Dailininkø kolonijos sudomino þymiausius Europos menotyrininkus
Kristina Jokubavièienë
Prano Domðaièio galerijoje rugsëjo 15-17 dienomis vyko tarptautinë konferencija Menininkø kûrybos centrai ir jø bendruomenës Vidurio ir Rytø Europoje, á kurià suvaþiavo þymiausi Europos menotyrininkai, tyrinëjantys dailininkø kolonijø veiklà.
Veikia kultûros centras
2001-øjø vasarà atidarius Klaipëdos paveikslø galerijoje nuolat veikianèià ekspresionisto Prano Domðaièio tapybos ekspozicijà, pradëjo veikti ir dailininko vardo kultûros centras. Buvo sudaryta penkeriø metø centro veiklos programa, apimanti plaèias dailininko kûrybos tyrinëjimø, aktualizavimo sritis.
Vienas ið centro tikslø – suburti Lietuvos ir kitø kraðtø menotyrininkus ir muziejininkus P.Domðaièio kûrybos aptarimui. 2002 ir 2003 metais vyko tæstinës konferencijos Tapytojas Pranas Domðaitis ir XX a. pirmos pusës Europos dailës kontekstas. Vokietija, Austrija, Lietuva, kuriose skaityti praneðimai 2004 metais iðleisti atskiru leidiniu Tapytojo Prano Domðaièio gyvenimo ir kûrybos erdvës. Jame pateikiama ir platesnë Klaipëdos kraðto dailës, muzikinio paveldo panorama.
Greta P.Domðaièio kûriniø
Ðiemet minime 125-àsias dailininko gimimo metines. Labai dþiugu, kad jubiliejinius metus pasitikome su nauju pavadinimu: Klaipëdos paveikslø galerija pavadinta Prano Domðaièio galerija.
Renginiai, skirti dailininko jubiliejui, vyksta iðtisus metus. Jau surengtas moksleiviø plakato konkursas, kurio dalyviai, ávairiø Klaipëdos mokyklø moksleiviai, susipaþinæ su P.Domðaièio kûryba, sukûrë ádomiø, ávairiai dailininko kûrybà, asmená atspindinèiø plakatø. Juos galima pamatyti greta P.Domðaièio kûriniø.
Teatrinë impresija Nuo jûros link regëjimø jûros, á kurià Jûros ðventës metu pakvietëme muziejaus bièiulius, buvo skirta amþinajai kûrëjo temai, intrigavo netikëtos paralelës tarp P.Domðaièio ir A.Jusionio kûrybos.
Jaunuosius galerijos lankytojus metø pabaigoje pakviesime dalyvauti parodoje Mano prakartëlë, kurios tema taip pat susijusi su P.Domðaièiu: dailininkas kolekcionavo prakartëliø figûrëles, mëgo jas restauruoti, tvarkyti, labai daþnai jos tapdavo paveikslø religine tema prototipais.
Áprasmino dailininko jubiliejø
Taèiau svarbiausias renginys, áprasminæs dailininko jubiliejø, be abejonës, buvo tarptautinë konferencija Menininkø kûrybos centrai ir jø bendruomenës Vidurio ir Rytø Europoje, ávykusi P.Domðaièio galerijoje rugsëjo 15-17 dienomis. Jos dalyvius pasveikinæs Lietuvos dailës muziejaus direktorius Romualdas Budrys pabrëþë, kad konferencija simboliðkai uþbaigia penkeriø metø P.Domðaièio kultûros centro programà.
Konferencijoje dalyvavo dvylika praneðëjø ið Vokietijos, Belgijos, Ðvedijos, Vengrijos, Lenkijos ir Lietuvos, kuriø praneðimuose menininkø kolonijø istorinis paveldas buvo aptartas ávairiais aspektais istoriniu, socialiniu, menotyriniu, architektûriniu, kultûrinio turizmo ir bendradarbiavimo.
Pagrindiniai konferencijos praneðimai buvo skaitomi P.Domðaièio galerijoje, viena diena buvo skirta iðvaþiuojamajai sesijai Nidoje. Kultûros ir turizmo informacijos centre Agila vyko posëdis, o Nidos dailininkø kolonijos pradininko H.Blodës anûkë ir ilgameèio ðios kolonijos puoselëtojo, tapytojo Ernsto Mollenhauerio duktë menotyrininkë Maja Ehlermann-Molenhauer vedë tarptautinës konferencijos dalyvius svarbiausiomis kolonijos vietomis, pasidalijo autentiðkais prisiminimais apie kolonijos dalyvius, neuþmirðtamus pokalbius Blodës vieðbuèio dailininkø verandoje.
Tiria unikalø reiðkiná
Renginá organizavo LDM Prano Domðaièio galerija, Tomo Mano kultûros centras ir Gëtës institutas (Vilniuje). Konferencijà moderavo Tomo Mano kultûros centro projektø vadovë Eva Pluharova-Grigienë, LDM Prano Domðaièio galerijos vedëja K.Jokubavièienë, talkino Tomo Mano kultûros centro projektø asistentë Þivilë Etevièiûtë. Konferencijà rëmë Klaipëdos miesto savivaldybës Kultûros skyrius, LR Kultûros ir sporto rëmimo fondas, Deutsches Kulturforum Östliches Europa, Roberto Boðo fondas, IFA (Vokietija). Pagalbà, organizuojant konferencijà, suteikë Nidos kultûros ir turizmo informacijos centras Agila, Vokietijos ambasada.
Konferencijos tikslas tirti dailininkø kolonijø veiklà kaip unikalø reiðkiná, á tyrimø ratà átraukiant Vidurio ir Rytø Europos ðalis. Kultûros paveldo tyrinëjimas yra svarbus ðiuolaikiniam meno gyvenimui, jis atveria plaèias bendradarbiavimo galimybes. Konferencijos tematikà paskatino unikali, iki Antrojo pasaulinio karo egzistavusi Nidos dailininkø kolonija, kurioje dalyvavo ir P.Domðaitis.
Priëmë dvi rezoliucijas
Dailininkø kolonijø judëjimas Europoje prasidëjo XIX a. viduryje: dailininkai, bëgdami nuo auganèiø miestø sambrûzdþio, palankiø vietø kûrybai ieðkojo civilizacijos nepaliestoje gamtoje.
Menininkø kolonijø, kaip dailës gyvenimo fenomeno, tyrinëjimai prasidëjo paskutinájá XX a. deðimtmetá. 1994 m. Briuselyje ásteigta EuroArt (Europos dailininkø kolonijø asociacija), ðiuo metu vienijanti ðeðiolika ðaliø.
Konferencijoje dalyvavo asociacijos generalinis sekretorius dr. Beno Rischas. EuroArt rûpinasi ðio unikalaus kultûros paveldo aktualizavimu, skatina ðiuolaikiniø menininkø bendruomeniø veiklà.
Á konferencijà suvaþiavo þymiausi Europos menotyrininkai, tyrinëjantys dailininkø kolonijø veiklà, – dr. Rut Negendanck (Germanø nacionalinis muziejus, Niurnbergas), dr. Jornas Barfordas (Liuneburgo Rytprûsiø kraðto muziejus).
Dr. Valdemaras Odorovskis ið Kazimieþo Dolny muziejaus, aptardamas dailininkø kolonijos veiklà ðiame Lenkijos miestelyje, akcentavo, kad XX a. pradþios Rytø Europos dailininkai, burdamiesi á menininkø kolonijas, siekë formuoti tautiná stiliø.
Apie kultûrinio turizmo perspektyvas dailininkø kolonijø vietose kalbëjos Arenshopo miesto meras Hansas Götzë.
Praneðimus skaitë dr. Larsas Vangdahlas (Gotlando universitetas, Ðvedija), dr. Betina von Andrian (Kaselis, Vokietija), dr. Klaudija Tutð (Potsdamas, Vokietija), dr. Nijolë Strakauskaitë, dr. Rasa Andriuðytë-Þukienë (Lietuva) ir kiti.
Konferencijos dalyviai priëmë dvi rezoliucijas: dël Prano Domðaièio vardo tarptautiniø tapytojø plenerø rengimo Klaipëdoje bei kreipimàsi á valstybines ir kultûrines institucijas dël Kurðiø nerijos kultûrinio ir urbanistinio paveldo iðsaugojimo.
||||||||