Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras, 2025-uosius pradėjęs naują savo gyvavimo kūrybinį periodą, kurio būsimos veiklos kryptis, meniniai tikslai, repertuarinė politika kol kas dar slypi nežinioje (pastebėta, kad pasikeitus vadovui, dažniausiai įvyksta ir tam tikri meninių tendencijų, repertuaro pokyčių), žiūrovams pateikė malonią staigmeną – visame pasaulyje žinomo, garsiausiuose teatruose statomo, visai šeimai skirto miuziklo „Matilda“ premjerą.
Daiva KŠANIENĖ
Užkariavo publiką
Veikalo atsiradimo istorija gana neįprasta. 1996 m. JAV buvo pastatytas milžiniško pasisekimo sulaukęs filmas pagal vieno populiariausių norvegų kilmės anglų rašytojų Roaldo Dahlio romaną – pasaką vaikams „Matilda“. Po keliolikos metų (2010) įspūdingasis romanas – filmas dar kartą persikūnijo ir atgimė miuziklo pavidalu. Libretą jam parašė britų dramaturgas Dennis Kelly (į lietuvių kalbą išvertė Virginijus Pupšys), o muziką bei dainų tekstus sukūrė australų muzikantas, kompozitorius, talentingas aktorius Timas Minchinas. Nuo tada miuziklas „Matilda“ pradėjo triumfo žygį ne tik po JAV (pirmiausia Brodvėjaus), bet ir kitų valstybių bei žemynų teatrus. Lietuvoje „Matilda“ pastatyta pirmą kartą.
Dėl įdomaus, visais laikais aktualaus siužeto, jungiančio šiuolaikinį gyvenimą su pasakiniais, stebukliniais momentais, miuziklas „Matilda“ užkariavo pasaulio scenas, pavergdamas tūkstančius žiūrovų. Gvildenantis itin aštrias vaikų ir suaugusiųjų tarpusavio santykių problemas, šis išskirtinės fantazijos ir aktyvaus veiksmo teatrinis veikalas labai taikliai atskleidžia sudėtingą vaikų vidinį pasaulį, jų siekius, norus, fantazijas, viltis, protestą prieš suaugusiųjų nesupratimą, žiaurumą, prieš neteisybę ir smurtą, paliesdamas jautriausias sielos stygas. Ryškiame, net ekscentriškame miuzikle perteiktas platus kontrastuojančių nuotaikų spektras – nuo žaismės, išdaigų, humoro, pykčio, baimės, protesto, maišto iki lyrikos, švelnumo, liūdesio, pažymėto skausmo ir nevilties atspalviu.
Siužeto vingiai
Miuziklas „Matilda“ pasakoja nuostabios, talentingos, nepaprastais, net antgamtiniais gabumais ir nežemiška intuicija apdovanotos, knygų pasaulyje gyvenančios mažos mergaitės Matildos istoriją. Tėvai jos nemyli, nuolat atstumia, juokiasi ir tyčiojasi iš dukros pomėgio knygoms. Mama ponia Zinija Vormvud – tik savimi tesirūpinanti namų šeimininkė, su šokių partneriu Rodolfo ištisai repetuojanti salsos žingsnelius, nekreipia į dukrą jokio dėmesio, atsisako klausytis jos įdomių, pačios sukurtų istorijų. Tėvas ponas Haris Vormvudas – automobiliais prekiaujantis sukčius, nuolat šaiposi iš Matildos žinių, laiko jas niekam nereikalingomis; net nevadina dukrelės mergaite (norėjo, kad gimtų berniukas). Matildos užuovėja ir paguoda – knygų skaitymas. Originalo kalba ji perskaitė Dickensą, Shakespeare’ą, Dantę ir kitų rašytojų knygas, o tėvai tame nemato jokios prasmės. Mama, tėvas ir storulis, menko protelio brolis Maiklas Vormvudas ištisai prikaustyti prie televizoriaus su spragėsių dėže rankose. Televizorius – visas jų gyvenimas. Matilda aiškina, protestuoja, piktinasi, ginčijasi, bet niekas negelbsti. Ištrūkusi iš namų, mergaitė dažnai lankosi bibliotekoje. Čia ją visada džiugiai sutinka maloni bibliotekininkė ponia Felps, kuri supranta ir užjaučia Matildą, susidomėjusi ir įsijautusi klausosi jos pasakojamos įdomios, neįtikėtinai intriguojančios, pranašiškos istorijos, gimusios pačios Matildos galvoje, apie graudų akrobatės ir iliuzionisto likimą. (Pabaigoje išaiškėja, kad ši istorija stebuklingai sutampa su švelniosios mokytojos panelės Hani praeitimi.) Mokykla, kurią pradeda lankyti Matilda, labiau panaši į kalėjimą. Jai vadovauja žiauri, šiurpinančios išvaizdos, pikta, neapkenčianti vaikų ir juos žiauriai baudžianti direktorė panelė Agata Trančbul. Su visais vaikais ji elgiasi negailestingai, bet ypač engia Matildą. Tuos, kurie mėgsta skaityti knygas, ji vadina kvailais, smirdančiais knygų kirminais, lervomis ir pan. Kūno kultūros pamokos, vedamos šiurpiosios direktorės, vaikams – baisus išbandymas. Gramatikos konkurse iš vaikų tyčiojamasi pateikiant nelogiškas, nesąmoningas užduotis, bet čia gelbsti Matildos ypatingi gebėjimai. Kraupiosios direktorės priešingybė – švelnioji, geroji mokytoja panelė Hani. Ji iškart supranta, kokia talentinga, gabi, protinga ir gera yra Matilda. Mokytoja myli ir kitus vaikus; gina, saugo nuo žiauriosios direktorės. Mokytoja Hani globoja Matildą, parūpina jai vis naujų knygų. Jos tampa geromis bičiulėmis. Galų gale, nebegalėdami pakęsti patyčių, Matilda, jos draugė Levanda ir kiti klasės vaikai ryžtasi pasipriešinti direktorės smurtavimui. Pasitelkus Matildos telepatinį gebėjimą pajudinti daiktus vien savo žvilgsniu, direktorė sutramdoma gana gudriu būdu, siaubingai ją išgąsdinant. Į viešumą iškilus nesąžiningiems tėvo prekybiniams sandoriams, šeima priversta bėgti; tėvai palieka Matildą ir niekada nebegrįžta.
Daugybė atlikėjų
Į Klaipėdos muzikinio teatro sceną „atvesti“ atlikėjišku ir psichologiniu požiūriu sudėtingą miuziklą „Matilda“ statytojams buvo nemenkas iššūkis. Ko gero, nelengva buvo atitrūkti nuo daugelyje pasaulio scenų statomo šio spektaklio tradicijų, kai kurių nusistovėjusių stereotipų ir atrasti savitą sceninį sprendimą bei išraišką.
Didelės atlikėjų (suaugusiųjų ir vaikų) sudėties (solistų, baleto artistų, choro, orkestro) reikalaujančio įspūdingo miuziklo įgyvendinimui pasitarnavo Klaipėdos muzikiniame teatre nuo 2016 m. sėkmingai veikianti, ne vieną talentingą muzikantą išugdžiusi Vaikų operos studija, vadovaujama dirigento Vytauto Valio. Gausus būrys šios studijos auklėtinių, dalyvavusių miuziklo pastatyme, buvo tolygūs patyrusių teatro artistų sceniniai partneriai. Miuzikle „Matilda“ dalyvauja daugiau nei 10 pagrindinių veikėjų, antraeilių – apie 20, teatro choro grupė (vyr. chormeisteris Vladimiras Konstantinovas, chormeisteris V. Valys), baleto trupė (vyriausiasis choreografas Aurelijus Liškauskas), salsos šokėjai, netradicinė 17-os muzikantų teatro simfoninio orkestro grupė: Ignas Bazaras, Neringa Valantiejūtė-Senkienė (violončelės), Sergii Dikarievas, Akvilė Petrauskaitė (kontrabosai), Ugnė Čepulytė-Kalninia (fleita), Antonas Milerius, Artūras Šukys, Petras Vaitekutis (klarnetai), Vilius Laureckis, Sigitas Petrulis (trimitai), Arvydas Stakvilevičius (trombonas), Petr Evchenka, Olha Hryhoryeva (klavišiniai instrumentai); kviestiniai atlikėjai: Audrius Laurynas (saksofonas), Deividas Kontrimas (elektrinė gitara), Antanas Balsys (bosinė gitara), Edmundas Federavičius (būgnai).
Ryšku, patrauklu
Statytojai ir visa didžiulė trupė sukūrė ryškų, patrauklų spektaklį, sėkmingai įkūnydami garsiojo miuziklo teatrinę dramaturgiją ir atskleisdami jai būdingo aktyvaus, nuolat kintančio veiksmo ritmą, aštrią dramatinę koliziją, nuotaikų kontrastus. Sklandžiai jungėsi visi tarpusavyje glaudžiai susiję lygiaverčiai veikalo dėmenys: literatūrinis tekstas, muzika, dainos, choreografija, kalbiniai dialogai ir replikos, mizanscenos, scenogafija, kostiumai ir kt.
Klaipėdos publiką miuziklas „Matilda“ žavėjo ryškia, įvairia muzikine kalba, joje skambančiais džiazo, roko, populiariosios muzikos ir kitų žanrų uždegančiais, gyvybingais ritmais, paprastais kantileniškų melodijų motyvais, orkestro spalvingumu ir, žinoma, svarbias, nestandartines mintis išsakančiomis nedidelės apimties dainomis – nuo švelnių baladžių iki ansamblių ir choro intarpų.
Pagrindinių vaidmenų atlikėjai demonstravo gerus aktorinius įgūdžius, gebėjimą valdyti vokalą ir sceninę kalbą, nepriekaištingą ritmo pojūtį, ištobulintą judesį. Jų kuriami personažai pasižymėjo ryškiu charakteringumu, spalvingumu ir individualumu.
Jauna artistė, Klaipėdos muzikinio teatro vaikų choro studijos absolventė Radvilė Galminaitė sukūrė ypač patrauklų, tikrovišką, įtikinantį ir jaudinantį Matildos paveikslą. Žiūrovai, žavėdamiesi Matildos meile knygoms, žiniomis, gabumais, nežemiška intuicija, kovinga dvasia, drąsa, kartu su ja džiaugėsi, pyko, liūdėjo, kovojo… Šiurpinte šiurpino labai įspūdingas, groteskinis, net fizine išvaizda gąsdinantis žiauriosios mokyklos direktorės panelės Agatos Trančbul personažas, įkūnytas aktoriaus Gyčio Šimelionio. Įsimenantį koketiškos, nepaliaujamai šokio žingsneliais judančios, į dukrą nekreipiančios jokio dėmesio Matildos motinos ponios Zinijos Vormvud vaidmenį sukūrė solistė Beata Ignatavičiūtė. Knygas niekinančio neišmanėlio, sukčiaus ir niekadėjo Matildos tėvo personažą poną Harį Vormvudą talentingai įkūnijo solistas Vilius Trakys. Žiūrovus jaudino švelnioji, geroji mokytoja panelės Hani – solistė Rasa Ulteravičiūtė, nuostabiai jautriai padainavusi lyriškas, melodingas dainas, sužibėjusias vilties spindulėliais niūrioje aplinkoje. Šviesiąją siužeto liniją papildė rūpestingosios, Matildą palaikančios ir ją išklausančios bibliotekininkės ponios Felps vaidmuo, kurį gražiai kūrė Liuda Montrimienė.
Sklandi simbiozė
Originaliu savitumu pasižymėjo ir kiti personažai: aistringo šokio sūkuryje skriejantis ponios Vormvud šokių mokytojas ir partneris Rodolfo – baleto artistas A. Liškauskas; šypseną kėlė nemokša, knygų neskaitantis, prie televizoriaus prilipęs storulis Matildos brolis Maiklas Vormvudas, kurio paveikslą (be teksto) sukūrė Tymuras Orobchenka; Gangsterio vaidmenyje matėme visada originalų Šarūną Juškevičių. Savita scenine išraiška pasižymėjo iliuzionistas – Šarūnas Šapalas, akrobatė – Ernesta Stankutė, daktaras – Aurimas Raulinavičius, pramogautojas – Giedrius Gečys, knyga – Illia Temchenka ir kiti.
Nustebino puikiai pasirodžiusi Klaipėdos muzikinio teatro vaikų operos studijos auklėtinių grupė, atlikusi mažų vaikų ir Matildos bendraklasių epizodinius vaidmenis. Jaunieji artistai dainavo, šoko, judėjo, vaidino nė kiek nenusileisdami suaugusiems atlikėjams. Kaip visada, gerai ir gražiai skambėjo choras.
Visą miuziklo dramaturginį sceninį vyksmą – dainas, ansamblinius, chorinius epizodus bei skirtingų, individualių ir prieštaringų personažų mizanscenas, gausias masines scenas talentingai ir efektingai „sustygavo“ režisierė Rūta Bunikytė.
Į režisūrinį sprendimą lygiaverčiai įsiliejo ir jį praturtino choreografo Taurūno Baužo sukurta labai stilinga, išraiškinga, kiekvieną sceną pateisinanti choreografija.
Miuziklo esmę, sukoncentruotą į gana prieštaringas skaudžias temas, atspindėjo niūroka, tamsių spalvų, paslaptingos erdvės scenografija su aliuzija į knygų viršelius. Ji, kintant siužetui, lengvai transformavosi: miesto aikštė, Matildos namai, mokykla, biblioteka, sporto salė, klasė, skurdus mokytojos Hani namelis ir kt. (scenografė ir kostiumų dailininkė Rūta Venckutė).
Miuziklo „Matilda“ pastatymo vadovas ir dirigentas V. Valys tvirtai savo rankose laikė spektaklio muzikinę sceninę visumą, kurią nepertraukiamai, net kalbinių dialogų metu lydėjo orkestro muzika. Dirigentui puikiai pavyko sinchronizuoti aktyvią sceną su orkestro skambesiu, nors tai ir nelengvas uždavinys; miuziklo premjeroje matėme ir girdėjome visų meninių dėmenų sklandžią simbiozę.
Suprantant ir priimant miuziklo žanro specifikai būdingą „triukšmingumą“, vis dėlto kai kuriuos klausytojus gerokai trikdė pernelyg didelė garso jėga.
Naująjį Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro pastatymą – miuziklą „Matilda“ turėtų pamatyti visos šeimos (ir ne tik jos), nes tai įdomus, jaudinantis ir labai pamokantis veikalas.
Projektą iš dalies finansuoja Medijų rėmimo fondas
