Ruduo Barselonoje (1)
Barselona – ekonomiškai stipriausio Ispanijos autonominio regiono šalies šiaurės rytuose sostinė, turinti daugiau nei pusantro milijono gyventojų. Tai ne tik didelis jūrų uostas prie Viduržemio jūros, išsivysčiusios pramonės miestas, bet ir vienas svarbiausių visos Ispanijos kultūros centrų.
Danutė Petrauskaitė
A.Gaudi fenomenas
Bene ryškiausią įspūdį Barselonos lankytojams palieka Antonio Gaudi (1852–1926) suprojektuoti pastatai. Šis architektas yra vie-nas žymiausių moderno krypties kūrėjų.
Gimęs ir augęs kaime šalia Barselonos, varinių dirbinių kalėjo šeimoje, jis nepasižymėjo stipria sveikata – negalėjo lakstyti su kitais vaikais ar sportuoti. Tačiau reu-matizmas jam nekliudė vaikščioti po artimiausias apylinkes ir stebėti gamtą. Tai ir pastūmėjo menininką gamtoje sutinkamas konstrukcijas bei formas pritaikyti vėlesniuose savo darbuose. Jie atsirado jau po to, kai A.Gaudi baigė Barselonos aukštąją architektūros mokyklą.
Bet šis naujas stilius nebuvo visų palankiai sutiktas. Ir tik užsispyrimu A.Gaudi pavyko apginti savo idėjas.
Jaunojo architekto gyvenimas labai pasikeitė, kai jis susitiko su Eusebio Guelliu (1846–1918) – turtingu pramoninku. Pastarąjį tiesiog pakerėjo A.Gaudi suprojektuoti gatvių žibintai, krautuvėlių vitrinos, todėl jis pakvietė autorių pas save ir pasiūlė jam imtis naujų darbų. E.Guellis tapo architekto mecenatu ir pagrindiniu jo sumanymų rėmėju. Užsimezgusi draugystė tęsėsi iki pramonininko mirties. Jos dėka atsirado tokie genialūs statiniai kaip Guellio paviljonas, Guellio rūmai, Guellio parkas.
Kelia asociacijas
Guellio parkas buvo sumanytas šio pramonininko, pageidavusio įrengti užmiesčio teritoriją sekant angliškomis tradicijomis. Prie jo buvo darbuojamasi 14 metų. Ir būtent jame labiausiai atsiskleidė architekto sąsajos su gamta. Parko arkos, tvorelės bei vartai primena augalų ir medžių formas, o namai – teatro dekoracijas ar pasakų knygelių iliustracijas. Parkas įsikūręs kalvotoje miesto teritorijoje, todėl nuo jo atsiveria įspūdinga Barselonos panorama.
Kiti pastatai, itin traukiantys turistų dėmesį, yra Casa Batllo ir Casa Mila, įspūdingai atrodantys tiek dieną, tiek išryškinti šviesų nakties metu vienoje centrinių Barselonos gatvių – Paseo de Gracia.
Pirmasis namas vieniems primena poetišką jūros vaizdą, kitiems – karnavalinę sceną. Tačiau bene labiausiai priimtina versija, kad tai yra drakono formų ir spalvų imitacija.
Kai Barselonos gyventojai XX a. pradžioje pirmą kartą išvydo šiuos A.Gaudi pastatus, jie buvo sutrikę. Juos trikdė neįprastos banguotos formos, pakrypusios atramos, todėl jie su ironija Casa Mila ėmė vadinti „širšių lizdu“, „paštetiniu pyragu“ ir kitais vardais.
Tačiau šiandien šie pastatai – pripažinti pasaulinės reikšmės architektūriniai šedevrai, kaip ir paskutinis A.Gaudi darbas – Šv. Šeimynos bažnyčia (Sagrada Familia).
Dievo architektas
Šis grandiozinis sumanymas buvo pradėtas įgyvendinti 1882 m., o paskutiniuosius 12 savo gyvenimo metų architektas neužsiėmė jokiais kitais darbais, tik šios šventovės statyba. Jis apsigyveno netoliese, kad galėtų nuolat bendrauti su statybininkais, aptarti su jais meninius ir technologinius klausimus.
Deja, netikėta mirtis (A.Gaudi pakliuvo po tramvajaus ratais) nutraukė pradėtus Šv. Šeimynos bažnyčios statybos darbus. Jų buvo užbaigta tik nedidelė dalis – Kristaus gimimą simbolizuojantis fasadas, Dievo Motinos portalas, varpinė ir kai kurios kitos nišos. O juk buvo sumanyta virš trijų fasadų pastatyti 18 varpinių-bokštų, iškeltų į 100 metrų aukštį. Juose įrengti varpai turėjo gausti su penkiais vargonais, įmontuotais po bažnyčios skliautais, ir 1500 balsų choru.
Gaila, kad darbų eiga nebuvo labai sparti, nes nuolat trūko lėšų, o pilietinio karo metais ir visai sustojo. Jo metu sudegė nemažai
A.Gaudi brėžinių ir gipsinių muliažų. Darbai atnaujinti tik 1954 m., jie vyksta ir dabar, o kada baigsis – niekas nežino. Vieni planuoja jų pabaigą 2026 m., kai bus švenčiamas A.Gaudi mirties šimtmetis, o kiti – keliais de-šimtmečiais vėliau. Nepaisant to, šis didingas statinys lieka pagrindiniu Barselonos simboliu, bylojančiu apie nepaprastą A.Gaudi, praminto Dievo architektu, fenomeną.
