Poulas Borumas (1934–1996) – vienas geriausiai žinomų danų poetų, rašytojų ir kritikų. Nuo 1968 m. iki mirties buvo literatūrinio žurnalo „Hvedekorn” („Kviečių grūdai”) redaktorius. 1987 m. įsteigė rašytojų mokyklą „Forfatterskolen” ir buvo jos direktorius. Šią mokyklą iki šių dienų dažnai baigia geriausi danų rašytojai ir rašytojos. 17 metų nugyveno su poete Inger Christensen, kurios knyga „Tai” lietuviškai išleista 2023 m. (leidykla „Baziliskas”).
Medyje
Atremiu į medį kopėčias
įsikeberioju
Nuo tuščios šakos
mirkčioju saulei
Kažkas lyg ir šaukia
iš namo gilumos
Sakyk kad manęs nėra
aš dabar medyje
Ant kelio gulėjo paukštis
Ant kelio gulėjo paukštis
Ant kelio gulėjo paukštis
nutrenktas automobilio
Iš kūnelio nedaug buvo likę
Bet jo akys buvo atmerktos
Ant kelio gulėjo paukštis
Visi lapai
Visi lapai
ant visų medžių
visų judesiai
visai skirtingi
Saulė juos apšviečia
visą laiką
Dargi vėjas
Berniukas pamatė…
Berniukas pamatė
paukštį
Paukštis pamatė
berniuką
Abudu
sustingo
Nė vienas
nepasijudino pirmas
Day tripper
Traukinys važiuoja,
traukinys nuvažiavo,
bėgiai guodžiasi
kad žino tiesiausią kelią.
Traukinys važiuoja,
traukinys nuvažiavo,
pabėgis
guodžiasi
kad yra akmeninis
ir turi akis.
Traukinys važiuoja,
traukinys nuvažiavo,
auksiniai aprūkę šiaudai
pasipiktinę šiaušiasi.
Ir aplink barščius griovy
zuja musės.
Giesmė
Medy tupėjo
paukštis auksinis
viskas buvo
nelyg akys atmerktos
Rankos
ir bangos:
jūra ir žemė
susidūrusios
Pilkas akmuo
pievoje
pravėrė burną
ir užgiedojo
3 juodi žirgai
3 juodi žirgai
ant 1 žalio lauko
saulėkaita ir 3
juodi žirgai
1 balta saulė ir
1 žydras dangus ir
1 žalias laukas
ir
pasiskubink
ateik pažiūrėk
kol viskas nedingo
Sunkūs sausi rytai
sunkūs sausi rytai
visko mačiusios rankos
akys pirmiausia išvysta
apsunkusius langus
nubusti yra mirties pamoka
mažytis būtinybės atspindys
žemės skonis
apsnigta lova
tai ko nebėra
kaip varnėno giesmė
ir šaltis
Kelio galas
Galiausiai
kelio galą priėjus
tai štai kaip čia viskas atrodo
Tavo kūnas kužda
eikim toliau
Taip sakant visa kas
Visa kas vienu ypu
aš noriu visko vienu ypu
aš nestovėsiu čia visas patenkintas
šitoj kiaulynėj
kur visi kasasi tarp
sofos ir lovos
Privalo velniai rautų išsprogti krūvos vaivorykščių
Ir privalo velniai rautų tuojau pat
Dabar
Aš prarandu tavo prasmę
Pasiimu tave
kartu į
tuščią
pasaulį
Visas sienas
nukabinėjau tuštuma
o čia
sėsk štai čia
ant tuščios kėdės
tuščiame židiny
uždegiau tuščią ugnį
O dabar uždegsiu kalbą
Prašyčiau jokių prieštaravimų!
Aš neturiu nieko prieš
vaikščiojimą į ir iš.
Aš neturiu su kuo nesutikti
neturiu ko pasivyti.
Aš klajoju, tai yra aš liepsnoju.
Aš mikčioju, tai yra aš kalbu.
Aš mirštu tavyje,
taip netikėtai, taip juodai.
Tai yra aš gyvenu.
Neturiu nieko prieš
gyvenimą.
Ir vėl lietus
Don’t threaten me with love, baby,
let’s just go walking in the rain.
Billie Holiday
Ir vėl lietus
Jis kaip daina
Ne jis nėra kaip daina
Lietus yra kaip lietus
ir daina yra kaip daina
Juo labiau mudu esantys einantys
tuo labiau lietus yra lietus
ir tuo labiau daina yra daina.
Aš neturiu ko atleisti
tu neturi ko atleisti
mes keičiamės lengvais žodeliais
ir sunkiais žodeliais
ir labai smarkiai lyja
mums ant lūpų
ir kitų vietų vis
kap-kap-kapsi ir kapsi
nuo antakių į akis
ir regiu tave mirgančią
tai gerai, kad tu čia
ir tu regi mane mirgantį
tai gerai, kad aš čia
argi ne?
Ir meilė ne tai ką mes turim
ir meilė
nėra klausimas ir atsakymas
ir meilė taip pat nėra
emocinio intelekto išbandymas
kur laimi rimčiausiai pasikaustęs
O paėmus apskritai
meilė nėra
kažkas apie ką mes šnekam
mums jau atsipyko
eiti
Eiti lietuje
lietuje ir vėl lietuje
et, tu
tai gerai, kad lyja
argi ne?
Nieko bliuzas
Aš sėdžiu savo kėdėj ir mąstau apie nieką.
O aš sėdžiu savo kėdėj ir mąstau apie nieką.
Ir niekas pasišokčiodamas atbėga grindimis
ir man daros baisu.
Aš sėdžiu savo kėdėj ir galvoju apie nieką.
Norėčiau būt kažkur toli, toli nuo nieko.
O norėčiau būt kažkur toli, toli nuo nieko.
Norėčiau kad kraujas netvinkčiotų ir akys neverktų.
Norėčiau būt kažkur toli, toli nuo nieko.
Pripildyk mane, kažkas esantis, kažkuo
esančiu.
O pripildyk mane, kažkas esantis, kažkuo
esančiu.
Mano oda lupasi ir prasišviečia mano sielvartas
visiškai tylus ir visiškai baltas.
Pripildyk mane, kažkas esantis, kažkuo esančiu.
Pasaulis už lango yra pilnas vėjo ir
lekiančių kūnų.
O pasaulis už lango yra pilnas vėjo ir
lekiančių kūnų.
Aš nusiimu laikrodį jį papurtau ir sudaužau ir paprašau
daugiau laiko.
Pasaulis yra už lango, aš sėdžiu savo kėdėj.
Iš danų kalbos išvertė
Dovydas GRAJAUSKAS
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
