veikė ir formavo šalies kultūrą. Kompaktinėje plokštelėje „Feruucio Busoni’s Zurich friends and disciples“ ir skamba Šveicarijoje gyvenusių minėtų kompozitorių kūriniai.
XIX a. pab. – XX a. pr. Šveicarijos regionuose gyveno ir kūrė įvairių tautybių muzikai. Glaudus ryšys su Vokietijos, Prancūzijos kultūra skatino šveicariškos muzikos plėtrą. Nemaža dalis kūrėjų laikėsi vėlyvųjų vokiečių romantikų tradicijų. Šią situaciją geriausiai atspindi plokštelė „Romantic Swiss Song“, kurios turinį sudaro šveicarų O.Schoecko, R.Bossharto, V.Andreae, vengro R.Freundo, lenko P.Kletzkio vokalinės kompozicijos.
Ryškiausi kūrėjai ir atlikėjai
Antroji kolekcijos dalis skirta ryškiausių kompozitorių kūriniams ir atlikėjų įrašams.
Nemažą vietą joje užima lenkų kilmės šveicarų kompozitoriaus, pianisto, pedagogo Czeslawo Mareko (1891–1985) kūryba. Aštuonių kompaktinių plokštelių rinkinyje pateikiama spalvinga, įvairialypė šio kompozitoriaus kūrybos panorama: simfoninė, kamerinė, instrumentinė bei vokalinė muzika. Užsienio kilmės kompozitorių, kurie didžiąją savo gyvenimo dalį praleido Šveicarijoje, kūrybą papildo vokiečių kilmės H.Schulzo Beutheno bei amerikiečio G.Templentono Strongo įrašai. Žymiausiais vokiškosios Šveicarijos muzikais yra tituluojami H.Huberis (1852–1921), H.Suteras (1870–1926), F.Begaras (1841–1927). XX a. reprezentuoja H. von Glenckas (1883–1952), Ciuricho orkestro dirigentas V.Andreae (1879–1962), pianistas B.Merssonas (g. 1921) ir kiti.
Kolekcijos vertę ypač praturtina informaciniai plokštelių bukletai, kuriuos sudarė žymūs muzikologai ir Ciuricho centrinės bibliotekos darbuotojai – dr. Chrisas Saltonas, dr. Ursas Fischeris, dr. Bernardas Hangartneris. Juose vokiečių, anglų, prancūzų kalbomis išsamiai aprašomi istoriniai laikotarpiai, kultūrinė situacija, kompozitorių biografijos, kūrybos vingiai, pristatomi reikšmingiausi krašto muzikinio gyvenimo įvykiai. Ši informacija papildo gana šykščias enciklopedines žinias apie Šveicarijos muzikinę kultūrą. Tai vienintelė tokio pobūdžio garso įrašų kolekcija Lietuvoje.
