Poulas BORUMAS

Poulas Borumas (1934–1996) – vienas geriausiai žinomų danų poetų, rašytojų ir kritikų. Nuo 1968 m. iki mirties buvo literatūrinio žurnalo „Hvedekorn” („Kviečių grūdai”) redaktorius. 1987 m. įsteigė rašytojų mokyklą „Forfatterskolen” ir buvo jos direktorius. Šią mokyklą iki šių dienų dažnai baigia geriausi danų rašytojai ir rašytojos. 17 metų nugyveno su poete Inger Christensen, kurios knyga „Tai” lietuviškai išleista 2023 m. (leidykla „Baziliskas”).

 

 

Medyje

 

Atremiu į medį kopėčias

įsikeberioju

 

Nuo tuščios šakos

mirkčioju saulei

 

Kažkas lyg ir šaukia

iš namo gilumos

 

Sakyk kad manęs nėra

aš dabar medyje

 

 

Ant kelio gulėjo paukštis

 

Ant kelio gulėjo paukštis

 

Ant kelio gulėjo paukštis

nutrenktas automobilio

Iš kūnelio nedaug buvo likę

Bet jo akys buvo atmerktos

 

Ant kelio gulėjo paukštis

 

 

Visi lapai

 

Visi lapai

ant visų medžių

visų judesiai

visai skirtingi

 

Saulė juos apšviečia

visą laiką

Dargi vėjas

 

 

Berniukas pamatė…

 

Berniukas pamatė

paukštį

Paukštis pamatė

berniuką

 

Abudu

sustingo

Nė vienas

nepasijudino pirmas

 

 

Day tripper

 

Traukinys važiuoja,

traukinys nuvažiavo,

bėgiai guodžiasi

kad žino tiesiausią kelią.

 

Traukinys važiuoja,

traukinys nuvažiavo,

pabėgis

guodžiasi

kad yra akmeninis

ir turi akis.

 

Traukinys važiuoja,

traukinys nuvažiavo,

auksiniai aprūkę šiaudai

pasipiktinę šiaušiasi.

 

Ir aplink barščius griovy

zuja musės.

 

 

Giesmė

 

Medy tupėjo

paukštis auksinis

viskas buvo

nelyg akys atmerktos

 

Rankos

ir bangos:

jūra ir žemė

susidūrusios

 

Pilkas akmuo

pievoje

pravėrė burną

ir užgiedojo

 

 

3 juodi žirgai

 

3 juodi žirgai

ant 1 žalio lauko

saulėkaita ir 3

juodi žirgai

 

1 balta saulė ir

1 žydras dangus ir

1 žalias laukas

ir

 

pasiskubink

ateik pažiūrėk

kol viskas nedingo

 

 

Sunkūs sausi rytai

 

sunkūs sausi rytai

visko mačiusios rankos

akys pirmiausia išvysta

apsunkusius langus

 

nubusti yra mirties pamoka

mažytis būtinybės atspindys

 

žemės skonis

apsnigta lova

tai ko nebėra

kaip varnėno giesmė

ir šaltis

 

 

Kelio galas

 

Galiausiai

kelio galą priėjus

tai štai kaip čia viskas atrodo

 

Tavo kūnas kužda

eikim toliau

 

 

Taip sakant visa kas

 

Visa kas vienu ypu

aš noriu visko vienu ypu

aš nestovėsiu čia visas patenkintas

 

šitoj kiaulynėj

kur visi kasasi tarp

sofos ir lovos

 

Privalo velniai rautų išsprogti krūvos vaivorykščių

Ir privalo velniai rautų tuojau pat

 

 

Dabar

 

Aš prarandu tavo prasmę

 

Pasiimu tave

kartu į

tuščią

pasaulį

 

Visas sienas

nukabinėjau tuštuma

o čia

sėsk štai čia

ant tuščios kėdės

 

tuščiame židiny

uždegiau tuščią ugnį

 

O dabar uždegsiu kalbą

 

 

Prašyčiau jokių prieštaravimų!

 

Aš neturiu nieko prieš

vaikščiojimą į ir iš.

 

Aš neturiu su kuo nesutikti

neturiu ko pasivyti.

 

Aš klajoju, tai yra aš liepsnoju.

Aš mikčioju, tai yra aš kalbu.

 

Aš mirštu tavyje,

taip netikėtai, taip juodai.

 

Tai yra aš gyvenu.

 

Neturiu nieko prieš

gyvenimą.

 

 

Ir vėl lietus

 

      Don’t threaten me with love, baby,

      let’s just go walking in the rain.

Billie Holiday

 

Ir vėl lietus

Jis kaip daina

Ne jis nėra kaip daina

Lietus yra kaip lietus

ir daina yra kaip daina

Juo labiau mudu esantys einantys

tuo labiau lietus yra lietus

ir tuo labiau daina yra daina.

 

Aš neturiu ko atleisti

tu neturi ko atleisti

mes keičiamės lengvais žodeliais

ir sunkiais žodeliais

ir labai smarkiai lyja

mums ant lūpų

ir kitų vietų vis

kap-kap-kapsi ir kapsi

nuo antakių į akis

ir regiu tave mirgančią

tai gerai, kad tu čia

ir tu regi mane mirgantį

tai gerai, kad aš čia

argi ne?

 

Ir meilė ne tai ką mes turim

ir meilė

nėra klausimas ir atsakymas

ir meilė taip pat nėra

emocinio intelekto išbandymas

kur laimi rimčiausiai pasikaustęs

O paėmus apskritai

meilė nėra

kažkas apie ką mes šnekam

mums jau atsipyko

eiti

 

Eiti lietuje

lietuje ir vėl lietuje

et, tu

tai gerai, kad lyja

argi ne?

 

 

Nieko bliuzas

 

Aš sėdžiu savo kėdėj ir mąstau apie nieką.

O aš sėdžiu savo kėdėj ir mąstau apie nieką.

Ir niekas pasišokčiodamas atbėga grindimis

ir man daros baisu.

Aš sėdžiu savo kėdėj ir galvoju apie nieką.

 

Norėčiau būt kažkur toli, toli nuo nieko.

O norėčiau būt kažkur toli, toli nuo nieko.

Norėčiau kad kraujas netvinkčiotų ir akys neverktų.

Norėčiau būt kažkur toli, toli nuo nieko.

 

Pripildyk mane, kažkas esantis, kažkuo

esančiu.

O pripildyk mane, kažkas esantis, kažkuo

esančiu.

Mano oda lupasi ir prasišviečia mano sielvartas

visiškai tylus ir visiškai baltas.

Pripildyk mane, kažkas esantis, kažkuo esančiu.

 

Pasaulis už lango yra pilnas vėjo ir

lekiančių kūnų.

O pasaulis už lango yra pilnas vėjo ir

lekiančių kūnų.

Aš nusiimu laikrodį jį papurtau ir sudaužau ir paprašau

daugiau laiko.

Pasaulis yra už lango, aš sėdžiu savo kėdėj.

Iš danų kalbos išvertė

Dovydas GRAJAUSKAS