Judita TRUMPULYTĖ

Anicetas Žvirgždinas Senamiescio kiemelis

Bevaisę žemę čiupnoju Šokoladuotais pirštais Bepigu   Mirtis turbūt neturi spalvos Bet net saldumas Turi būti juodas Ir kartus   Rafinuotos savižudybės formos Negrabiomis pirmykščio žmogaus rankomis   Šitam laike, kai Nebereikia nieko, net būti Pradedu mokytis Akmenį paverst į plaktuką   ***   Sapnai yra Trigonometrinės lygtys Kur laikas juda Atgal   Tikrovės kasdienybės […]

Skaityti daugiau