Judita TRUMPULYTĖ
Bevaisę žemę čiupnoju Šokoladuotais pirštais Bepigu Mirtis turbūt neturi spalvos Bet net saldumas Turi būti juodas Ir kartus Rafinuotos savižudybės formos Negrabiomis pirmykščio žmogaus rankomis Šitam laike, kai Nebereikia nieko, net būti Pradedu mokytis Akmenį paverst į plaktuką *** Sapnai yra Trigonometrinės lygtys Kur laikas juda Atgal Tikrovės kasdienybės […]