Sakralinis akordas

Sakralinis akordas

Juozas Vosylius

Tapytojas

Klaipëdos universiteto Menø fakulteto (K.Donelaièio g. 4) erdvëje, graþioje harmonijoje su èia skambanèia muzika ryðkiai groja Vido Pinkevièiaus tapyba – stiprus 27-iø solidaus formato paveikslø akordas, sklidinai pilnas gilios minties ir spalvingos, turtingos plastikos.

V.Pinkevièiaus paveikslai sakraline tema sklidini minties ir spalvos ðvytëjimo.

Ið anotacijos nuotraukos þvelgia daugeliui klaipëdieèiø gerai paþástamas, ádëmaus þvilgsnio, ðeðëliuotas autoriaus – dailininko vieniðiaus, „krabo atsiskyrëlio”, kûrybos maniako, tikro kosminës kuriamosios energijos laidininko – veidas.

Nesibaigiantis siuþetø, vaizdø, temø srautas, prasidëjæs 1973-iaisiais, Vidui baigus Vilniaus dailës institutà ir atvykus gyventi á Klaipëdà, jo rankomis gula ir gula á drobes, grafikos ir nesuskaièiuojamus pieðiniø lakðtus – deðimtys tûkstanèiø – kiekvienà dienà, kiekvienà darbà pripildydamas atsakomybës jausmu grásto prasmingo turinio.

Þiûriu á tapybos darbø pilnà nemaþà poros kambariø dirbtuvës erdvæ, pieðiniø lakðtø „babelius” ir mintyse nejuèia iðplaukia poetës sakinys: „Aplink Þemæ keturis kartus”… Kaþin, ar tai tik metafora…

Kasdienis átemptas darbas su-brandino per 40 asmeniniø parodø – didesniø ir maþesniø, tapybos ir pieðiniø, ir èia, ir ten, ir dar toliau, visø nesuminësi. Tai tik maþa dalis, kà bûtø galima ið to aruodo parodyti. Darbø ið dirbtuvës irgi iðëjo á Rytus ir Vakarus, ðiapus ir anapus Baltijos ir Atlanto, pas kolekcininkus E.Kolakauskà ir „áþymiakà” B.Graþá, á Vilniø ir Maskvà…

Dirbtuvës þaizdras suformavo savità, ryðkø kûrybos braiþà, besikeièiantá pagal rankà vedþiojanèià dvasià. Taip vienas kità keitë kûrybos etapai – po sodriaspalvio realistiniø þanrø deðimtmeèio 1975-1985 metais, savyje talpinusio ir netikëtus grafikos oforto proverþius, sekë filosofiðkai mistinis, fantastiniø vaizdiniø ir áþvalgø, sakralinio paveikslo etapas, kuris nesibaigia…

Jis irgi pilnas kaitos bei dinamikos. Tirðtai spalvomis kibirkðèiuojantá, pastoziðkais potëpiais ðëlstantá periodà staiga keièia plonos, perðvieèiamos, pelenø pilkumo vienspalvës tapybos etapas, kurá vël „nubraukia” þarijø karðèiu alsuojantis raudonasis ar skausmo tamsoje skæstantis Kristaus kanèios kelio ciklas.

Parodoje stebime tipiðkà sakralumo fenomenà – pasikeitimà. Kaip Kristaus gyvenimo slëpinys, savyje turintis maksimalø átampos ir kanèios uþtaisà, paslaptingu bûdu tampa gydanèiu, apvalanèiu ðviesos keliu, taip V.Pinkevièiaus tapyboje skausmingas turinys ágauna vidinio ðvytëjimo, tarsi „pasikrauna” ir atiduoda teigianèià pozityvià energetikà.

Ði amþina tema Vido tapyboje tampa lemianèiu epicentru, kurio orbitoje sukasi ir gauna ðviesà visos kûrybos temos ir sprendimai, o paveikslai tampa ne ðaltu ðios ypaè sunkios temos iliustravimu, bet dar vienu ryðkiu Kristaus Kryþiaus pëdsaku þemëje.

Pasekime Juo…