Knyga atidengė A.Brako asmenybės klodus

Knyga atidengė A.Brako asmenybės klodus

Naujas leidinys įprasmino nepelnytai užmarštyje glūdėjusią Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros paveldo dalelę

Kristina Jokubavičienė

Simboliška, kad naujas leidinys „Klaipėdos krašto istorijos ir kultūros atodangos. Klaipėdos krašto visuomenės veikėjui dailininkui Adomui Brakui atminti“ buvo pristatytas miesto visuomenei sausio 15-ąją, Klaipėdos dieną, pažymint 85-ąsias Klaipėdos ir Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos metines. Pristatyme dalyvavo leidinio sudarytojai, leidėjai, A.Brako sūnaus Tautvydo Brako artimieji, straipsnių autoriai.

Pateikia plačią amplitudę

Knygoje publikuojami moksliniai straipsniai, šaltinių tyrinėjimai, atsiminimai apie Klaipėdos krašto kultūros ir visuomenės veikėją, vienintelį profesionalų dailininką lietuvininką Adomą Braką (1886-1952).

Leidinys sudarytas remiantis mokslinės konferencijos, vykusios 2006-ųjų balandžio 6-ąją LDM Prano Domšaičio galerijoje, minint 120-ąsias A.Brako gimimo metines, pranešimais.

Kelių dalių leidinys pateikia plačią su A.Braku susijusią tematinę amplitudę: mokslinius straipsnius, prisiminimus, dokumentų publikacijas, apimančias laikotarpį nuo XIX a. pabaigos iki XX a. vidurio.

Moksliniuose straipsniuose ap-žvelgiama tarpukario Klaipėdos kraš-to politinė ir kultūrinė aplinka (dr. S.Pocytė), Klaipėdos krašto švietimo situacija (dr. N.Strakauskaitė), Klaipėdoje veikusios kultūrinės-meninės draugijos (dr. D.Kšanienė), A.Brako ir Vydūno idėjų bendrumas (dr. V.Bagdonavičius), aptariama A.Brako kūrybos raida (K.Jokubavičienė).

Dalyje „Šaltinių tyrinėjimai“ nagrinėjama iki šiol neskelbta archyvinė medžiaga apie Brakų šeimos situaciją nacių okupacijos laikotarpiu (dr. A.L.Arbušauskaitė, I.Tumavičiūtė), išsamiai aptariamas A.Brako šeimos archyvinis palikimas, saugomas Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Z.Genienė).

Lengvai valdė plunksną

Skaitytojus neabejotinai sudomins „Prisiminimų“ dalis, kurioje vaizdingai pasakojama apie dailininko sūnaus Tautvydo Brako sugrįžimą iš Sibiro (V.Kaltenis), ir svari „Publikacijų“ dalis.

Pastarojoje randame iki šiol nepublikuotus, žinomus tik iš fragmentų, emocionalius A.Brako sūnaus Tautvydo „Atsiminimus apie Adomą Braką – tetį“, kurie saugomi Lietuvos literatūros ir meno archyve.

A.Brako asmenybę atskleidžia ir amžininkų prisiminimai bei pasisakymai (Vydūno, J.Reisgio, E.Busknovičiūtės). Iš prieškario spaudos perspausdinti du A.Brako esė („Lietuviškas namelis – tautos brangumynas“ ir „Senovės kapų ąžuolai gaudžia“) liudija, kad jis taip pat lengvai valdė plunksną, kaip ir garsėjo savo oratoriaus sugebėjimais.

Labiausiai jaudinanti publikacijų skyriaus dalis yra paties A.Brako laiškai, iš tremties rašyti žmonai ir antrajam sūnui Ramūnui.

Kiekvienas jų prasideda nuostabiais kreipiniais „Mylima, mylimieji“.

Tai laiškai prisiminimai, laiškai priesakai, kuriuos rašydamas A.Brakas nežinojo, ar jie bus kada artimųjų ar bendražygių perskaityti. Laiškuose kalbama ne tik apie asmeninius jausmus, artimųjų ir Tėvynės pasiilgimą. Juos galima vertinti kaip originalius literatūrinius kūrinius, atspindinčius A.Brako gyvenimo siekius, svajones, pasaulėjautą, atskleidžiančius tragišką žmogaus ir menininko, nepraradusio šviesaus tikėjimo gėriu ir ateitimi, likimą.

Kiek sąlygos leido

Tik dar vienos leidinio rėmėjos A.Brako sūnaus Tautvydo našlės I.Kelerienės dėka leidinyje buvo galima reprodukuoti net 47 dailininko kūrinius, iš kurių didžioji dalis sukurti tremtyje ir plačiajai visuomenei mažai žinomi. Jie pirmą kartą eksponuoti parodoje LDM P.Domšaičio galerijoje 2006 metų balandį.

Likimas nepagailėjo dailininko kūrinių, jie išblaškyti po visą pasaulį: nuo Sibiro iki Jungtinių Amerikos Valstijų. Dalis pražuvo tremties metu, o jų likučius artimieji perdavė archyvui. Tremtyje sukurti darbai pasiekė Lietuvą labai blogos būklės, sulamdyti, apiplėšyti, trupantys. Lie-tuvos literatūros ir meno archyvo pastangomis jie buvo restauruoti, tačiau ir dabar yra labai trapūs.

Tremtyje dailininkas kūrė, kiek tik sąlygos leido, kūryba skaidrino sunkias dienas. Piešimui A.Brakas naudojo viską, ką turėjo po ranka: pieštukus, plunksną ir tušą, parkerį, dažniausiai užpildytą violetiniu rašalu, kartais akvarelinius dažus.

Neturėdamas geresnio, naudojo prastą vyniojamąjį popierių, žalią ar rudą kartoną, mokyklinius languotus sąsiuvinius. Pasisekus gauti iš kokios enciklopedijos išplėštų spalvotų iliustracijų, piešdavo ant antrosios – švariosios jų pusės.

Tremties kūrybos kraitis

Visi piešiniai, net patys menkiausi ant popieriaus skiautės brūkštelėti eskizai, yra svarbūs, tačiau vertingiausią kūrybos dalį sudaro portretai ir peizažai. Tai brangiausias A.Brako tremties metų kūrybos kraitis. Jo temas diktavo Sibiro realybė ir Tėvynės prisiminimai. Liūdesio ir ilgesio vaizdai – taip būtų galima apibūdinti A.Brako tremties metų kūrybą.

Ypatinga, tragiška gaida suskamba A.Brako autoportretai. Jie jaudina ne tiek per anksti ir per greitai pasikeitusia dailininko fizine išore, kiek emocinėmis būsenomis, apie kurias byloja pozos, galvos palenkimas, žvilgsnyje atsiveriantis gi-liai viduje slypintis liūdesys, rezignacija, tarsi buvimas kitur.

Lygiai taip pat vienatvė ir ilgesys atskleidžiami per Sibiro gamtos vaizdus: apsnigta menka pirkia, pasimetusi žiemos baltumoje, liaunas medelis, lankstomas rudeninio vėjo gūsio, platus ir nykus peizažas, į kurį žvelgia nugara į žiūrovą pasisukęs vyras. Net keliuose piešiniuose pasikartoja kregždučių, belipdančių savo lizdelį, motyvas, išraiškingai bylojantis apie Tėvynės, namų ilgesį, o piešinys „Kur mano kelelio galas“ apibendrina ne tik tragiškus tremties metus, bet ir viso gyvenimo, kūrybos patirtį.

Universali ir įvairialypė A.Brako veikla vaizdžiai atskleidžia XX a. pirmos pusės Klaipėdos krašto politinę ir kultūrinę situaciją. Atsigręžimas į pirmojo profesionalaus lietuvininkų dailininko A.Brako asmenybę ir nuveiktus darbus padeda geriau suvokti to meto lietuvininkų klaipėdiškių gyvenseną, puoselėtas kultūrines, dvasines, tautines vertybes.

Rinkinys įprasmina nepelnytai keletą dešimtmečių užmarštyje glūdėjusią Mažosios Lietuvos ir Klaipėdos krašto istorijos bei kultūros paveldo dalelę, esmingai papildo jau pasirodžiusias publikacijas šia tema.

by admin