Dainius SOBECKIS
AC / DC
akių raineles
mėlyną jų spalvą
gavau iš motinos Teresės
kraujagyslėmis varinėja
raudoną tirštą skystį
pumpuoja širdį
Josifas
nukastą vieną ausį
man suteikė Vincentas
pasaulyje greičiausiai
bėgu kojom Usaino
balso stygas
su iškalbos menu
gavau iš Adolfo
plaučius cigaro dūmais
man įkvėpė Fidelis
kalbėti burną
ragauti viskį
paveldėjau iš Vinstono
man nosį
su bokso kriauše
suteikė Silvestras
rankas ir geležinius raumenis
turiu ne lyrinio herojaus
I‘ll be back
jau pasiruošęs
Armagedono kovai
tad kopėčiomis
iš dangaus
jau lipk žemyn
varžove mano
Galugalis
ataidi atlaidų aidais
viduržemio viduramžių galai
viduržiemio pusnim apdribę
nutirpę penklinių natom
pabirs atomais linijos
numirs kas gimęs sutemose
atgims negimęs įsčiose
užmerks saulėlydžio gaisais
ruginiais miltais snigs aplink
laumės parbris iš užpelkių miškų
sušluos apgraibomis dalias ir laimas
greitkelių sirenomis mojuodamos
vidur dienos stabai ištiks
centrinės turgaus aikštėse
per kūną pagaugai nueis
fotoobjektyvų blykstėmis
įamžintos bus mįslės minklės
ateinančios iš praamžių kartų
praloštus tūkstančius kartų
gyvenimus pokerio kortomis
ne tik savo bet ir savųjų
vaikų anūkų provaikaičių
anuomet iš vaikystės grobtų
kaimyno dirvonuojamai vergystei
šiaurė niekada nelygu pietūs
vienas plius vienas lygu vienas
anot kalnuotos aviganių teoremos
šašlykų kvapas Dievui malonus
fotoateljė išryškina nuotrauką
visi giminaičiai juodai balti
juodi angelai įrėminti paribiais
baltas angelas skėčiu virsta
išvirtęs parvirsta į katilą pilką
išviręs išvirsta angim numetusia
artėjančių ateinančių gyvių odą
po visa tos dengiančia antklode
Mėnesienos
naktį viskas tampa
ryšku ir aišku
dangui neapsiniaukus
net ir mano gimimas
perlų nusagstytoj
juodoj paklodėj
išpranašavęs
poliarinę naktį
nupirktą
už devynis
kančios mėnesius
leipsta juokais
mėnuo dubuo
nusišypsojęs
man akimirką
kurią švęsiu
visą gyvenimą
nueinantį begalybėn
mėnesienų
Rakštis
ano gyvenimo metu
norėjau susireikšminti
anuo gyvasties de javu
norėjau įsireikšti
kituoju būties atveju
negalėčiau įsirakti
prarastu būtuoju laiku
galėjau būti rakštis
iš angos
už
konservuota
turisto pusryčiuose
kiaurai pervėrusi
gyvenimo knygą
naikinanti
celiuliozės gamybą
pleištų rašymo
užuomazgas
tapus
įsireikšminusia
reiškimosi
rakštimi
Pabaigos meilė
sunku nešti
savo kryžių
trečia dieną
pro Triumfo vartus
pakilus debesynuos
suvaikėti
Disneilendo atrakcionuose
ieškoti Amelijos
Monmartro gatvių užkaboriuose
kol kas nors
iš tos meilės
prikniedys mane
prie Eifelio bokšto
ir tai nebus
nelaiminga meilė
labiau
laiminga ne meilė
kniedės bus tvirtos
nepaperkamos
savo meile palaistysiu
bokšto konstrukcijas
įbetonuotus
gelžbetoninius pamatus
mano kraujas tekės
Paryžiaus Sena upe
kanalais
su visomis
iš meilės ištekančiomis
pasekmėmis
milijardais vakarienės zondų
ieškančių gyvasties ertmės
Bordeaux vyno paskutiniais lašais
ir ryžių likučiais
kanalizacijose
milijoninės vertės
katakombose
kuriose iš nevilties
pakils žmonijos nuošimtis
skelbti
pasaulio pabaigos
meilę
be
kniedžių
Jauniklis
turi praeiti laikas
žiedų žydėjimas
svirplių čirpimas
kol išsirangysiu
iš skystos man puikiai
tinkančios terpės
iš kiaušinio
kur paslėpta adata
baltymo trynio
tuomet vingiuosiu
tarsi angis gyvatė
prisimindamas
praeitą gyvenimą
motinos okeane
nutekėjus upei
susirangysiu
kaip jauniklis
vis pasiilgdamas
anų dienų
išpranašautų
mano
mirties
liudijime
Traumatologijos skyrius
išpuikėliai
prijungti prie lašelinės
apleidę demonstracijas
kartuvių aikštėse
gobšuoliai
pakeltomis kojomis
gulintys palatoje
prie bažnyčios vartų
pavyduoliai
atvira širdimi
apimti siautulingo
pykčio priepuolio
rūstuoliai
papiktinę visus
pasaulio mažutėlius
mėnesienos belangėje
gašlūnai
abejomis akimis
nužiūrinėjantys
medicinos seseles
apsirijėliai
slampinėjantys pakampėmis
bėdžių aprėdais
virtuvių puoduose
tinginiai
iš savo guolio
nepakylantys
angių išperos
man
čia
ne
vieta
Vivat pensione
girdžiu aiškiai
nepriekaištingai
kaupkite pensijai
nuo paauglystės
agituoja bankų reklamos
pradėkite kaupti
studijų metais
rekomenduoja valdžia
kaupkite pensijos
antroje pakopoje
pataria biurokratai
pradėkite kaupti
trečioje pakopoje
siūlo investuotojai
taip ir darau
nuo abitūros egzaminų
atsidarau
investicinę sąskaitą
dedu vieną eurą po kito
kaupiu ir kaupiu
kaip žiurkėnas
atsargas žiemai
neinu į kiną teatrą
koncertus parodas
kišu pinigus
į virtualią pagalvę
kiauras kojines
valgau tik
grikių kruopas
geriu vandenį
ne ugninį
taip ir laukiu
pensijos
tik bankai
valdžia
biurokratai
vis ragina
ir ragina
kaupkite kaupkite
ir nedrįskite
nenumirti
iki pensijos
Japoniškas serialas
viskas prasideda
nuo suolelio
pradžioj
sunku išsiskirt
praėjus nuožmioms pūgoms
pavasarėjant
vasaris vėl nurausta
iš meilės kovo žiedams
paskui
čirpia žiogeliai
pražydęs vanduo rūpi
varlių kvartetui
tuomet
bėdžiui nė motais
staugia finišo gale
vilkai ar vėjai
pagaliau
kažkur pradingsta
audroj drebantys lapai
saldūs tirščiai kompoto
lokio guolyje
dūzgia avilio medus
saulėtekio vilionėm
išeiti
nebereikės
nė metų
Vienas trijuose
kuo toliau priekin
tuo labiau akys gręžiasi
atgalios
praeitin
penkis šimtus metų
prieš mūsų erą
atrodo
lyg akimirka
kuri užgimė
nemiršta
trys drambliai
laikantys Žemę
Konfucijus
Sidharta Gautama
Vardhamanas Mahavyra
ne trys viename
bet vienas trijuose
dar
neužgimęs
pasauly
