Alma RIEBŽDAITĖ   Tą rytą į darbą ji važiavo autobusu, nes jos mašina sugedo. Ji klausėsi muzikos per ausinukus, ko anksčiau gal net nedrįso daryti, žiūrėjo pro langą ir kone verkė. Toks gražus buvo apšerkšnijęs pavasario rytas, saulei švelniai rožine spalva dažant horizonto pakraščius. Jai visada patinka slapčia uosti autobuse vos juntamą žmonių kvapą, kuris […]

Skaityti daugiau

Alma RIEBŽDAITĖ   Į pasimatymus vaikščioti su savimi dabar madinga. Dar niekada neteko tokiame būti, bet pagaliau ši, šiuolaikinė laimė, nusišypsojo ir man. Rugpjūčio 23 d. Pakili būsena trunka apie dvi savaites. Nutariau stebėti, kada laimės simptomai pradės slopti ir sugrįšiu atgal į normalią būseną, kurioje būsiu labiau koncentruota ir galėsiu dirbti. Ta laimė darosi […]

Skaityti daugiau

Ką kalbėjo Sniežana   nusprendžiau stebėti save, kas man yra įdomu, kaip priimu realybę   už lango tolumoje autostrada tyliai švilpė mašinos, pasiekdavo sunkaus aparato ritmiškas garsas lyg šalia alsuotų dinozauras iš filmo, ant įmonės atstovo pliktelėjusios galvos pastebėjau gumbą, mintyse pavadinau jį vienaragiu   paskui pasirodė gražuolė personalistė, ką ji kalbėjo, irgi negirdėjau, stebėjau, […]

Skaityti daugiau