Tartu „Europiada“: polką su ragučiais šoko visa aikštė
Liepos 20–24 d. Estijos Tartu mieste vyko jau 48-oji „Europiada“. 1964-aisiais Antverpene (Belgija) pasėti pirmieji festivalio daigai išaugo į didžiulę Europos tautų vienybės, kultūros ir meno kasmetę šventę.
Arūnas Peštenis
Atstovavo Klaipėdai ir Lietuvai
Prieš dvejus metus garbė surengti „Europiadą“ buvo suteikta Klaipėdai. Neužmirštamas renginys tapo ne tik miesto, bet ir visos šalies išskirtiniu įvykiu.
Atstovauti Klaipėdai „Europiadoje“ šiemet pirmąkart panoro Žvejų rūmų tautinių šokių kolektyvas „Vėtra“ (vad. Vilius Šleinius) su kaimiška kapela (vad. Gintautas Bareikis) bei populiarioji kapelija „Mingė“ (vad. Rolandas Bučmys), dalyvaujanti šiame renginyje jau dešimt metų.
Folkloristus į „Europiadą“ lydėjo ir simbolinė uostamiesčio palaikymo komanda. Lietuvių liaudies muzikinį paveldą festivalyje taip pat pristatė folkloro ansambliai „Raskila“ (Birštonas), „Pamūšis“ (Pakruojo raj.) ir liaudiškų šokių ansamblis „Mituva“ (Jurbarkas). Iš viso Tartu „Europiadoje“ muzikavo ir šoko 140 kolektyvų iš 27 šalių.
Sukvietė publiką šokiui
„Europiados“ kultūrinės programos modelis nusistovėjęs jau daugelį metų, tik šeimininkai pritaiko jį savo sąlygoms. Atidarymo koncerte Tartu dainų slėnyje (liepos 21 d.) festivalio dalyvius pasveikino Tarptautinio „Europiados“ komiteto prezidentas Bruno Peeteris ir Tartu meras Urmas Kruuse, buvo uždegta festivalio ugnis.
Nežinau, atsitiktinai ar ne, bet atidarymo koncertą užbaigti buvo patikėta lietuviams: „Vėtra“ kartu su „Mituva“ šoko „Karvelio polką“. Jie sukvietė publiką ir finaliniam estų šokiui „Kaera-Jaan“.
Festivalio renginiai vyko kasdien nuo 11 val. ryto iki 2 val. nakties: pagrindinė scena įsikūrė Rotušės aikštėje, o mažesnės išsibarstė po visą senamiestį, miesto skverus bei aikštes. Beje, Tartu svečius pasitiko tropiniu virš 30 laipsnių karščiu, tad artistams teko ypatingas išbandymas koncertuoti svilinant saulei.
Prisimena Klaipėdą
„Vėtrai“ koncertuose talkino Klaipėdos jaunimo centro kolektyvo „Vijurkas“ (vad. Violeta Šleinienė) šokėjų grupė. Klaipėdiečiai per dvi dienas koncertavo penkis kartus įvairiose vietose. Žiūrovai plojo lietuviškam „Kubilui“, „Viliotiniui“, o „Transkverą“ jau trypdavo kartu ir artistai, ir publika. Į vieną vakarinį koncertą specialiai atėjo net eurofanų būrys. Teko pasireikšti G.Bareikio kapelai, akompanuojant spontaniškam šokių vakarėliui: „Ant kalno karklai“ skambėjo miksuoti su ABBA melodijomis, o ispanų artistai savanoriškai įsitraukė į lietuvišką programą tango improvizacijomis. Polką su ragučiais šoko jau visa aikštė…
Visur buvo jaučiamas nuoširdus susidomėjimas ir palaikymas. Dažnai prieidavo ne tik estai, bet ir užsieniečiai, dalyvavę Klaipėdos „Europiadoje“, ir dalijosi prisiminimais apie apsilankymą Lietuvoje (ir būtinai – apie Lietuvos krepšinį).
„Mingė“ – viena populiariausių
Malonu pažymėti, kad „Mingės“ kapela – neabejotinai vienas populiariausių festivalio kolektyvų, per dešimtmetį surinkęs didelį gerbėjų ratą iš visos Europos. „Mingę“ galėjai matyt grojant visur – universiteto salėje, senamiesčio gatvėse, didžiojoje ir kitose scenose. Viename naktiniame „afterparty“ Rotušės aikštėje, muzikuojant klaipėdiečiams, šėlo tūkstantinė minia, kuri akivaizdžiai mokėjo visą kapelijos repertuarą, jų siūlomus žaidimus bei „fintus“.
Šeštadienį (liepos 23 d.) kai kurie svečių kolektyvai važiavo į Estijos regionus, kur vyko susitikimai su vietos bendruomenėmis. „Vėtra“ po rytinio koncerto pasinaudojo proga porai valandų ištrūkti iš alinančio miesto karščio prie ežero vaizdingose Tartu apylinkėse.
Vakare visų kolektyvų ir delegacijų vadovai (apie 500 žmonių) buvo pakviesti į priėmimą, kurį surengė „Europiados“ organizacinis komitetas. Jame dalyvavo ir Klaipėdos miesto savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Jolanta Braukylienė, viso festivalio metu aktyviai palaikiusi uostamiesčio kolektyvus. Priėmime skambėjo abipusės padėkos renginio svečiams ir šeimininkams, buvo teikiamos atminimo dovanos, surengtas prabangus furšetas.
Delmonus pirko prezidentas
„Europiados“ forume Klaipėda turėjo specialią palapinę, kur buvo pristatomas krašto paveldas. Ten buvo eksponuojamos autentiškų delmonų plakatinės nuotraukos, rankdarbiai, vaišinama gira ir kepta duona.
Ekspozicijos autorė – Klaipėdos universiteto dėstytoja, tautinio kostiumo ekspertė, dailininkė Elena Matulionienė papasakojo, kad pats „Europiados“ prezidentas apžiūrėjo ekspoziciją ir įsigijo porą delmonų savo anūkėms, kurios jais pasipuošusios tapo gyva lietuviškų tradicijų reklama. „Nuoširdus ir išmanus pirkėjo dėmesys autentiškam dirbiniui skatina negailėti pastangų populiarinant lietuvių tautodailės paveldą svetur bei ieškant naujų jo sklaidos būdų“, – kalbėjo dailininkė.
Praeivių dėmesį traukė didžiulis plakatas su užrašu „Europeade LT 2009, Klaipėda“, kurio nuotraukose save galėjo rasti „Europiados“ Klaipėdoje dalyviai. Dalijami atvirukai su užrašu keturiomis kalbomis „Klaipėda ilgisi jūsų…“ priminė klaipėdiečių norą vėl tapti festivalio šeimininkais.
Išreiškė užuojautą norvegams
Paskutinę „Europiados“ dieną koncertavo tik estų kolektyvai. Festivalį vainikavo dalyvių paradas ir baigiamasis koncertas. Eisena žygiavo iš miesto centro pagrindinėmis gatvėmis iki Dainų slėnio, karštai plojimais lydima miestiečių ir svečių.
Festivalio arenoje buvo pristatyti visi kolektyvai ir šalys. Ypač jaudinantis momentas – koncerto metu buvo pagerbtos Norvegijos skerdynių aukos. Apie išvakarėse įvykusią tragediją dar daug kas ir nežinojo. Tūkstantinė minia stovėdama nuščiuvo skambant rylos graudžiai melodijai. Po norvegų pasirodymo audringais aplodismentais publika išreiškė solidarumą ir užuojautą, parodydama, kad šis skaudus įvykis palietė viso pasaulio gyventojų širdis.
Vakaro pabaigoje festivalio vėliava iškilmingai perduota „Europiados 2012“ šeimininkams – Padujos miesto (Italija) delegacijai. Danguje sproginėjant fejerverkams visa Europa bendrame būryje šoko estišką „Kaare-Jaan“…
Kartu su Hanzos dienomis
Tomis pačiomis dienomis, tik kitapus Emajegės upės, kertančios miestą, pusėje vyko dar vienas renginys „Hanza dienos. Šokantis Tartu“. Ten buvo pristatomi senoviniai amatai, sakralinė muzika, veikė viduramžių turgus.
Du didžiuliai renginiai mieste puikiai papildė vienas kitą ir pritraukė tūkstančius dalyvių. Pakalbinus vietinius gyventojus tapo aišku, kad Tartu šiaip jau netenka spręsti senamiesčio gaivinimo problemų, aktualių mūsų Klaipėdai. Visos nedidelio senamiesčio gatvės – tai ištisa eilė kavinių ir restoranų, oficialiai dirbančių iki paryčių ir lauke (specialiai tyrinėjau darbo laiką). Pilna mažų galerijų, ūkininkų parduotuvėlių, knygynų (!), antikvariatų, atvirų iki išnaktų. Krito į akis vietinių „bomželių“ ypač naudinga veikla – jie operatyviai surenka tuščius plastiko butelius ir skardines, „revizuoja“ perpildytas šiukšliadėžes, akivaizdžiai palengvindami miesto valytojų darbą. Tai todėl, kad viskas yra superkama, nors ir už nedidelius, bet, matyt, naudingus pinigus.
