Tarp Klaipëdos ir Vilniaus

Tarp Klaipëdos ir Vilniaus

A.Taurinsko paveikslai ið parodos, veikianèios Klaipëdos Baroti galerijoje. “Senamiestis” (1972). “Triptikas” (2002).

Kristina Jokubavièienë

Ne veltui Baroti galerija yra laikoma geriausiai mieste dirbanèia privaèia dailës galerija. Du ðiais metais ágyvendinti galerijos projektai tai dar kartà patvirtina. Prieð kelias savaites galerija pakvietë meno visuomenæ á ketvirtàjà ir paskutiniàjà ðiais metais projekto “XX a. Lietuvos dailës klasikai” parodà, kurioje eksponuojami Algirdo Taurinsko paveikslai. Projektas klaipëdieèiams jau pristatë tris parodas – garsiø XX a. antros pusës lietuviø tapytojø Algirdo Petrulio, Jono Ðvaþo, Prano Poruèio kûrybà.

Spalio 28-àjà Vilniuje, “Maldþio” galerijoje, skambant smagiai “Doudi Jazz Band” ir Vytauto Grubliausko atliekamai muzikai, atidaryta Klaipëdos dailininkø kûrybos paroda “Klaipëda. Ið arti” – dar vienas sëkmingas Baroti galerijos projektas. Iki lapkrièio 29-osios sostinës publikai siûloma susipaþinti su “priartëjusia” uostamiesèio dailininkø kûryba.

Ið arti

Abu Baroti galerijos projektus jungia keli tikslai: vienu atveju – parodyti þinomus dailës reiðkinius kitu aspektu (man labai priimtinas tapytojo Algirdo Taurinsko átvirtinimas XX a. lietuviø tapybos klasiku), kitu – pristatyti Klaipëdos ir Vilniaus plaèiajai publikai tai, kas maþiau þinoma, reèiau matoma: pvz., Klaipëdoje – A. Petrulio, J.Ðvaþo tapybà; Vilniuje – klaipëdieèiø dailës kûrinius.

Nepaisant visø pastarøjø metø pokyèiø dailës gyvenimo politikoje, tenka konstatuoti, kad atstumai tarp centro ir regionø iðlieka. Stebint ðalies televizijø kultûrines laidas, vartant spaudà, gali susidaryti áspûdis, kad regionuose (turiu omeny ne tik apie Klaipëdà ar Vakarø Lietuvà) meninis gyvenimas nevyksta arba nevertas dëmesio. Todël ásivaizduoju, kaip smagu turëjo bûti Baroti galerijos savininkams Andþelikai ir Isroildþonui, kai vilnieèiai kolegos, stebëdamiesi, kad paroda “Klaipëda. Ið arti” eksponuojama prestiþinëje “Maldþio” galerijoje, mëtë uþuominas, – gal ir juos Baroti galëtø taip sëkmingai kuruoti?..

Á parodos atidarymà susirinko gausus sveèiø bûrys: dailininkai, menotyrininkai, politikai. Ið Klaipëdos atvaþiavo verslininkai, Baroti galerijos bièiuliai ir rëmëjai, keletas autoriø, kuriø kûriniai eksponuojami parodoje.

Þymaus Lietuvos kolekcininko Edmundo Armoðkos “Maldþio” galerijos ekspozicinës erdvës labai geros, jose paprastai rengiamos rimtos, aukðto lygio, sulaukianèios rezonanso spaudoje parodos.

Verti klasiko vardo

Gráþkime prie subtiliø klasikos ir klasikø reikalø.

XX a. antros pusës Klaipëdos dailës raidoje yra keletas laikotarpiø ir keletas pavardþiø, su kuriomis daþnai siejama visa, kas geriausio toje raidoje yra buvæ.

Ðiuo aspektu, be abejonës, kalbame apie septintojo deðimtmeèio antràjà pusæ ir aðtuntàjá deðimtmetá, kai á miestà tiesiog nenutrûkstama vora skubëjo nauji jauni dailininkai. Su keliais, jau anksèiau èia apsigyvenusiais, jie labai greitai suformavo stiprià ir kûrybingà bendruomenæ, skaièiumi iðlikusià gausiausia iki ðiø dienø.

Kai minime Violetos Skirgailaitës, Edvardo Malinausko ar Algirdo Taurinsko pavardes, kalbame ið esmës apie tà patá kûrybinio pakilimo tarpsná, sakytume, koká aukso amþiø, kuriam ðie kûrëjai (ir kiti, nepaminëtieji) geriausiai atstovauja. Jie tikrai verti (jei ne ðalies, kad kitiems bûtø ramiau, tai bent jau miesto mastu) bûti vadinami klasikais. Kiekvienas dël skirtingø prieþasèiø, bet dël vieno rezultato – tardicinës dailës arba, jei norite, moderniosios dailës principø átvirtinimo.

Taigi smagu, kai kas pasako, o kiti pritaria – taip, klasikas, talentingas, puikus savo laiku aktualiais kûriniais, vertingas ðiuo metu tradicijø tæstinumu.

“Þvejo dukra” (1989). “Aktoriaus B.Graþio portretas” (1999). “Senamiestis II” (1981).

Átvirtino paroda

Gaila, kad A.Taurinsko atveju visos kûrybos ir labai norëdami pamatyti (net ir virtualioje erdvëje) negalime. Niekas tikriausiai negali ir pasakyti, kiek tø paveikslø bûta, kur jie yra ðiuo metu. Tenka tik ið fragmentø (jubiliejinë paroda, darbai grupinëse parodose, paveikslai P.Domðaièio galerijos retrospektyvinëje parodoje, ir ðioje, Baroti galerijoje, iki lapkrièio 28-osios veikianèioje) dëlioti vieno ið þymiausiø miesto tapytojø kûrybinæ mozaikà.

Jokio leidinio, jokios iðsamesnës dokumentacijos. Gerai, kad dràsiai pasakëme – “klasikas”, bet teks padaryti darbus, kurie klasiko vardà átvirtintø. Ðá kartà átvirtino paroda, kuri atsirado ir dël kolekcininkø sutikimo eksponuoti jiems priklausanèius paveikslus. Keliø nuoðirdþiai pavydþiu. Turiu omeny “Senamiestᔠ(1972) ir “Senamiestá II” (1981), “Kalvᔠ(1979), “Þvejo dukrà” (1989)… Tie kûriniai atstovauja paèiam produktyviausiam ir geriausiam A.Taurinsko tapybos laikotarpiui, kupinam spalvø jëgos, stipraus smûgiuojanèio potëpio, ðiurkèios faktûros ir neramios pajûrio kraðto dvasios portretuojamøjø akyse, vëjo gûsiø, blaðkanèiø skalbinius dar nepudruoto senamiesèio kiemuose. Akivaizdþiai pasikartojantys pastarøjø metø paveikslø motyvai, neiðbalansuotas koloritas negadina bendro nedidelës, tik vienuolikos drobiø, parodos áspûdþio.

Idëjos – paribiuose

Pakilimai ir atoslûgiai atskiro dailininko kûryboje, taip pat ir dailininkø bendruomenës gyvenime yra neiðvengiami. Menininkai patiria tuos paèius ðiuolaikinës visuomenës grupiø interesø susikirtimus, yra veikiami tø paèiø laikotarpio iððûkiø ir grësmiø. Kai nauji reiðkiniai dailëje beveik paraleliai, vienu metu atsiranda skirtingose vietose, lieka tik objektyvûs, smulkûs vietinio dailës gyvenimo skirtumai, kaþin ar ádomûs kûrybos aspektu. Lieka ir formali teritorinë dislokacija, ne tik atskirianti dailininkus nuo centrø, bet ir teikianti galimybæ panaudoti savojo regiono savitumà, suteikiant jam naujà, modernià raiðkà.

Globalizuotame pasaulyje regioniðkumas, vietoje kartais atrodantis kaip trûkumas ar atotrûkis, vis daþniau tampa privalumu. Tai dailës istorijoje jau buvo – pripaþinti ir stiprûs XX a. Europos meno centrai perëmë daug idëjø ið vadinamøjø meno paribiø.

Ið toliau plaèiau matyti

Kaip vilnieèiams ið arti atrodys Klaipëdos dailë, palaukime jø atsiliepimø. Ið Klaipëdos þiûrint, parodoje sëkmingai dera moderniosios ir postmoderniosios dailës kûriniai, pateikiama plati ðiuolaikinës, aktualios miesto dailës panorama.

Parodoje eksponuojama keliø kartø ir ávairiø srièiø dailininkø kûryba – tapyba, grafika, keramika, skulptûra, fotografija bei tarpdisciplininës dailës kûriniai.

Gausiausia – tapybos dalis: eksponuojami Dano Andriulionio, Angelinos Banytës, Ryto Jurgelio, Arvydo Karvelio, Ryèio Martinionio, Liudviko Natalevièiaus, Danieliaus Rusio ir Virginijaus Viningo paveikslai.

Skulptûros kûrinius pateikia Aurimas Anusas ir Vytautas Balsys. Uostamiesèio grafikams atstovauja Algis Kliðevièius su kaligrafinëmis kompozicijomis ir Romas Klimavièius, savus kûrinius vadinantis objektais. Parodos kuratorius Isroildþonas Barotis eksponuoja keramikà.

Reikðminga vieta klaipëdieèiø parodoje tenka fotografijai, kuriai atstovauja pastaruoju metu kûrybiná pakilimà iðgyvenantis Remigijus Treigys bei Darius Vaièekauskas.

Baroti galerijos ir Klaipëdos apskrities dailininkø sàjungos pastangomis surinkta klaipëdieèiø kolekcija imponuoja: penkiolika autoriø pristato keturiasdeðimt keturis kûrinius, kuriø individualumas, meniniai ieðkojimai ádomûs ne tik pirmà kartà su minëtø dailininkø kûryba susidurianèiam þiûrovui. Parodà “Klaipëda. Ið arti” verta surengti ir mûsø mieste.

||||||||