Višta
Vištos skraidyti
nemoka,
Bet puikiai geba
Skaityti
Kartais po kiemą
Šoka,
Padispaną
Keistoką….
Lesa visokį
Gėrį,
Tarp žolių
Suslapstytą…
Tai kokį
Kirminėlį,
Tai sutrupintą
Plytą,
Tai plaštakės
Sparnelį,
Tai grūdelį…
Tai lašą,
Kurs nuo medžio
Sulyto
Tartum ašaros
Laša…
Vištos sulesa
Viską –
Toks kuklus jų
Vaidmuo,
Išgyvenimų cirke –
Ar žiema…
Ar ruduo…
Laikrodis
O ant sienos
TIK TAKU…
Bėga laikas ratu.
Jį gegutė skaičiuoja
Atkakliausiu KU-KŪ.
Ji medinė, mažutė,
Nudažyta žaliai,
Sukas grakščios rodyklės,
Raizgūs laiko keliai…
Tarsi tinklas sugavo
Jie gegutę – Ir laiko!
Kaip pabėgt nuo nuožmaus,
Nesutramdomo LAIKO???
Žinios
1.
Vakar vienas laikraštis
Rašė:
Varna debesies
Atsiprašė,
Kad prakiurdė,
Praardė,
Kad apžnaibė,
O TAS…
Žemės veidą
Nuprausęs
Lanko seseris savo –
Balas.
O laikraštis „Vakaro žinios“
apaugo politika. Štai
net virvančioj paukščių penklinėj
rinkiminiai pažadai:
ten kuosa žada tekėti
už gandro visai rimtai,
kiaušinius šiam perėti,
kad nedužtų
svajonių laivai….
Žurnalas „Žmonės ir
paukščiai, ir voverės,
irgi sliekai“ aprašo,
kaip šie susikraustė
į miestą –
ten spindi langai,
ir sliekui nereikia
žemių purent
lenktu kauptuku;
sliekas čia laikraščius
skaito ir turi
rimtų draugų.
4.
Reporterė voveraitė
Klaidą ant laido suraitė,
Ir pasipylė kartus
Suklydimų lietus
Iš nuoskaudų adatėlių,
Iš ilgesio kaspinėlių
Ir kiauro kiauriausio maišo –
Skyles juo visi užkaišo, tik…
Lieka danguj skylė
Lyg vilko tuščia gerklė.
Surašykite ant vėjo
Šimtą trisdešimt laiškų,
Ak, bet vėjui juk skaudėjo, –
Nebraižyk jo pieštuku!
Jau geriau ant balto smėlio
Išrašyki piršteliu
Du šimtus pačių linksmiausių,
Jūroj nuskalbtų
Ežių.
Nunešė strazdas
Žodį į paštą,
Kad ten
Tam žodžiui rūbą
Surastų. Voką
Nupirko ir
Pašto ženklą.
Netelpa žodis.
Galūnė lenda…
Tąją galūnę nukirpo,
Dar šaknį…
Pusės žodžio
Turėtų pakakti.
Gavo gegutė laišką –
Ku – kūūū –
Tiek to žodelio
Be savo dalių.
Teko žodelį jai
Pasodint, tręšti
Ir laistyt, ir
Užaugint.
Kokį žodelį?..
Spėkite patys.
Tokio žydėjimo
Jūs dar
Nematėt.
Aš turiu žinutę,
Tu turi vežimą.
Vežkime į žmones
Šitą gerą žinią.
Nupraustą, šukuotą,
Dailiai aprėdytą.
Vežkime į žmones
Žinią vežimu.
Švelniai apkamšykim
Žalzganu kvapu.
Nesusikalbėjo
Petras tarė Onai:
Vėjas.
O Ona išgirdo:
Fėjos…
Fėjos virpina lapus,
Langus brazdina,
Duris…
Tuoj, žiūrėk,
Atidarys…
Kas?
Laiškas varlytei
Laiškus rašau kableliais,
Kabliataškiais ir šauktukais.
Kantrybę semiu šaukšteliais,
Samčiais ir šakėm –
Per drumzliną vandenį,
Ai, neužgauk
Varlytės.
Parašas
Pasirašau kryžiuku,
sako močiutė –
tiap, liap;
gerai, atsiliepia anūkėlė,
ir aš pasirašysiu –
saulyte – švyst, švyst.
O tu pasirašyk
kūliavirsčiu –
kibilkšt per tris
balas į išdžiūvusį
debesėlį.
Turėti ir…
Paršelis turi
Knyslę,
Voverė –
Uodegėlę.
Žvirblis –
Plunksnelę,
O aš –
Akmenėlį ant kelio
Batų žvitrioms
Noselėms.
… neturėti
Neturiu sąvaržėlės,
Kuria galėčiau susegti
Linksmus žaidimus.
Neturiu sagos,
Kuria sukabinčiau
Dieną su naktimi.
Neturiu bučinuko,
Tik virpantį orą
Apie išnokusias
Lūpas.
Kažkas
Sėdžiu sykį, klausaus –
Girgžt, girgžt.
Sėdžiu, svajoju –
Girgžt, girgžt .
Skaitau ar dainuoju –
GIRGŽT –
Kažkas supasi krėsle
Su mediniais ranktūriais,
Kažkas supasi
Mano sūpynėj,
Kiemo kriaušelėj…
Girgžt, girgžt.
Tebus…
Kai minutes paleidžiu
Skristi į kairę
Ir į dešinę, jos
Suvasnoja
Plėvėtais sparneliais
Ir pakyla –
Tokia jų gausybė,
Kad saulę užtemdo,
Bijau, kad
Neužgesintų, tada
Vieną, pačią švariausią
Mintį paleidžiu
Deryboms:
TEBUS ŠVIESA,
TEBUS ŠVIESA….
Ir būna
Šviesu, kad net
Akis gelia.
Išmok
Ko gali išmokti
Iš vaiduoklio,
Stovinčio tau už
Nugaros?
Gąsdinti ir
Girgždėti?
Liūdėti, danteliais
Tarškėti?
Ar minteles rikiuoti
Ant baltų balčiausio
Lango kvadrato
Iš kairės į dešinę
Ir atvirkščiai.
Ypač –
Atvirkščiai.
Kvadratas
Penki vaiduokliai
Žaidė kvadratą –
Kvadratinį sumuštinį,
Kvadratinį suplaktinį,
Kvadratinį sušiauštinį –
Kad taškės, kad…
Bumburumbam!!!
Ir išplaukė
Kvadratinėmis žuvelėmis
Į dangaus vandenyną
Pasidžiaugti
Pelekais.
Ką tu sėji?
Kas užaugo danguje?
Debesų lysvelėj?
Ką pasėji, tas
Tikrai ten užaugt
Negali: nei
Burokai, nei nasturtos,
Nei raktažolės –
Tik burtai,
Išsiliję lietučiu,
Šiltučiu,
Kvapniu
Žodžiu.
Akelės – avelės
Ar akėji, jeigu sėji?
Akeles kur paganai?
Ką rupšnoja jos,
Žinai?
Tylą, baltą kaip vata,
Saldžią kaip dantų
Pasta? Ar žodelių
Tankų mišką?
Ar žaibolaidžius?
Suplok – ir
Toliau akim
Rupšnok.
Keptas rojus
Ak, danguj taip
Nesaugu…
Laksto aitvarai,
Kaukai…
Vilkai virsta
Debesylais,
Čiuožia debesų
Takais…
Ką darys ten
Vaiko mintys?
Duoną kasdieninę
Minkys?
Ir iškeps draugams
Tikrovę –
Kai suaugs, vadins ją
ROJUM.
Elegantiška žiurkė
O štai
Dangumi
Lekia
Žiurkė.
Auksinės jos
Pėdos
Rašo
Dailyraščiu;
Nageliai tik –
Drykst –
Nuo saulėtekio
Saulėlydžio
Link.
Svarbu
Elegancija.
Porceliano vyšnia
Lėlė iš vitrinos
Nori saldumynų,
Porcelianinių
Vyšnių,
Kad skruostai
Pražystų,
Kad kiltų į
Dangų
Porcelianinės
Rankos,
Tarytum
Sparnai –
Už stiklo juk liūdna.
Kaip tu manai?
Pirkite
Kartą dvi lėlės
Klausėsi
Gatvės ūžimo,
Pro šalį
Arkliukai kanopom
Kaukšėjo,
Važiavo
Mašinos –
Pirkite mano
Degtukus, –
Sušuko viena
Lėlė, ak,
Iš kur toji frazė?
Juk neturi ji nei
Degtukų, anei
Ugnies.
Lėliškai
Lėlės lėliškai
Dainuoja.
Lėlės lėliškai
Galvoja.
Ir svajoja, ir
Sapnuoja.
Dūžta tik
Labai aštriai.
Sūpynės
Tavo aky sukasi
Debesys.
Stiklo vyzdy –
Apvali planeta.
Ir vaiko ašara –
Sūri ir
Karšta.
