Trio koncertas – aukštasis pilotažas
Danguolė Vilidaitė
„Vasara su muzika“ – tai nedidelis trijų koncertų ciklas, kuriuo Klaipėdos koncertų salė užbaigia antrąjį koncertinį sezoną. Birželio 22-ąją, tarsi varžydamasi su futbolo čempionatu ir šiltai vasariškomis dienomis, nuskambėjo pirmoji šio projekto dalis.
 |
| M.Švėgžda von Bekeris, I.Baikštytė ir P.Jacunskas trio grojo pirmąkart, bet nustebino nepaprastai geru ansambliškumu. Nerijaus Jankausko nuotrauka |
Jos dalyviai – trys talentingi Lietuvos atlikėjai, daugelio tarptautinių konkursų laureatai – Martynas Švėgžda von Bekeris (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas) – į trio groti susibūrė pirmą kartą.
Pirmą, bet, tikėkimės, ne paskutinį, nes tikrai koncerte nustebino nepaprastai geras šių muzikantų ansambliškumas, džiugino grojimo kokybė, kuri dažniausiai įgyjama tik po daugelio repeticijų metų.
Užburiančiai lengvai
Vakaro pradžioje M.Švėgžda von Bekeris ir I.Baikštytė pagrojo kelis nesudėtingus V.A.Mocarto kūrinius.
Adagio E-dur KW 261 atlikimas pakerėjo mocartiškai lengvais ir grakščiais melodijų vingiais (tik kiek per sunkus pritariančio fortepijono garsas).
Vaikiškai žaismingas Menuetas D-dur užbūrė virtuoziška viduriniąja dalimi, geru smuiko ir fortepijono vienas kito papildymu, žavėjo smuikininko subtilus ir dainingas frazavimas, gebėjimas jausti garsą.
Taip pat optimistiškai ir šviesiai suskambo kito Vienos klasiko J.Haidno Fortepijoninis trio G-dur Hob XV:25. Lyriškesnės pirmosios šio kūrinio dalys Antante ir Poco adagio tiesiog leido skonėtis muzika, ilsėtis gražių jos sąskambių erdvėse.
Žanrinis Finale. Rondo in the Gipsie‘s style (čigonišku stiliumi) – gyvas ir efektingas, papuoštas charakteringomis frazėmis ir ritminiais akcentais būdingais šios tautos muzikai, greičiausiai kompozitoriaus nugirstais kur nors dirbant vengrų didikams Esterhaziams (nors ir šiaip tuometinė Viena pasižymėjo tautų ir papročių margumynu).
Jausmų kulminacija
Labiausiai klausytojų dėmesį, manyčiau, patraukė antroje koncerto dalyje atliktas J.Bramso Fortepijoninis trio Nr.1 H-dur, op.8 – kompozitoriaus jaunystės darbas, stebinantis savo muzikiniu polėkiu ir minčių branda. Šiame kūrinyje kaip lygiaverčiai partneriai dalyvauja visi kamerinio ansamblio dalyviai, ypač svarbus smuiko ir violončelės sutarimas.
Nuo pat pirmų garsų buvome panardinti romantinių jausmų jūroje, kurioje subtilius šnabždesius keitė audringi prasiveržimai, graudžią melancholiją – pergalingas veržlumas. Gi muzikantai meistriškai ir jautriai (pabrėžiu žodį jautriai) perteikė kiekvieną šių pasikeitimų – sunkiai žodžiais perpasakojamas aukštasis pilotažas.
