Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmai mišrus choras „Cantare“ šiemet mini 35 metų sukaktį ir sulaukė ypatingo įvertinimo – jam ir vadovui Ramūnui Baršauskui skirtas „Aukso paukštės“ apdovanojimas geriausio suaugusiųjų choro ir vadovo kategorijoje. „Aukso paukštė“ – aukščiausias mėgėjų meno įvertinimas, kasmet Lietuvos nacionalinio kultūros centro skiriamas labiausiai nusipelniusiems kolektyvams ir jų vadovams. Ta proga kalbamės su choro „Cantare“ meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu R. Baršausku.
Agnė BENETYTĖ
Auga ir tobulėja
– Kokie pagrindiniai momentai, jūsų manymu, labiausiai suformavo choro tapatybę per 35 jo gyvavimo metus?
– Choro „Cantare“ išskirtinumas – tas nenuilstantis jaunatviškumas, veržlumas ir noras siekti naujų aukštumų. Nors metų, atrodytų, jau nemažai, tačiau choras vis auga ir tobulėja, tai mus visus labai žavi. Tą energiją ir pozityvumą galima išvysti ne tik scenoje – su tokia pačia nuotaika dirbame ir repeticijose. Ši nuostabi atmosfera suburia choristus: juk visi čia susirenka po darbų, ateina atitraukdami laiką nuo savo šeimų, už durų palikdami kasdienius rūpesčius. Muzikuodami pasiekiame gražių rezultatų, o svarbiausia – jie mūsų nenuvargina, o vis skatina tobulėti ir ieškoti naujų iššūkių. Metai po metų tas jaunatviškas proveržis nedingsta, ir tai labai džiugina. Daugelis choristų dainuoja čia ne vienerius metus, tampame brandesni. Ir aš pats susimąstau, kada ateis tas lūžis… Ar mes pastebėsime, kad jau pasenome, kad jaunatviškas įvaizdis scenoje mums nebetinka? (juokiasi)
Aš pats atėjau į šį chorą 1995 m. kaip choristas. Jo chormeisteris esu nuo 2011 m., o pastaruosius dvejus metus jam vadovauju. Turėdamas įvairialypės patirties, galiu užtikrinti – su kokia energija choras kažkada susibūrė, taip ir varo pirmyn, nemažindamas greičio. Tikiuosi, kad taip bus dar daug metų.
– Choras per savo istoriją turėjo kelis vadovus. Kaip kiekvienas jų prisidėjo prie jo augimo?
– Choro įkūrėjas ir pirmasis vadovas – Vydmantas Ruzgys. Choras veikia nuo 1990-ųjų.
Ruzgys – labai malonus, šiltas žmogus. Tuo metu pajėgių chorų Klaipėdoje buvo nemažai, tad didelis ačiū jam, kad rado minčių, noro ir laiko suburti dar vieną – ir tokį sėkmingą! Beje, tais laikais stojant į LMTA Klaipėdos fakultetą vykdavo rimti stojamieji egzaminai, atrankos, nes norinčių studijuoti buvo itin daug. Mieste netrūko jaunų žmonių, gebančių muzikuoti ir dainuoti. Taip ir gimė dar vienas pažangus, jaunatviškas kolektyvas, suvienijęs didžiąją dalį profesionalų – LMTA Klaipėdos fakulteto dėstytojus ir studentus.
Dabar situacija visiškai pasikeitė – jaunų muzikų Klaipėdoje paruošiama labai mažai, o daug gabaus jaunimo išvyksta į užsienį ar sostinę.
Ruzgiui išvykus į Vilnių, nuo 2000 m. chorui vadovavo prof. Artūras Dambrauskas. Jis šiam kolektyvui skyrė net 23 metus, išpuoselėjo jį ir subrandino. A. Dambrauskas daugelį metų dirbo Vilniuje ir Kaune, tačiau į Klaipėdą visada mielai atvykdavo ir dirbo su didžiuliu atsidavimu. Kaip jis sakydavo: „Į Klaipėdą atvažiavęs atsigaunu…“
Choro narių entuziazmas ir jaunatviškumas tapo didžiausiu stimulu vadovui nuolat keliauti iš vieno miesto į kitą – jokie atstumai nebuvo kliūtis. Tačiau ilgainiui, naujos riekkšmingos pareigos sostinėje, A. Dambrauskui tapus valstybinio choro „Vilnius“ meno vadovu, jo užimtumas žymiai padidėjo ir kelionių į pajūrį teko atsisakyti.
Nuo 2023 m. liepos choro „Cantare“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas esu aš. Kolektyvo nariai išreiškė pasitikėjimą ir įvyko natūralus pasikeitimo procesas. Lig šiol su Maestro A. Dambrausku palaikome draugiškus ir šiltus ryšius. Tai labiausiai džiugina.
Chorui svarbiausia – jausti kasdienį dėmesį ir nuolatinį vyksmą. Kasmet stengiamės priimti vis naujus iššūkius: vieni būna lengvesni, kiti – rimtesni, bet jie yra būtini. Noriu neleisti choristams atsipalaiduoti.
Tarptautiniai konkursai – labai svarbi mūsų veiklos dalis. Jie suteikia galimybę ne tik pažinti, išgirsti, ką atlieka chorai už miesto, šalies sienų, bet ir susipažinti su platesne chorine kultūra, kolektyvais, įvertinti jų lygį ir siekti aukštų rezultatų. Ypač džiugu, kai šie iššūkiai parodo, kad mūsų choras niekuo nenusileidžia kitiems mėgėjų kolektyvams, o kartais net juos pranoksta.
Įkvėpti, atsidavę
– Koks, jūsų manymu, yra geras choras ir, žinoma, „Cantare“?
– Geras choras – tai kolektyvas, kuriame išlaikomas šiltas, šeimyniškas ryšys, palaikomos ir kuriamos naujos tradicijos, kur žmonės nori ateiti, dainuoti, jausti įkvėpimą ir siekti tobulėjimo. Svarbu, kad choristai augtų kaip profesionalai, patirtų pasitenkinimą pasiekę vis naujas menines aukštumas.
Prieš konkursus rengiame papildomas repeticijas, stovyklas, koncertus, ieškome erdvių, kur galėtume įgyti daugiau patirties, kad nuvykę į konkursą būtume pačios geriausios formos. Kai matai choristų atsidavimą – kaip jie derina darbo grafikus, eina atostogų, aukoja ne tik savo, bet ir šeimų laisvalaikį, kad galėtų dainuoti, – tai labai jaudina.
Džiaugiuosi, kad choristus palaiko jų šeimų nariai, kad pavyksta viską suderinti, o po pasirodymų Lietuvoje ar užsienyje jie grįžta su gera energija. Visa tai – stipraus mėgėjiško choro pagrindas ir varomoji jėga.
– Kaip išlaikyti choro meninį lygį?
– Choro sėkmė – tai nuoširdaus ir atsidavusio darbo rezultatas.
Tenka pripažinti, kad ruošiant naujus kūrinius, moterys dažnai yra imlesnės, o vyrams tai – sudėtingiau. Galbūt tai jau užkoduota gamtos. Siekdami efektyvaus bendro darbo, esame radę visiems tinkamą sprendimą: vyrai į repeticijas atvyksta valanda anksčiau, intensyviai repetuoja, o po valandos prie jų prisijungia moterys, ir mes toliau dirbame kaip lygiaverčiai partneriai. Atrodytų, toks elementarus sprendimas, tačiau tikrai pagerina vyrų meninę kokybę – daugiau dainuodami, jie sparčiau tobulėja.
Šiltai bendradarbiaujame su buvusia Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos vokalo dėstytoja Rima Ramoniene. Skatiname visus norinčius lankytis pas ją individualiai ir tobulinti savo vokalo techniką. Tai stiprina ne tik dainininkų pasitikėjimą savimi, bet ir pagerina choro dainavimo kokybę, bendrą skambesį.
Repetuojame kelis kartus per savaitę, dažnai ir daugiau, o savaitgaliais neretai vykstame į pasirodymus bei koncertus. Pastaruoju laiku viešų pasirodymų, kuriuos surengėme ir kuriuose dalyvavome, vidurkis siekia beveik 40 per metus – tai tikrai didelis skaičius mėgėjų kolektyvui.
Keliones į užsienį stengiamės kruopščiai vertinti ir rinktis tik svarbiausias. Buvo laikotarpis, kai jos motyvuodavo žmones tapti choro nariais, tačiau dabar situacija pasikeitė. Žmonės dažnai keliauja patys, o kelionė savanoriauti-dainuoti tik su daliniu finansavimu tampa prabanga… Žvejų rūmai simboliškai prisideda prie kelionių finansavimo, padėti ketina ir miesto savivaldybė, tačiau didžiąją dalį išlaidų turime padengti patys. Kai vykstame į rimtus konkursus, choristai įžvelgia prasmę ir yra pasiryžę susimokėti, tačiau keliauti, kad tik padainuotų festivaliuose, noras mažėja.
Vis dėlto kai kur nukeliauti norisi. Pavyzdžiui, šiemet Amerikoje vyks lietuvių dainų šventė. Paskaičiavome, kad kelionė vienam žmogui kainuotų apie 3 000 eurų ir kvietimą atmetėme. Tokia suma ne kiekvienam dainos entuziastui prieinama, bet pasvajoti galima…
Visi čia susirenkantys – draugai: bendrauja šeimomis, nuoširdžiai rūpinasi vienas kitu. Iš šios bendrystės užgimė net mažųjų „Cantariukų“ choras. Vaikai mato, kaip gerai jaučiasi tėvai dainuodami, tad kartais ir su jais padainuojame.
Tarp keturių geriausių
– Kokie buvo didžiausi choro veiklos pakilimai, pastebimi per šiuos 35 metus?
– 2009 m. LRT surengtame nacionaliniame chorų konkurse „Lietuvos balsai“ „Cantare“ tapo „sidabriniu“ laureatu. Tai buvo pirmasis rimtas TV chorų konkursas su tikrais choriniais kūriniais, kitoks nei vėliau kituose TV kanaluose atsiradę analogai. Dalyvavimas šiame konkurse chorui tapo nemažu iššūkiu ir jėgų išbandymu: nuolat filmuojami daugybės kamerų, turėjome sugalvoti, kaip viską tinkamai pateikti. Pradėjome įtraukti judesius, prasiplėtė mūsų požiūris, koks gali būti šis choras. Antroji vieta šiame konkurse chorui atnešė didelį pripažinimą, žinomumą ir pakylėjimą. Atsirado dar daugiau norinčiųjų prisijungti prie šio kolektyvo veiklos, prasiplėtė, paįvairėjo koncertinė programa ir veikla.
– Chorai vis dažniau atlieka šou pasirodymus. Ką apie tai manote?
– Šokis ir dainavimas turi būti suderinti taip, kad vienas kitam netrukdytų. Kai ruošėmės TV projektui, samdėme choreografus, kad išjudintume choristus. Mūsų atlikėjai, dirbantys ne su muzika susijusius darbus, jaučia iššūkį dainuodami, o kai dar paprašai įtraukti judesius, tai tampa tikru išbandymu. Kai kurie kūriniai, pavyzdžiui, dabar kaip tik kartojame ir ruošiame jubiliejiniam koncertui kompozitoriaus Vaclovo Augustino „Thou hast ravished my heart“, jau yra parašyti su judesiais. Tačiau norint atlikti juos taip, kaip tai vizualiai darytų auksinių laikų „Žuvėdros“ šokėjai, choristai repeticijose turi rimtai sportuoti. Bet, nors tai ir iššūkis, mūsų atlikėjams tai įdomu.
– Kaip parenkate kūrinius choro repertuarui? Kiek svarbu išlaikyti pusiausvyrą tarp klasikos, šiuolaikinės muzikos ir lietuvių kompozitorių kūrinių?
– Norime atlikti kuo daugiau lietuvių autorių šiuolaikinės bei klasikinės chorinės muzikos kūrinių. Natūraliai jais pasipildo mūsų repertuaras ir šių kūrinių jame vis daugėja.
Bendradarbiaujame su lietuvių kompozitoriais ir užsakome, kad jie parašytų kūrinių specialiai chorui „Cantare“. Tokiu būdu mūsų repertuare atsirado Donato Zakaro, Giedriaus Svilainio ir kitų autorių kūriniai.
Kai vykstame į chorinius konkursus, dažnai būna nurodyti reikalavimai, kokius kūrinius turime pristatyti: pvz., stilius (barokas, renesansas) ar kompozitoriaus, gimusio viename ar kitame laikotarpyje, kūrinys. Tai irgi natūraliai plečia mūsų atliekamų kūrinių sąrašą.
Renginiuose mieste mes esame visiškai kitokie. Juk gražiame parke, šventės metu ar kokia nors proga stengiamės publikai pateikti linksmą ir nuotaikingą reginį. Tai leidžia miestui įtraukti mus į programas ir kaip populiariosios muzikos atlikėjus.
Populiarioji muzika – smagi, tačiau ji negali tapti mūsų kasdienybe. Siekiame rasti balansą tarp įvairių stilių, tačiau rimtųjų kūrinių mūsų repertuare turi būti daugiau, kad choro galimybės nebūtų užgožtos. Esame tradicinis choras, giedantis bažnyčioje sakralinę muziką ir atlikęs daugybę rimtų kūrinių. Tai patvirtina ir šiemet laimėtas „Aukso paukštės“ apdovanojimas geriausiam suaugusiųjų chorui ir vadovui.
Šis apdovanojimas suteikiamas ne už linksmuosius koncertus miesto erdvėse. Smagu, kad Lietuvoje žino, kas yra choras „Cantare“. Kas ketverius metus Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Chorų sąjunga rengia mėgėjų chorų reitingavimą. Per paskutinį reitingavimą prieš dvejus metus gavome pirmą kategoriją. Kadangi šiame vertinime dalyvavo visi Lietuvos mėgėjų chorai, džiaugiamės pasiekta aukšta vieta – patekome tarp keturių geriausių šalies chorų. Finalinis koncertas vyko Vilniaus šv. Kotrynos bažnyčioje. Kaip choro vadovą šis įvertinimas mane džiugina labiausiai.
Didelis noras veikti
– Gal turite viršukalnes, kurias norite įveikti: pvz., atlikti vieną ar kitą kūrinį, dalyvauti konkurse, o gal planuojate grandiozinį koncertą?
– Vis dar vyksta svarstymai, tačiau norime turėti savo festivalį arba koncertų ciklą, kurio metu pasikviesime svečių, kitus chorus ir orkestrus. Planuojame surengti chorinę šventę Klaipėdoje ir dovanoti ją mūsų miestui.
Kiekvienas Kalėdas stengiamės paminėti įvairiose miesto erdvėse, surengdami ne vieną choro pasirodymą. Per paskutines Kalėdas pavyko surengti įspūdingą šventinį reginį su nuostabiu apšvietimu Klaipėdos šv. Brunono Kverfurtiečio bažnyčioje. Koncertą praturtino Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos kamerinis orkestras. Remiamas miesto, koncertas „Moonlight“ mūsų choro veikloje tapo dar vienu žingsniu aukštyn, parodančiu, kad viskas įmanoma. Ir tai dar nėra mūsų viršūnė – tikrai galime daugiau.
Norime atlikti kuo daugiau profesionaliosios muzikos su orkestrais, įvairiomis sudėtimis ir išskirtinėse erdvėse. Tai, ką organizuoja Klaipėdos chorinė bendrija „Aukuras“, suvienydama pajėgiausius Vakarų krašto kolektyvus – tikrai įdomi ir maloni patirtis, atliekant stambios apimties profesionaliosios muzikos pavyzdžius. Tai tos akimirkos, kai paprasti choristai pasijunta didingo reginio dalimi, ir tai labai praturtina vidinę patirtį. Turime sumanymų, kurių vieni neįgyvendintume. Su Tomu Ambrozaičiu, choro „Aukuras“ vadovu, esame aptarę galimybę miestui padovanoti didelės apimties kūrinio atlikimą, galbūt net su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestru. Įsivaizduokite, jei visi šie kolektyvai susivienytų – kokią nuostabią muzikinę šventę galėtume sukurti! Vis daugiau klasikinės muzikos atlikėjų veržiasi į didžiąsias arenas. Galbūt ir mes sugalvosime kažką panašaus, sujungdami klaipėdiečių pajėgas, pavyzdžiui, per miesto gimtadienį ar per svarbias valstybei šventes.
Mes turime ne tik idėjų, bet ir didžiulį norą veikti. Tačiau, kaip dažnai būna, riboja finansai. Žmonių nebestebina, kad gebi dainuoti, reikia kurti kažką papildomo įdomaus, naujo, kad sukurtume tokį reginį, kuris tikrai sudomins publiką.
Per gyvavimo dešimtmečius choras dalyvavo įvairiuose konkursuose, renginiuose Lietuvoje ir užsienyje. Nuo pirmosios tarptautinės išvykos, per beveik tris dešimtmečius choras „Cantare“ dainavo daugelyje Europos šalių ir dalyvavo prestižiniuose tarptautiniuose festivaliuose bei konkursuose, dažnai pelnydamas apdovanojimus. Už laimėjimus ir prizines vietas tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose choras 2011 m. buvo įvertintas garbingu Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo apdovanojimu „Aukso paukštė“ nominacijoje „Tarptautinio spindesio žvaigždė“.
2016 m. XX tarptautiniame S. Šimkaus chorų konkurse mišrių chorų kategorijoje „Cantare“ pelnė 3-iąją vietą, o už geriausią šiuolaikinio autoriaus kūrinio atlikimą (L. Vilkončiaus „Šūvis“) choras buvo apdovanotas Klaipėdos miesto savivaldybės prizu. 2018-aisiais XXI konkurse chorui atiteko jau 2-oji vieta (I laipsnio diplomas) ir prizas už geriausią šiuolaikinio autoriaus kūrinio atlikimą (V. Augustino „Thou Hast Ravished My Heart“). 2024 m. XXIII konkurse, kuris išsiskyrė ypač pajėgių chorų gausa, choras „Cantare“ pelnė pirmojo laipsnio diplomą.
Kvietimų atvykti koncertuoti sulaukiame vis daugiau, ir tai mus labai džiugina.
Atviri ir iniciatyvūs
– Sakralinė muzika yra reikšminga choro repertuaro dalis. Kokius ryškiausius kūrinius esate atlikę?
– Džiaugiamės, kad esame kviečiami prisijungti prie gražių iniciatyvų, kurias organizuoja chorinė bendrija „Aukuras“. Ji dažnai kviečia mus dalyvauti atliekant stambios apimties kūrinius kartu su kitais chorais ir orkestru, tokiu būdu sukuriant išskirtinius muzikinius renginius, kurių vieni patys negalėtume pristatyti publikai. Tokiose bendrose iniciatyvose dalyvavome ir šalies mastu. Vieni iš paskutiniųjų projektų buvo Johno Rutterio „Magnificat“, Karlo Jenkinso kūrinių „Ginkluotas žmogus: mišios už taiką“, „Symphonic Adiemus“ ir Donato Zakaro „Magnificat“ atlikimai. Visada esame pasirengę prisijungti prie iniciatyvų, į jas įsitraukti ir atlikti šiuos išskirtinius kūrinius su didžiuliu atsidavimu.
– Su kokiais žinomais atlikėjais teko dainuoti pastaruoju metu?
– 2018 m. dalyvavome žinomo atlikėjo Lino Adomaičio albumo „Vandenynai“ pristatymo koncerte „Švyturio“ arenoje. Lino kūryba buvo pritaikyta chorui, orkestrui, ir nors Kaune jis labai glaudžiai bendradarbiauja su „Jaunystės“ choru, Klaipėdoje pasirinko mus. Tai buvo mielas iššūkis, suteikęs choristams galimybę pajusti, ką reiškia dainuoti su orkestru didžiulėje arenoje, stebint tūkstančiams žiūrovų. Tokie projektai leidžia pasijusti, kaip gera būti scenoje su daugybe bendraminčių ir dalytis muzikos kūrimu su plačia auditorija.
Be to, ne kartą esame dainavę ir „Eurovizijos“ finaluose Klaipėdoje, arenos scenoje. Tokie pasirodymai choristams suteikia galimybę išbandyti save įvairiuose amplua ir praturtina jų sceninę patirtį. Tai yra neįkainojama tiek atlikėjams, tiek kolektyvui.
Teko dalyvauti ir vieno ryšio operatoriaus reklaminio klipo filmavime. Tąkart pasirodėme kartu su klaipėdiete Monika Liu. Tai buvo taip pat mielas ir dar choro istorijoje nepatirtas muzikinis iššūkis.
Esame atviri ir iniciatyvūs.
Kelias – tik į viršų
– Koks pasiekimas ar laimėjimas didžiausias per visą choro istoriją?
– 2012 m. choras „Cantare“, tada dar vadovaujamas A. Dambrausko, 58-ąjį kartą surengtame tarptautiniame habanerų ir polifoninės chorinės muzikos konkurse Torevjechos mieste (Ispanija) iškovojo 3-iąją vietą polifoninės muzikos kategorijoje. Tai buvo didžiulis pasiekimas, ypač atsižvelgiant į stiprius konkurentus. Tąkart konkurse dalyvavo 16 chorų iš viso pasaulio – Ispanijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Venesuelos, Serbijos, Latvijos ir kitų šalių. Norėdami dalyvauti, chorai turėjo įveikti griežtą išankstinę atranką. Šis laimėjimas tapo sparčiu šuoliu ir ryškiu ženklu, parodžiusiu choro talentą ir įsipareigojimą.
2022 m. Prahoje (Čekija) vyko tarptautinis chorų festivalis-konkursas „Musica Orbis“, kuriame dalyvavo chorai iš Belgijos, Didžiosios Britanijos, Lietuvos, Slovakijos ir Čekijos. Choras „Cantare“ tapo absoliučiu renginio laureatu: pelnė pirmąją vietą, aukso diplomus laisvojoje ir sakralinės muzikos kategorijose, o dirigentas prof. A. Dambrauskas – geriausio festivalio dirigento titulą. Festivalio koncertai vyko prestižinėse vietose – Valenšteino rūmuose (Čekijos senato būstinė), Prahos šv. Vito katedroje, šv. Apaštalų Simono ir Judo bažnyčioje ir Emauso vienuolyne.
Mano asmeninis, dirbant su „Cantare“, aukščiausias pasiekimas – tai 2023 m. Kaune vykusiame tarptautiniame Juozo Naujalio chorų konkurse gauti laimėjimai – „Aukso“ diplomas, konkurso pagrindinis prizas, specialūs prizai už geriausiai atliktą Juozo Naujalio kūrinį ir už įtaigiausiai atliktą šiuolaikinio lietuvių kompozitoriaus kūrinį. Buvo neįtikėtinas jausmas patirti tai, kaip darbas virto tikra muzikine švente.
2023-iųjų vasarą dalyvavome tarptautiniame konkurse Torunėje (Lenkija), kur mišrių chorų kategorijoje pelnėme pirmąją vietą ir iškovojome konkurso didįjį prizą.
Visai neseniai Gdanske (Lenkija) vykusiame XIII tarptautiniame chorų festivalyje mišrių chorų kategorijoje, kuriame varžėsi kolektyvai iš Latvijos, Lenkijos, Lietuvos ir Norvegijos, „Cantare“ pelnė „Aukso“ diplomą.
Šie pasiekimai liudija, kad mūsų kelias – tik į viršų, ir mes neketiname sustoti (juokiasi). Stengsimės toliau garsinti Klaipėdos ir Lietuvos vardą ir ginti savo šalies garbę kur tik reikės, kad tik sektųsi.
Siekiant balanso
– Kaip, jūsų nuomone, chorinė muzika keisis ateityje? Kokios tendencijos matomos šiandien?
– Trūksta strategijos valstybės mastu: mažėja muzikuojančių vaikų, dingo sustiprintos muzikos sritis iš vidurinių mokyklų programų, mažėja studentų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, o tai yra mūsų potencialūs ateities choristai. Negalime neigti, kad dainuoti žmonės mėgsta iš prigimties, tačiau mūsų iššūkis – užtikrinti, kad ateityje turėtume pakankamai gerai išsilavinusių atlikėjų, kurie galėtų atlikti sudėtingus ir aukšto lygio kūrinius.
Dainuojantys žmonės su išlavintais gebėjimais – tai mūsų tikslas, siekiant užtikrinti aukštą chorinės muzikos kokybę ir išlaikyti mūsų muzikos kultūros gyvybingumą. Tai ne tik klausimas, kaip išlaikyti, bet ir kaip pritraukti jaunus, talentingus žmones į šį meną, kad jie galėtų kurti ir puoselėti mūsų chorines tradicijas, užtikrinti jų tęstinumą ateityje.
– Kiek narių jungia choras „Cantare“?
– Šių metų rudenį choras pirmą kartą per savo gyvavimo istoriją peržengė 50 narių ribą – startavome su 54 choristais. Be to, turime apie 15 žmonių, kurie laikinai yra sustabdę savo veiklą. Daugelis, kurie yra buvę šiame kolektyve, nenori atsisveikinti visam laikui – jie tikisi sugrįžti, kai pasikeis darbo aplinkybės, paaugs vaikai ar atsiras daugiau laiko.
Džiaugiamės augimu, nors pandemijos ribojimai iš pradžių kėlė nerimą – atrodė, kad jie gali atgrasyti žmones nuo gyvo bendravimo ir susibūrimų. Tačiau pastebime priešingą tendenciją: po pandemijos žmonės dar labiau vertina galimybę repetuoti gyvai ir jausti bendrystę. Mūsų pasirodymai miesto erdvėse ir koncertuose taip pat duoda teigiamų rezultatų – vos paskelbiame apie naujų narių atrankas, sulaukiame daugybės užklausų ir norinčiųjų dalyvauti.
Didžiausia problema – vyrų ir moterų balsų balansas. Norėdami išlaikyti mišrų chorą, negalime priimti visų norinčių dainuoti moterų. Rasti dainuojančių, muzikuojančių vyrų Vakarų Lietuvoje – didžiulis iššūkis. Su šia problema susiduria ne tik mūsų choras, bet ir kiti kolektyvai. Jei profesionalios scenos meno įstaigos negali privilioti vyrų net siūlydamos atlyginimą, mums, buriantiems chorą neatlygintinai veiklai, konkuruoti dar sunkiau.
Kartą net originaliai, per radiją ieškojome naujų vyriškų balsų ir tokiu būdu pritraukėme net du vyrus. Pasiekimas! Šiuo metu chore dainuoja 15 vyrų – tai jau didelis laimėjimas, nors idealiu atveju jų turėtų būti tiek pat, kiek ir moterų. Kaip tai pasiekti? Nežinau. Viena iš alternatyvų – mažinti dainuojančių moterų skaičių? Tačiau kai matai, kad žmogus nori, geba dainuoti ir puikiai tinka chorui, atstumti jo tiesiog negali…
Norint išlaikyti lygį
– Ar sudėtinga tapti choro „Cantare“ nariu?
– Norime išlaikyti aukštą choro „Cantare“ lygį, todėl prašome, kad kandidatai būtų bent vaikystėje ar jaunystėje turėję sąlytį su chorine muzika arba baigę muzikos mokyklą. Idealu, jei skaito natas, o jei dar ir turi gražų išlavintą balsą – fantastika!
Vis dėlto, net jei sulauktume dar 20-ies moterų su idealiais balsais ir patirtimi, negalėtume jų priimti – paprasčiausiai nebetilptume į repeticijų salę Žvejų rūmuose. Stengiamės priimti visus tinkamus ir motyvuotus dainininkus, tačiau choras nėra begalinis…
Šiuo metu 54 nariai – tai mūsų riba. Kol dar randame tinkamų autobusų išvykoms, galime palaikyti tokį dainininkų skaičių, bet daugiau plėstis neįmanoma. Nepaisant to, problemų kiltų ne tik dėl repeticijų vietos ar transporto – atsirastų ir rūpesčių dėl sceninių rūbų bei daugybės kitų organizacinių dalykų.
– Kiek choristų dainuoja nuo pat choro įkūrimo?
– Vienas. Tai buvusi choro prezidentė ir finansininkė Olga Lebedeva. Būtent ji yra atsakinga ir rūpinasi mūsų „skaičiukais“. Choras renka iš narių minimalius mokesčius, kad galėtume repetuoti jaukiai ir komfortiškai: turėtume kavos pertraukėles, švenčiame įvairias progas – sezono pradžią ir uždarymą, asmeninius jubiliejus, gimtadienius, sezonines šventes. Taip pat norime tapti vienu pirmųjų mėgėjų choru, kuris tvariai įvertina nesibaigiančias spausdinti natų krūvas, ir dainuoti iš planšečių. Choras savo iniciatyva jau trečdalį choristų yra aprūpinęs jomis, bet tai tik pradžia.
Dar keli choro nariai dainuoja jau daugiau nei 30 metų.
Aš pats 1995 m. baigiau Klaipėdos E. Balsio menų gimnaziją ir įstojau į LMTA Klaipėdos fakultetą. Iškart buvau įtrauktas į šį chorą – tuo labai džiaugiuosi. Niekada nekilo mintis jį palikti. Kiekvienais metais atrandu kažką naujo, o tai skatina judėti pirmyn. Pradėjau dainuoti pas choro vadovą V. Ruzgį, o vadovaujant A. Dambrauskui tapau chormeisteriu.
Palinkėjimų puokštė
– Ko norėtumėte palinkėti savo klausytojams, gerbėjams?
– Esame nuoširdžiai dėkingi ir sujaudinti, kad Klaipėdoje turime tiek daug žiūrovų. Pastarieji koncertai mus motyvavo: didžiulio susidomėjimo sulaukė ne tik kvietimai į mūsų renginius, bet ir salės, kurios buvo pilnos klausytojų – net ne visi galėjo patekti. O svarbiausia, kad sulaukėme daugybės klausimų apie tai, kada vėl vyks pasirodymai. Ar gali būti kas gražiau? Mūsų choristus motyvuoja žinojimas, kad jie yra gerbiami, mylimi ir laukiami.
– Reikėtų ir palinkėjimo jūsų choristams…
– Džiaugiuosi matydamas jų degančias akis. Dėkoju, kad jie tiki choro ateitimi ir vadovo vizija. Mes negalime sustoti. Tas entuziazmas, kurį jie įneša, veda mus į priekį. Vadovas gali turėti pačių gražiausių idėjų, bet, jei neturėsime pasekėjų, jas bus sunkiau įgyvendinti. „Cantare“ jungia tokius nuostabius žmones, kurie ne tik įgyvendina mano, Žvejų rūmų ar net miesto gražiausius sumanymus, bet ir sukuria mažus stebuklus, kuriais sunku patikėti. Jų dėka „Cantare“ nuolat auga, tobulėja ir populiarėja.
35 metai – tai ne tik skaičius, bet ir tūkstančiai valandų muzikos, nesuskaičiuojamos emocijos, nepamirštamos akimirkos scenoje ir neįkainojama bendrystė. Jūsų balsai jau daugelį metų skamba ne tik Lietuvoje, bet ir toli už jos ribų, nešdami meistriškumą, jausmą ir tikrą chorinės muzikos dvasią.
O „Aukso paukštė“ – tai pelnytas įvertinimas, dar kartą patvirtinantis jūsų atsidavimą ir aukščiausią meninį lygį. Tegul ši pergalė būna ne tik pripažinimas, bet ir įkvėpimas ateities skrydžiams.
Linkiu dar daug spalvingų muzikinių kelionių, įsimintinų koncertų, kūrybinio įkvėpimo ir nepaliaujamos meilės muzikai. Tegul kiekviena nata mūsų dainose skamba su džiaugsmu, aistra ir nuoširdumu.
Bendrystė ir palaikymas
– Suburti tokį šaunų savanorių kolektyvą pavyksta ne kiekvienam…
– Kaip tapti geru vadovu? Galbūt būtų paprasta pasakyti, kad užtenka gerai groti fortepijonu, puikiai diriguoti ar tiesiog gerai atrodyti. Bet tikrai žinau, kad geram choro vadovui reikia visų šių dalykų ir dar daugiau… (juokiasi) Tačiau manau, kad norint tapti geru chorvedžiu ir suburti stiprų, motyvuotą kolektyvą, svarbiausia esminių savybių, įgūdžių ir kompetencijų dermė. Tai – nuoseklumas, užsidegimas, nuolatinis tobulėjimas ir gebėjimas įkvėpti.
Geras chorvedys pirmiausia turi būti pavyzdys savo kolektyvui – ne tik profesionalumu, bet ir atsidavimu, pagarba kiekvienam choristui. Svarbu mokėti ne tik duoti nurodymus, bet ir klausytis, suprasti žmones, jų poreikius ir tikslus. Choras – tai ne tik muzikos atlikimas, bet ir bendruomenės kūrimas, kur kiekvienas jaučiasi vertinamas ir įtrauktas į procesą. Sukūrus šiltą, pasitikėjimu grįstą atmosferą, atsiranda ir noras dirbti bei tobulėti kartu. Noriu būti žmogumi, kuriuo choristai pasitiki, ir tik tada galime kurti tikrą ryšį. Bendrauti, dainuoti ir dirbti kartu tampa daug lengviau, kai tai darome su meile ir atsidavimu. Taip pat svarbu išlaikyti profesionalumą – nuoseklus darbas, aiškūs tikslai ir nuolat kylančios kūrybinės ambicijos yra raktas į sėkmę. Kartu svarbu būti kantriam, nes kūrybiniai procesai dažnu atveju reikalauja nemažai laiko.
– Norisi padėkoti ir visus pakviesti švęsti kartu?
– Kad ir kokia nuostabi būtų idėja, choro kaip vieneto veikla neįsivaizduojama be bendrystės ir palaikymo. Tad labai noriu padėkoti miestui ir merui Arvydui Vaitkui už rodomą vis didesnį dėmesį mums bei choriniam Klaipėdos judėjimui; mūsų namams – Žvejų rūmams, rūpestingajai direktorei Kristinai Jakštei bei visam kolektyvui už begalinį palaikymą ir šiltą atmosferą; pirmiesiems vadovams – V. Ruzgiui ir A. Dambrauskui už gerai duotą „toną“ choro istorijoje; Klaipėdos chorinei bendrijai „Aukuras“ už įtraukiančius projektus bei chorinių tradicijų puoselėjimą Vakarų Lietuvoje; dabartinei choro prezidentei Karolinai Remeikienei bei tarybai už nuoširdžiai skiriamą laiką „Cantare“ labui; kiekvienam choristui atskirai, kad nepasiduodate ir leidžiate kurti svarbius istorijos momentus; mažiesiems „Cantariukams“ už praturtintą choro įvaizdį; ir visiems klaipėdiečiams bei choro gerbėjams – jūs mums pats svarbiausias rodiklis, kad mes darome tai, kas patinka ne tik mums.
„Cantare“ – tai ne tik choras. Tai šeima. Tai istorija. Tai ateitis. Susitikime gegužės 21 d. 19 val. Klaipėdos Marijos Taikos Karalienės bažnyčioje. Čia chorui „Cantare“ bus įteiktas „Aukso paukštės“ apdovanojimas. Kviečiame visus dalyvauti ir kartu su mūsų choru pasidžiaugti ne tik šiuo svarbiu įvertinimu, bet ir gražia sukaktimi.
VIZITINĖ KORTELĖ
Klaipėdos miesto savivaldybės kultūros centro Žvejų rūmai mišrus choras „Cantare“ įkurtas 1990 m. Choro įkūrėjas ir pirmasis vadovas – Vydmantas Ruzgys. „Cantare” vardu kolektyvas žinomas nuo 1998 m. Nuo 2000 iki 2023 m. jam vadovavo prof. Artūras Dambrauskas. Chore nuolat dainuoja per 40 dainininkų. Nuo 2023 m. liepos 1 d. choro „Cantare“ meno vadovas ir vyriausiasis dirigentas – Ramūnas Baršauskas. Šiuo metu „Cantare“ yra vienas stipriausių mėgėjų chorų Lietuvoje.
2016, 2018 ir 2024 m. choras buvo apdovanotas aukščiausio – I laipsnio diplomu tarptautiniame Stasio Šimkaus chorų konkurse Lietuvoje ir sidabro bei aukso diplomais tarptautiniuose „Laurea Mundi Budapest“ chorų konkurse ir festivalyje Vengrijoje bei „Musica Eterna Roma“ Italijoje. 2022 m. choras laimėjo I vietą festivalyje „Musica Orbis Prague“ Čekijoje. 2023 m. vykusiame Lietuvos chorų reitingavimo konkurse choras užėmė antrąją vietą. 2023 m. pavasarį kolektyvas Juozo Naujalio festivalyje ir konkurse pelnė geriausio choro ir dirigento apdovanojimą, Torunėje, Lenkijoje, vykusiame tarptautiniame chorų festivalyje ir konkurse „Per Musicam ad Astra” laimėjo I vietą ir didįjį prizą, o 2025 m. vykusiame tarptautiniame chorų festivalyje Gdanske gavo aukso diplomą.
Choras „Cantare“ aktyviai dalyvauja šalies festivaliuose, konkursuose, TV projektuose ir kultūros renginiuose. Tai Vakarų Lietuvoje gerai žinomas choras, kurio koncertų ir projektų repertuaras įvairus ir spalvingas – nuo sakralinės muzikos iki liaudies, modernių ir unikalių elektroninės muzikos kūrinių. Nors choro nariai yra įvairaus amžiaus ir profesinio išsilavinimo dainininkai mėgėjai, tai nėra kliūtis atlikti profesionalius ir sudėtingus muzikos kūrinius. Mėgavimasis dainavimu ir narių solidarumo dvasia motyvuoja ir veda chorą nuolat tobulėti, judėti pirmyn ir dar geriau, unikaliau pasirodyti.
Už laimėjimus ir prizines vietas tarptautiniuose konkursuose bei festivaliuose 2011 m. choras įvertintas garbingu Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo apdovanojimu „Aukso paukštė“ kategorijoje „Tarptautinio spindesio žvaigždė“. Šis apdovanojimas chorui vėl skirtas 2025 m. kategorijoje „Geriausias suaugusiųjų choras ir vadovas“.
