Kurti filmus dažnai nėra toks įprastas darbas, kaip kiti labiau įprasti darbai. Tai unikalus procesas, kuriame susipina kūryba, techniniai iššūkiai ir nenuspėjami įvykiai filmavimo aikštelėje. Kino kūrėjai dažnai susiduria su netikėtomis situacijomis, kurios prideda filmams autentiškumo arba virsta legendinėmis istorijomis. Kartais kino kūrėjų patirtys peržengia fikcijos ribas ir tampa įdomesnėmis už pačius filmus. Čia apžvelgsime kelis smagius ir keistus nutikimus kino kūrybos užkulisiuose.
Andrius RAMANAUSKAS
Patikėjo kino magija
Aktorius Michaelas Imperioli viename interviu pasidalijo mažai žinoma istorija iš filmo „Geri vyrukai” („Goodfellas“, rež. Martinas Scorsese, 1990 m.) filmavimo aikštelės. M. Imperioli geriausiai žinomas dėl Christopherio Moltisanti vaidmens HBO seriale „Sopranai“, tačiau savo karjerą jis pradėjo mažu epizodiniu vaidmeniu „Geruose vyrukuose“.
Imperioli viename interviu prisiminė mažiau žinomas savo karjeros istorijas. Viena iš jų buvo iš Martino Scorsese’s filmo „Geri vyrukai“, pasakojančio apie mafijos grupuotę, veikiančią Naujajame Džersyje. Aptariamoje scenoje M. Imperioli personažas yra pašaunamas į krūtinę ir nukrenta ant greta esančio baro su alkoholio buteliais. Scena nepavyko kaip planuota, aktorius krisdamas susižalojo ranką į sudužusių butelių šukes. M. Imperioli buvo išvežtas į ligoninę. O jos personalas, pamatęs dirbtines kulkų žymes ant jo krūtinės, pamanė, kad jis tikrai buvo pašautas.
Imperioli ironiškai prisiminė šį įvykį: „Trys kulkų skylės mano krūtinėje atrodė gana tikroviškai, tuo metu filmavome kriminaliniais nusikaltimais garsėjančiame Kvynso rajone Niujorke. Jie iš tikrųjų pamanė, kad mirštu. Taigi paguldė mane ant neštuvų ir nuvežė į pirmos pagalbos skyrių. Aš bandžiau paaiškinti slaugėms ir gydytojams, kad nesu pašautas ir kas iš tikrųjų įvyko, tačiau jie manęs nesiklausė. Matyt, galvojo, kad kliedžiu. Galiausiai jie pradėjo ruoštis skubiai mano operacijai ir nurengė man marškinius. Tada pamatė visą rekvizitą man ant krūtinės – laidus ir susprogusius maišelius su netikru krauju. Tada rėkiau jiems: „Juk sakiau jums, kad mes kiną filmuojam! Aš tik susipjausčiau pirštus!”
Režisierius tapo studentu
Trijų „Oskarų“ laureatui režisieriui Stevenui Spielbergui prireikė daugiau nei 33 metų, kad Kalifornijos valstybiniame Long Bičo universitete įgytų kino ir elektroninių menų bakalauro laipsnį. 2001 m., būdamas 55-erių, jis pagaliau galėjo užsidėti absolvento kepurę ir apsiaustą.
„Daug metų norėjau baigti mokslus ir taip padėkoti tėvams už suteiktą galimybę įgyti išsilavinimą ir siekti karjeros. Taip pat tai buvo svarbu asmeniškai man ir mano šeimai. Norėjau pasakyti savo vaikams ir jaunimui visame pasaulyje, kaip svarbu siekti išsilavinimo koledže“, – kalbėjo S. Spielbergas. „Tačiau tikiuosi, kad jie tai pasieks greičiau nei aš. Man prireikė net 33 metų. Tai truko ilgiau nei bet kurio mano filmo postprodukcija“, – juokavo režisierius.
Vienoje iš studijų paskaitų S. Spielbergui reikėjo išklausyti kino režisieriaus kursą. Baigiamajam darbui jis atsiuntė savo 1993 m. sukurto istorinio epo „Šindlerio sąrašas“ („Schindler’s List“) kopiją. Filmo akivaizdžiai užteko, kad būtų išlaikytas egzaminas. Šis Holokausto filmas pelnė septynis „Oskarus“, įskaitant „Oskarus“ už geriausią režisūrą ir geriausią filmą.
Staigi intraverto šlovė
O štai kino teatro darbuotojo Dereko Robertsono atsiminimai: „1999 metais, būdamas maždaug 19-os, dirbau kino teatro vadybininku. Vieną dieną atėjo vyras ir paklausė, ar galėtų išsinuomoti kino teatrą, kad jame galėtų nufilmuoti kelias scenas savo filmui. Kino teatro savininkas sutiko. Kai teatras naktimis užsidarydavo, filmavimo komanda atsinešdavo visą įrangą ir filmuodavo savo scenas. Aš tiesiog leisdavau jiems įeiti į pastatą ir užtikrindavau, kad niekas nedarytų to, ko negalima.
Tuo metu buvau labai intravertiškas ir drovus vaikinas, bet šiek tiek teko pabendrauti su režisieriumi. Jis paklausė, ar nenorėčiau būti jo filme kaip statistas. Pasakiau „žinoma“, manydamas, kad tiesiog sėdėsiu kino salėje kaip žiūrovas. Tačiau tada jis pranešė, kad turėsiu labai mažą vaidmenį su poros eilučių dialogu. Išmokau tekstą ir daugiau nieko negirdėjau iš režisieriaus. Praėjo kelios filmavimo savaitės, ir aš visai apie tai pamiršau, galvojau kad ir filmavimo komanda mane pamiršo.
Vieną dieną turėjau laisvadienį, ir man paskambino filmo prodiuseris: „Visi tavęs ieško! Mes pasiruošę filmuoti tavo sceną. Kur tu?“ Mane apėmė panika. Scenai reikėjo dalykiškų marškinių su sagomis ir klasikinių kelnių. Mano darbo marškiniai buvo purvini ir visaip susiglamžę, todėl teko skolintis tėčio marškinius, o jis buvo daug didesnis už mane. Čiupau automobilio raktus ir nulėkiau į kino teatrą.
Teatre jau sėdėjo trys šimtai statistų, kurie turėjo užpildyti visą salę ir balkoną. Scena turėjo imituoti apdovanojimų ceremoniją, o mano vaidmuo buvo apdovanojimų įteikėjo. Man liepė atsistoti prieš tris šimtus žiūrovų ir žiūrint į minią pasakyti savo tekstą. Man tai buvo tikras intraverto košmaras – į mane žiūrėjo keli šimtai žmonių, filmavimo kameros ir komanda.
Buvau siaubingai išsigandęs. Nuėjau į priekį ir pasakiau savo tekstą. Antrojo dublio metu viską padariau idealiai ir viskas tuo baigėsi. Grįžau namo ir daugiau apie tai nebegirdėjau.
Praėjus 20 metų, nusprendžiau susirasti tą filmą ir pažiūrėti. Suabejojau, ar jis apskritai buvo išleistas. Pasirodo, kad taip! Nusipirkau naudotą DVD kopiją už maždaug penkis dolerius. Mano scena buvo filme! Per Kalėdas padovanojau jį broliui (jo žmona dirba aktorių atrankos režisiere). Mano šeima negalėjo liautis juoktis. Apsivilkęs tėčio marškinius, kurie buvo bent penkiais dydžiais per dideli, aš pasirodžiau didžiajame ekrane. Filmas vadinasi „Staigi šlovė“ („Overnight Sensation“, 2000 m.).
Bandė paversti paranojiku
Ši istorija apie tai, kaip vienas aktorius bandė kitą aktorių paversti paranojiku.
George’as Clooney’s Holivude žinomas kaip pokštininkas. 2014 m. jis iškrėtė šunybę savo bičiuliui aktoriui Mattui Damonui filmo „Brangenybių medžiotojai“ („The Monuments Men“, 2014 m.) filmavimo aikštelėje. Tuo metu M. Damonas bandė numesti kelis kilogramus dėl savo vaidmens filme. Norėdamas priversti M. Damoną patikėti, kad jis priaugo svorio, G. Clooney’s liepė garderobo skyriui kas kelias dienas po truputį pasiaurinti M. Damono kelnes. M. Damonas niekada neaptarinėjo paslaptingos problemos su G. Clooney’u ir tik neseniai išsiaiškino, kad tai buvo pokštas, siekiant priversti M. Damoną prarasti sveiką protą.
Pats M. Damonas vėliau viename interviu atskleidė paslaptį: „Jis pasirūpino, kad kas antrą dieną mano apranga būtų pasiaurinta aštuntadaliu colio. Kaskart, kai grįždavau į darbą, mano kelnės būdavo vis siauresnės, ir aš galvodavau: „Keista. Aš juk kasdien vaikštau į sporto salę!“
Labai brangi klaida
Quentino Tarantino vesterne „Grėsmingasis aštuonetas“ („The Hateful Eight“, 2015 m.) aktorius Kurtas Russellas vaidino nusikaltėlių medžiotoją, o aktorė Jennifer Jason Leigh – sugautą ir antrankiais surakintą nusikaltėlę. Vienoje scenoje Jennifer personažas groja gitara ir dainuoją dainą. K. Russello personažas scenoje supyksta, išplėšia iš jos rankų akustinę gitarą ir sudaužo ją į stulpą. Prieš tai pasakęs: „Muzikos laikas baigėsi.”
Deja, netrukus paaiškėjo, kad istorinė gitara pagaminta 1860 m., pasiskolinta iš muziejaus ir jos vertė – 40 tūkst. JAV dolerių.
„Kurtas manė, kad ten netikra gitara. Nemanau, kad ir režisierius žinojo, jog tai tikras senovinis instrumentas. Kurtas jautėsi siaubingai, jis nieko nesuprato. Kai sužinojo, jo akys tiesiog ašarojo”, – pasakojo aktorė J. Jason Leigh.
Vaidmeniui – tikri pinigai
Įžymus aktorius Robertas De Niro garsėjo kaip metodinis aktorius. Pavyzdžiui, jis iš tikrųjų gavo taksi vairuotojo pažymėjimą ir net mėnesį dirbo 12 valandų pamainomis, kad pasiruoštų „Oskarui“ nominuotam filmui „Taksi vairuotojas“ („Taxi Driver“, 1976 m.). Pranešama, kad R. De Niro net paimdavo keleivius tarp filmavimo pertraukų.
Tačiau R. De Niro ties tuo nesustojo. Kitoje juostoje „Kazino“ („Casino“, 1995 m.) garsus aktorius, norėdamas įsijausti į gangsterio personažą, reikalavo, kad filme būtų naudojami tikri pinigai.
Tuo metu už rekvizitą atsakingas darbuotojas Bobas Grifonas R. De Niro metodus apibūdino taip: „Vienintelis aktorius, kuris filme naudoja tikrus pinigus, yra R. De Niro. Jis kišenėje visada turėjo apie penkis tūkstančius dolerių grynaisiais. Jam neužteko, tai aš nuėjau į banką ir pasiėmiau savo dar porą tūkstančių dolerių grynaisiais. Pavyzdžiui, vienoje scenoje R. De Niro mėto į orą 50-ies ir 20-ies dolerių kupiūras. Vos tik jos nukrenta ant žemės, mes stengiamės visas jas susigrąžinti ir šaukiam: „Visiems nejudėti!“ Surinkdavome, o po to suskaičiuodavome, kur kieno pinigai.“
Jau aktorė sutiko žvaigždę
Aimee Carrero buvo komedijos serialo „Jauni ir alkani“ („Young & Hungry“, 2014 m.) viena pagrindinių aktorių. 2017 m. viename epizode ji vaidino kartu su televizijos ikona Betty White. Aktorė. A. Carrero socialiniame tinkle prisiminė pirmuosius legendinės aktorės jai pasakytus žodžius: „Tavo gražus vestuvinis žiedas. Mano laikais, kai buvau jauna, jei norėdavai pasimylėti su vaikinu, turėdavai tapti jo žmona. Tai aš ir ištekėjau tris kartus.“
