Agnė IVANAVIČIŪTĖ
Praėjusiems 2025 metams krypstant į pabaigą, jau antrąkart vykusio konkurso „Jauna jūra“ organizatoriai – Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius rašančiuosius kvietė pamąstyti apie „mūsų planetos kraują – vandenį“, atkreipti dėmesį į vandens svarbą bei jo taršą ir šią žinią išmoningai perduoti jauniesiems skaitytojams. Konkurso komisiją sudarė literatūrologės Danguolė Šakavičiūtė, Agnė Ivanavičiūtė ir rašytoja Gintarė Adomaitytė.
Konkurse dalyvavo 6 autoriai, kurie, pasitelkę vaizduotę, paskatino jaunuosius skaitytojus ir mus, komisijos nares, atkreipti dėmesį ne tik į jūros teikiamas malones, bet taip pat priminė, kad privalome ja pasirūpinti.
Istorijose autoriai ne tik atkreipė dėmesį į ekologijos, jūros taršos problemas, daugelyje pasakojimų akcentuojama draugystės, žmogiškumo ir nuoširdumo svarba, rašoma apie ligas, negalias ir kitoniškumą, sapnai, svajonės ir prisiminimai juose keičiasi su realybe.
Dariaus Rekio pasakojime „Spalvotinis iš sapnų gaudyklės“ rašoma apie pilką dulkių kamuolėlį, gyvenantį ant veidrodinės sapnų gaudyklės ir vieną dieną atrandantį savo galvoje slypintį draugą-mintį Nutiką, su kuriuo leidžiasi į nuotykius ieškoti prarastos draugės Lėjos. Šiame pasakojime akcentuojama minčių ir svajonių galia, draugystė ir gėrio pergalė prieš blogį.
Dainiaus Sobeckio istorija „Povandeninė sapnų tarnyba“ kvietė pamąstyti apie tai, kas galėtų nutikti, jei išnyktų sapnai ir žmonės virstų undinėmis. Ryškiai justi ne tik jūra, bet ir stipri klaipėdietiška dvasia, į pasakojimo gijas įpinti ir Klaipėdos istorijos intarpai.
Aistės Šopos romane „Savanorė“ aprėpiama itin daug problemų – prasidedančios paauglystės jausenos, atskirtis, patyčios, tėvų skyrybos, mylimo gyvūno netektis. Gana natūraliai bandoma perteikti paauglės jausenas jų nenuvertinant, įsigilinant į paauglės savastį. Ryškiausias šio pasakojimo akcentas – savanorystės galimybės, pagalbos kitam svarba.
Viktorijos Girčiuvienės istorijoje „Jūra ir Liudas gelbsti Stebuklius“ du dešimtmečiai draugai Jūra ir Liudas gelbsti spalvų netekusį uždarytą miestą ir aiškinasi jo paslaptį. Akcentuojama niūrumo ir spalvingumo priešprieša, draugystės galia ir svarba, paliečiamos ir pernelyg didelio godumo, patyčių ir kitoniškumo nepriėmimo problemos.
Monikos Mikėnaitės kūrinyje „Visų prarastųjų teorema“ pasakojama apie pirmąją meilę, drąsą, kovą su vandenynų tarša ir brakonieriavimu, nestinga įtampos.
Astos Jolantos Miškinytės romanas „Dienoraštis, žuvėdra, močiutė ir kitos istorijos“ jaukiai primena draugystės, meilės, kartų ryšių svarbą, nepamiršta ir jūra.
Taigi atrodo, kad svarbiausios vertybės nesikeičia, ir nors istorijos skiriasi, vis tiek jas jungia draugystė, gėrio pergalė prieš blogį, skatinama nebijoti būti savimi, suprasti kitą ir jam padėti. Istorijas išties įdomu skaityti, kaskart persikeliant į naują, nepažintą, kartais fantastinį ir itin spalvingą pasaulį. Konkurso laimėtojos V. Girčiuvienės kūrinį „Jūra ir Liudas gelbsti Stebuklius“ šiemet išleis leidykla „Eglė“. Vienaip ar kitaip, nors šį konkursą laimėjo V. Girčiuvienės kūrinys, norisi palinkėti, kad ir kiti kūriniai pasiektų jaunuosius skaitytojus, perkeltų juos į savo spalvingus, nepažintus pasaulius. O neišdrįsusiesiems ar tik pradedantiesiems rašytojams – drąsos dalyvauti konkursuose ir įsileisti skaitytojus į savo vaizduotės pasaulį.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
