Kino premjeroje režisierius dėkojo Klaipėdai
Lina Bieliauskaitė
l.bieliauskaite@kl.lt
„Tik po to, kai mes ėmėmės filmavimo Vilniuje, supratau, kaip buvo lengva, paprasta ir gera Klaipėdoje. Čia visur mums degė žalia šviesa“, – tokiais žodžiais savo filmo premjeroje uostamiesčiui dėkojo režisierius Tomas Donela.
Neskubėjo pirkti bilietų
Neatsitiktinai oficialus naujojo lietuviško vaidybinio filmo „Atsisveikinimas (laimingo žmogaus istorija)“ debiutas įvyko būtent Klaipėdoje – mieste, kur buvo įamžinta nemaža dalis juostos kadrų. Tiesa, iškart po premjeros kino centro „Cinamon“ švieslentėje pasirodžiusi informacija labai nepradžiugino režisieriaus – į vakarinį seansą buvo nupirkti vos keli bilietai.
Oficialiame pristatyme dalyvavę ir kiti kūrybinės komandos nariai – epizodinius vaidmenis „Atsisveikinime“ sukūrę aktorė Dalia Storyk bei žinomas scenaristas, poetas ir režisierius Alvydas Šlepikas – nesiryžo prognozuoti, kaip šį filmą priims Lietuvos kino žiūrovai.
„Esmė yra ne nupirktų bilietų kiekis. Šarūno Barto filmai taip pat neuždirba milijonų, tačiau jis yra vienas geriausių Europos režisierių“, – tvirtino A.Šlepikas.
„Gaila, kad žmonės neina. Filmas lėtokas, bet ir tame lėtume yra ekspresijos. Pagalvojau, gal todėl, kad gausu epizodinių vaidmenų, kurie į pagrindinį pasakojimą įneša įvairesnių temų“, – svarstė D.Storyk.
Pašnekovai tvirtino, kad žiūrėti į save ekrane – nemenkas išbandymas. Tačiau bent jau galima pasidžiaugti šauniu kolegų darbu.
„Aktoriai sukūrė ryškius epizodinius vaidmenis, ir čia ne tik jų, bet ir Tomo nuopelnas. Jis turbūt sugebėjo kiekvienam įteigti, koks svarbus jo personažas – pradedi galvoti, kad beveik tu ir esi visko centras“, – teigė A.Šlepikas.
Ne aktoriai, o artistai
„Džiugu buvo į visus žiūrėti, vis dėlto faini artistai Lietuvoje, – šypsodamasi antrino pagrindinio herojaus mamos vaidmenį sukūrusi D.Storyk. – Manau, šiame filme yra du vaidmenys – Audriaus, kurį puikiai suvaidino Dainius Kazlauskas, ir visi kiti – jo tėvai, draugai ir taip toliau. Mūsų visų kuklus mažas indėlis sudarė tolygią atsvarą pagrindiniam herojui.“
Lietuvos teatro ir kino aktorių elitą savo juostoje prikalbinęs įsiamžinti režisierius negailėjo ryškesnių epitetų. „Šiame filme aktorių nebuvo, jame buvo vien artistai, nes aktorius yra profesija, o artistas – Dievo pabučiuotas žmogus. Negaliu veidmainiauti – buvo keli artistai, kurie nepatikėjo manimi. Bet neturiu jiems jokių priekaištų. O D.Kazlauskui esu dėkingas iki savo gyvenimo pabaigos ir po jos“, – aiškino T.Donela.
Bet tuo metu, kai uostamiesčio kino salėje užgeso šviesos, paskelbdamos premjerinio seanso startą, režisierius paliko salę. „Neturiu tiek jėgų. Negaliu jo matyti. Aš jį padariau, o žiūrėkite jūs. Montavimas, garsinimas, visa ta technologinė grandinė – buvau priverstas žiūrėti filmą 1286 kartus“, – emocingai kalbėjo režisierius.
Brandintas per ilgai?
Pasak T.Donelos, galbūt „Atsisveikinimą“ išdrįs pažiūrėti po daug metų, kai suaugs sūnus Martynas, – kad filmas primintų, kaip jis tuomet atrodė.
Viename interviu kūrėjas užsiminė, jog išleidęs savo darbą į plačiuosius vandenis jautėsi tarsi nuo širdies nuvirto Puntuko akmuo. Apie tai, kad juosta dienos šviesą išvydo po 20 metų kūrybinio proceso, scenarijui pasikeitus gausybę kartų, rašyta ir kalbėta ne kartą.
„Filmas nebūtų tiek ilgai brandintas, jeigu būtų sklandus finansavimas. Nežinau, ar tai išėjo į gera. Jei jis būtų nufilmuotas prieš 10 metų, gal šiandien mes dalyvautume jau kito filmo premjeroje. Dar vieno. O gal net trečiojo. Atvirai sakant, Tomas vos „neperdegė“ su šiuo filmo scenarijumi. Tiek buvo variantų – kartais jie skyrėsi nelabai daug, kartais pakankamai. Bet jų buvo masė“, – aiškino prie filmo scenarijaus ranką pridėjęs A.Šlepikas.
Šiandien T.Donelos juosta baigė žygį po didžiuosius Lietuvos kino teatrus. Tikėtina, kad ilgainiui ji bus išleista DVD formatu, galbūt dalyvaus kino festivaliuose, nors režisierius patikino šį darbą kūręs ne konkursams.
„Jeigu žiūrovams nereikės šio filmo, aš tik nusilenksiu ir pasakysiu – jūs visada teisūs. Bet bus žmonių, kuriems jo reikės“, – teigė T.Donela.
Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimų „Sidabrinė gervė – 2010“ komisijos atstovai bemaž prieš dvi savaitės pranešė, kad „Atsisveikinimas“ pretenduoja tapti geriausiu pilno metražo filmu. Su juo konkuruoja „Zero II“ (rež. Emilis Vėlyvis) ir „Eurazijos aborigenas“ (rež. Šarūnas Bartas). Kuriam teks „Sidabrinė gervė“, paaiškės gegužės 28-ąją.
