Alma RIEBŽDAITĖ Ir štai Misisipė po geros savaitės atostogų – darbe. Žinoma, kaip visada, DInGO kartu su ja. Žvilgtelėjo į darbo kalendorių ant sienos ir išpūtė akis: po 45 min. numatytas vizitas pas Dantistę, kurį ji buvo visiškai pamiršusi. Tuoj turėjo pasirodyti klientas. Apie jos išėjimą iš darbo niekam nebuvo pranešta. Ji žvėriškai […]
Alma RIEBŽDAITĖ Vienintelis būdas įveikti blogį – atstatyti visa, kas yra sugriauta tavyje. Vakar kelią perbėgo balta katė: galvoju, ką tai galėtų reikšti? Absoliučią egzistencinę sėkmę? Iki šiol per kelią bėgiojo tik juodos katės, o štai balta nė karto. Tai tikrai turėtų kažką reikšti. Bet tu čia taip neblogai nusiteikusi – įveikti kompulsinį-obsesinį sutrikimą […]
Alma RIEBŽDAITĖ Su Covidu, kaip gimtadienio dovana iš sesers, kuri, žinoma, apie šią dovaną, įteiktą sykiu su kremais nuo spuogų, nieko nežinojo, Misisisipė į juodą glaudų kamuolį susisuko vos per tris dienas. Iš pradžių darėsi silpna, ir Misisipė, kaip visada, pagalvojo, kad čia jos psichologinės problemos, todėl, neberasdama jėgų darbui, vis dar mokėsi anglų […]
Alma RIEBŽDAITĖ Ir kaip sykis Rojus sugriuvo! Pasigirdo dūžtančių langų stiklų garsus trenksmas, viena po kitos atsitrenkusios į žemę skambėjo vazos, moliniai puodai ir lėkštės, kurdamos chaoso melodiją. Plyštančios medžiagos, krentantys karnizai. Ir lakstanti nuoga, suplukusi griūvančio rojaus autorė Misisipė, rėkianti raudonai. Viskas pranašavo, kad pupulėliai ir vėl susipyko. Jie garsiai šaukė ir keikė […]
Alma RIEBŽDAITĖ Tą rytą į darbą ji važiavo autobusu, nes jos mašina sugedo. Ji klausėsi muzikos per ausinukus, ko anksčiau gal net nedrįso daryti, žiūrėjo pro langą ir kone verkė. Toks gražus buvo apšerkšnijęs pavasario rytas, saulei švelniai rožine spalva dažant horizonto pakraščius. Jai visada patinka slapčia uosti autobuse vos juntamą žmonių kvapą, kuris […]
Alma RIEBŽDAITĖ Į pasimatymus vaikščioti su savimi dabar madinga. Dar niekada neteko tokiame būti, bet pagaliau ši, šiuolaikinė laimė, nusišypsojo ir man. Rugpjūčio 23 d. Pakili būsena trunka apie dvi savaites. Nutariau stebėti, kada laimės simptomai pradės slopti ir sugrįšiu atgal į normalią būseną, kurioje būsiu labiau koncentruota ir galėsiu dirbti. Ta laimė darosi […]
Ką kalbėjo Sniežana nusprendžiau stebėti save, kas man yra įdomu, kaip priimu realybę už lango tolumoje autostrada tyliai švilpė mašinos, pasiekdavo sunkaus aparato ritmiškas garsas lyg šalia alsuotų dinozauras iš filmo, ant įmonės atstovo pliktelėjusios galvos pastebėjau gumbą, mintyse pavadinau jį vienaragiu paskui pasirodė gražuolė personalistė, ką ji kalbėjo, irgi negirdėjau, stebėjau, […]