„Rūkų rūkas! Viskas yra rūkas! (…) Kas buvo, vėl bus; kas įvyko, vėl įvyks. Po saule nėra nieko nauja!“ – sako Koheletas. Ši rūko „metafora“ tiesiog uždusina publiką, įžengusią į teatro salę: teatriniai dūmai kutena galugerklį, pritemdo žvilgsnį ieškant savo krėslo, dūmų draiskaluose paskandinta scena kuria „dvasingą“ atmosferą ir paslaptį. Tai pirmoji žiūrovų „dvasinio virsmo“ […]

Skaityti daugiau