Gegužė Lietuvoje – poezijos mėnuo: nuo 1965-ųjų mūsų šalyje kasmet vyksta tarptautinis festivalis „Poezijos pavasaris“. Šiemet jis į renginius kvietė gegužės 18–birželio 1 d. Jų būta visur ir visokių. Skirtų ne tik gyviesiems, bet ir mirusiesiems. Du respublikiniai renginiai – Stasio Jonausko skaitymai „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ ir Vytauto Brenciaus skaitymai „Po klajonių ženklu“ – įvyko ir Skuodo rajone. Tai tradicija, tęsiama iš geros valios – be jokio specialaus finansavimo.
Dalia TAMOŠAUSKAITĖ
Klaipėdoje – anksčiau
Nors Lietuvoje „Poezijos pavasaris“ šiemet oficialiai prasidėjo gegužės 18 d., į Klaipėdą jis iš tiesų atkeliavo gerokai anksčiau – prieš pat Latvijos nepriklausomybės atkūrimo 35-ąsias metines. Tiksliau, jų išvakarėse – gegužės 3 d., kai Klaipėdos apskrities Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje pristatytas almanachas „Klaipėda–Liepoja–Poezija“ / „Liepāja–Klaipēda–Dzeja“ (leidybą finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė), kuriame lietuvių ir latvių kalbomis bei žemaitiškai išspausdinta 14-os Latvijos ir 19-os Lietuvos poetų kūryba. (Beje, gegužės 24-ąją šis leidinys pristatytas Vilniuje, knygyne „Mint Vinetu“.) Vis dėlto tai nebuvo „Poezijos pavasario“ atidarymas: jis Prano Domšaičio galerijoje įvyko kur kas vėliau – gegužės 17 d. Na, o tikrąją, arba oficialiąją, kasmečio tarptautinio festivalio atidarymo mūsų šalyje dieną, gegužės 18-ąją, tradiciškai būta virtualaus klaipėdiškių poetų pasimatymo su tautiečiais kolegomis užsienyje – JAV, Danijoje, Vokietijoje, Meksikoje, Ispanijoje, Jungtinėje Karalystėje, Italijoje, Lenkijoje. Gegužės 20 d. Ievos Simonaitytės bibliotekoje ir vėl „Eilės liejosi laisvai“… 22-ąją būta dviejų renginių Akmenės rajone – pastarojo savivaldybės viešojoje bibliotekoje Naujojoje Akmenėje ir Papilės bažnyčioje – bei vieno – Kretingos rajono savivaldybės Motiejaus Valančiaus viešojoje bibliotekoje. 23 d. poezija skambėjo ne tik Mažeikių rajono savivaldybės Henriko Nagio viešojoje bibliotekoje, bet ir jos filiale Ukrinuose. 26-ąją Klaipėdoje, prie Parodų rūmų, šėliojo slemas. 29 d. „Poezijos pavasaris“ stabtelėjo Pagėgiuose. O gegužės paskutinę dieną unikaliaisiais skaitymais „Ant vandens“, kuriais tegali pasigirti tik Klaipėda, bei renginiu Ievos Simonaitytės viešojoje bibliotekoje tarptautinis festivalis ir baigėsi – išlydėtas, kad sugrįžtų kitąmet.
Tačiau ties išvardytais renginiais ilgėliau stabtelėti nesinori. Kodėl?.. Tiesiog šįsyk – ne apie juos. Nors visuose dalyvavo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai, šį kartą – apie renginius, kurie skirti išėjusiems. Ankstesniais metais į Naująją Akmenę, Mažeikius ar Pagėgius vykdavo Lietuvos rašytojų sąjungos suformuotos delegacijos, į kurias klaipėdiškių arba patekdavo, arba ne. O šiemet ten vykusias delegacijas formavo jie patys. Renginiai išėjusiems vyksta visada. Ne tik būtent taip – „Išėjusiems“ – besivadinantys poezijos skaitymai Klaipėdos skulptūrų parke (tame, kur kadaise būta kapinių), jo rekonstrukcijos laiku rengti kitose uostamiesčio erdvėse, bet ir skirti konkrečioms asmenybėms. Juk jų randasi vis daugiau ir daugiau… Nes vis daugiau Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus narių išeina į, norisi tikėti, geresnį pasaulį… Nors, kita vertus, kad ir kaip makabriškai tai atrodytų ir skambėtų, poezijos mėgėjams tai tik į naudą – per „Poezijos pavasarį“ vis daugiau renginių.
Seniausiai vyksta Vytauto Brenciaus (1945–2010) skaitymai „Po klajonių ženklu“ Šaukliuose (Skuodo r.) ir Onos Dovidavičiūtės-Pučenios (1939–2015) „Pavėjui ir prieš vėją“ Juodkrantėje (Neringos sav.). Pagal tradicijos pradžios laiką po to rikiuotųsi Stasio Jonausko (1948–2018) skaitymai „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ poeto gimtinėje Gėsaluose (Skuodo r.) ir Aleksandro Žalio (1951–2018) „Tekstai įveikia atstumus ir metus“ Raudėnuose (Šiaulių r.). Abu Amžinybėn iškeliavo tais pačiais metais. O vėliausi savo atsiradimu Veiviržėnuose (Klaipėdos r.) vykstantys skaitymai, skirti Elenai Skaudvilaitei (1935–2023), šiemet, kai poetė būtų šventusi garbingą 90-metį, pavadinti „Poezijos ir muzikos dialogu“.
Poeto ir publicisto Jono Kantauto (1940–2024) pirmosioms mirties metinėms, kurios kaip tik sutapo su „Poezijos pavasariu“ (mirė gegužės 24-ąją), skirtas atminimo vakaras Klaipėdos miesto savivaldybės Imanuelio Kanto viešojoje bibliotekoje įvyko jau po šio tarptautinio festivalio – birželio 5-ąją.
O pernai rugsėjį netikėtai savo žemiškąją kelionę baigusiam poetui, eseistui ir dramaturgui Rolandui Rastauskui (1954–2024) atminti skirtų skaitymų ar kitokio formato renginio dar nebuvo. Užtat Palangos miesto savivaldybė su Lietuvos rašytojų sąjunga jau spėjo įsteigti solidžią – net 5 000 eurų – jo vardu pavadintą literatūrinę premiją. Ją per šviesaus atminimo RoRa gimtadienį, t. y. spalio 13 d., žadama įteikti „lietuvių prozininkui, eseistui, dramaturgui arba poetui už gražia ir elegantiška kalba išreikštą atvirą, nuoširdų požiūrį į pasaulį, įvairialypę jo kultūrą, taip pat kūrinių apie R. Rastausko asmenybę ir kūrybą autoriui, vertinant per pastaruosius dvejus metus išleistus kūrinius”.
Renginyje – garbi viešnia
Jonauskas yra teigęs, kad, gyvenant atokioje provincijoje ir norint būti pastebėtam, prireikia didesnių pastangų – dirbti keliskart daugiau ir geriau – nei įsikūrus sostinėje. Ir jis neliko nepastebėtas. Tiksliau, neliko nepastebėta jo kūryba. Nors visą savo amžių pragyveno ten, kur gimė – Skuodo rajone. O prieš pat gyvenimo saulėlydį net sugrįžo prie šaknų – į gimtuosius Gėsalus. Šalies sostinė ar kiti didmiesčiai niekada netraukė: geriausiai jautėsi, kai viskas žinoma ir pažįstama. Nors teko save išbandyti ne viename darbe, ilgiausiai – net keturis dešimtmečius – dirbo Skuodo rajono laikraščio „Mūsų žodis“ redakcijoje.
Už poezijos knygą „Lekia kaip metai“ S. Jonauskui įteikta Salomėjos Nėries literatūrinė premija (1982 m.). Už „Spalius“ jis paskelbtas „Poezijos pavasario“ laureatu (1987 m.). Eilėraščių rinkinys „Šiuolaikiniai rugiai“ apdovanotas Ievos Simonaitytės literatūrine premija (1991 m.), „Širdis plaka delčią“ – Pauliaus Širvio ir Simono Daukanto (2000 m. ir 2003 m.) premijomis, rinktinė „Žolės balsas“ – Jotvingių ir Lietuvos rašytojų sąjungos (2004 m. ir 2005 m.) premijomis. O „Laikas išeina pats“ pateko į kūrybiškiausių metų knygų dvyliktuką (2014 m.) ir pelnė Dionizo Poškos premiją (2015 m.). Galiausiai 2015 m. poetui įteikta LR Vyriausybės kultūros ir meno premija. Kaip jau po S. Jonausko mirties pastebėjo pernai Amžinojo poilsio atgulęs buvęs Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus primininkas, prozininkas, eseistas ir dramaturgas Juozas Šikšnelis, tikriausiai skuodiškis poetas būtų gavęs net Nacionalinę kultūros ir meno premiją… Tik niekas jo šiam apdovanojimui nepasiūlė.
Kadangi Gėsalai prie pat Lietuvos sienos su Latvija, o ir nuo Skuodo iki jos – vos keli kilometrai, S. Jonauskas visą gyvenimą bičiuliavosi su latvių poetais, į lietuvių kalbą vertė jų kūrybą. Ypač bičiuliški ryšiai užsimezgė ir nusistovėjo su Olafu Gūtmaniu – net vienas kitam dedikuotais eilėraščiais apsikeitė.
2019-aisiais, minint pirmąsias S. Jonausko mirties metines, jam skirti skaitymai, kuriuose skambėjo Lietuvos ir Latvijos poetų kūryba, įvyko Skuodo meno mokykloje. Tai buvo rudenį – rugsėjo pabaigoje. Kitais metais toks renginys per „Poezijos pavasarį“, t. y. gegužę, suorganizuotas Gėsaluose, buvusioje mokykloje, dar kitais – S. Jonausko gimtojoje sodyboje. Po to trejus metus skaitymų „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ būta Skuode, prie poeto atminimui įamžinti skirto suolelio.
Šiemet tradicinis renginys vėl sugrįžo į S. Jonausko gimtinę Gėsalus – gegužės 23 d. įvyko pagal paskirtį nebenaudojamame mokyklos pastate įsikūrusios kaimo bendruomenės patalpose – ir tapo išskirtiniu: susirinkusiuosius savo dalyvavimu pagerbė Latvijos ambasadorė Lietuvoje Solveiga Silkalna. Ji pasidžiaugė vis stiprėjančia latvių ir lietuvių poetų bičiulyste, o Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešajai bibliotekai padovanojo latviškų knygų. Po to žodį tarė kone kasmet per „Poezijos pavasarį“ Skuodo rajone apsilankanti Latvijos rašytojų sąjungos Liepojos skyriaus vadovė, literatūrologė Linda Zulmanė, kuri atlydėjo latvių poetų delegaciją: Inetą Stadgalę, Henitą Kupjanską, Janą Eglę, Gunitą Lagzdinią ir Valentiną. Prieš renginį svečiai apsilankė minėtoje bibliotekoje, kur ne tik apžiūrėjo Knygos muziejų ir mėnesiui ten įkurtą Kukučio butą, ambasadoriaus Vygaudo Ušacko diplomatinę biblioteką, Pasaulio žemaičių leidinių fondą, dviejose salėse veikiančias parodas, bet ir išbandė jėgas Kūrybos erdvėje megzdami Gero ūpo šaliką.
Poezijos skaitymuose „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriui kaip poetai atstovavo Daiva Molytė-Lukauskienė, dr. Dainius Sobeckis ir dr. Darius Rekis. Skuodiškis režisierius, dramaturgas, prozininkas, poetas ir vertėjas Edmundas Untulis dviem kalbomis – žemaitiškai ir latviškai – paskaitė savo poetinių miniatiūrų.
Lietuvoje žinoma bardė, Sauliaus Mykolaičio premijos laureatė, skuodiškė Živilė Mackevičiūtė renginį nuskaidrino lietuviška ir žemaitiška dainuojamąja poezija.
Tragiško likimo poetas?..
Šiemet lapkričio 15 d. V. Brencius švęstų 80-metį, o rugsėjo 13-ąją jau bus 15 metų, kai jo nebėra. Tai buvo talentingas ir nepaprastai jautrus tragiško likimo poetas, be septynių eilėraščių rinkinių (vienas iš jų – rusų kalba), išleidęs eiliuotą pasaką vaikams ir apybraižų iš jūrininko gyvenimo knygą. Nors žodžio „tragiškas“ tokiame kontekste pavartojimas tikriausiai ne vienam sukels abejonių: „Tai kas gi jam nutiko – nusižudė?.. Ar buvo nužudytas?“ – paklaus ne vienas šių eilučių skaitytojas. O argi nenusižudė?!. Ir negi nebuvo nužudytas?!. Tačiau kažin, ar šiais virtualaus bendravimo laikais žmonių susvetimėjimas ir abejingumas neteisybei daug kam atrodo žudymas… O širdperšos dėl to gesinimas alkoholiu – savižudybė.
Visiškai „sausa“ klaipėdiškio kūrėjo biografija štai tokia. Gimė Šaukliuose (Skuodo r.). Mosėdyje įgijęs vidurinį išsilavinimą, mokėsi Belomorsko (Rusijos Federacija) techninėje jūreivystės mokykloje. Maskvos liaudies meno universitete išmoko meninės fotografijos specialybės. Neakivaizdžiai baigė Maksimo Gorkio literatūros institutą. Daug metų dirbo laivyne – išraižė jūras ir vandenynus kaip „matrosas“, žuvies gaudymo brigados meistras, vyresnysis technikas okeanologas ar bocmanas. Vėliau padirbėjo dienraščio „Klaipėda“ redakcijoje.
1980 m. V. Brencius pelnė Žvejų premiją už kūrinius marinistine tematika, 1988 m. – už knygą „Jūra – mūsų duona“. 1987 m. apdovanotas žurnalo „Pergalė” premija už geriausią publicistiką, o 1995 m. – Ievos Simonaitytės literatūrine premija už poezijos knygą „Po klajonių ženklu“.
Anksčiau V. Brenciaus skaitymai „Po klajonių ženklu“ vykdavo Mosėdyje, Vaclovo Into akmenų karalystėje, t. y. sodyboje. Tačiau kai vieną pavasarį respublikiniai naujienų kanalai ėmė skelbti, kad poetui skirtas renginys vyksta gimtajame Mosėdyje, teko tą klaidą ištaisyti – pradėti jį rengti ten, kur ir dera – Šaukliuose. Jau tapo tradicija kasmet susirinkti gražiausioje Šauklių vietoje – šalia vienintelio tokio gamtovaizdžio mūsų šalyje – lietuviškos tundros – prie Lelijų tvenkinio. Tik šiemet ne itin pavasariški ir permainingi orai privertė ieškoti garantijų, tad gegužės 27-ąją renginys sukvietė į jaukius Šauklių kaimo bendruomenės namus.
Tradiciškai šiame renginyje savo kūrybą skaito vadinamieji profesionalai – Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus – bei vadinamieji mėgėjai – Skuodo literatų klubo „Nojus“ – nariai. (Kodėl vadinamieji?.. Todėl, kad profesionalas turėtų išgyventi iš savo kūrybos. O ar daug šiandien Lietuvoje išgyvenančių?!.) Šįsyk iš uostamiesčio atvyko kalbininkas, pedagogas, knygų redaktorius ir poetas Danielius Milašauskas bei Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus nariai dr. Jūratė Sučylaitė ir jau minėtas dr. D. Sobeckis. Literatų klubui „Nojus“ atstovavo – savo kūrybos paskaitė – Adelė Viskontienė, Aldona Jadvyga Mončienė, Adelė Zubienė, Danutė Lekniuvienė iš Skuodo rajono bei Adelė Semenavičienė ir Aldona Anužienė iš kaimyninio Kretingos rajono. O asmenybės, kuriai skirtas šis renginys, – V. Brenciaus – publicistinį eilėraštį perskaitė visi susirinkusieji.
Muzikos dovanojo Salantų meno mokyklos mokinės, labai susijusios su Skuodo rajonu: gitaristė Natalija Alminaitė, besimokanti Salantų gimnazijoje, gyvena Notėnuose, o kanklininkė Gabija Cibulskytė iš Erlėnų – Mosėdžio gimnazijos auklėtinė. Jaunąsias muzikantes į „Poezijos pavasarį“ atlydėjo pati Salantų meno mokyklos direktorė Silvija Piluckienė.
Daug rankų – didelę naštą
2019-aisiais, minint pirmąsias S. Jonausko mirties metines, tarptautiniai jam skirti skaitymai, kuriuose savo kūrybą skaitė Lietuvos ir Latvijos poetai, Skuodo meno mokykloje surengti pagal Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos vykdytą projektą „Tarptautiniai Stasio Jonausko skaitymai „Mirksnis, kai švietė dangus“. Jį iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba. Pagal šį projektą dar suorganizuoti S. Jonausko kūrybos garsiniai skaitymai Gėsaluose, Ylakiuose ir Lenkimuose; įsigytas profesionalaus dailininko Rimanto Eidėjaus nutapytas poeto portretas bei ekspozicinė spinta jo daiktams; užsisakyta atvirlaiškių šiam unikaliam kūrėjui atminti; sukurtas filmas „Jonauskiškumas. Gyvenime ir kūryboje” (jį galima rasti bibliotekos interneto svetainėje, apačioje paspaudus „Projektai” ir pasirinkus vykdytus 2019 m.). O visi vėlesnių metų skaitymai, turintys respublikinių renginių statusą, t. y. įtraukti į tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris“ programą, vyko ir vyksta be rajono, regiono ar šalies institucijų, organizacijų finansavimo. Kaip pavyksta išsiversti?.. Juk sakoma, kad daug rankų didelę naštą pakelia: šiemet S. Jonausko skaitymus „Toks gyvenimas – reikia čiulbėti!..“ suorganizavo Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius ir Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka, partneris – Gėsalų kaimo bendruomenė.
Be jokios paramos „iš aukščiau“ rengiami ir V. Brenciaus skaitymai „Po klajonių ženklu“. Šiemečių organizatoriai – Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyrius, Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešoji biblioteka ir Skuodo literatų klubas „Nojus“, partneris – Šauklių kaimo bendruomenė.
Abu renginius tradiciškai vedė šių eilučių autorė – Lietuvos rašytojų sąjungos Klaipėdos skyriaus narė ir Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vedėja Dalia Tamošauskaitė-Zabitienė (beje, su Liepojos teatro aktore, vertėja Laura Jeruma į lietuvių kalbą išvertusi ne vieną Gėsaluose skaitytą Latvijos poečių eilėraštį).
Visiems dalyvavusiems šių tarptautinio festivalio „Poezijos pavasaris – 2025“ renginių programose ir organizatorių partnerių – Gėsalų bei Šauklių kaimų bendruomenių – pirmininkėms Birutei Karečkienei ir Renatai Jankauskienei padėkota Skuodo rajono savivaldybės R. Granausko viešosios bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresniosios bibliotekininkės Silvijos Puškorienės originaliais rankdarbiais. Mat ši biblioteka siekia, kad jos bičiuliai prisiminimui gautų ne kokį nors masinės gamybos niekalą iš prekybos centro, bet unikalų, išskirtinį daiktą.
