Eksperimento teritorija, kurioje „jaunas“ tampa veiksmažodžiu

,,Aruodas" rez. Ursule Bartoseviciute

Jaunas žmogus ir jaunas teatras – dvi dinamiškos kategorijos, kurias geriausiai apibūdina ieškojimas, maištas ir formavimo(si) procesas. Jos abi atstovauja tai pereinamajai būsenai, kai sena struktūra jau nebetenkina, o nauja dar tik kuriama. Tiek jaunatvei, tiek naujai teatro estetikai būdingas taisyklių laužymas, struktūrinis (o ir finansinis) nestabilumas, maksimalizmas ir, svarbiausia, drąsa klysti. Šios dvi stichijos […]

Skaityti daugiau


Atkerėti nuo buitinio egoizmo: „Juodvarnių seserų“ rūpesčio etika

Spektaklis „Juodvarnių seserys“

Pienė, Vienuolė, Pakalnutė, Kamanė, Ožka, Rūkas. Žmogų nuo gyvulio skiria sąmoninga atmintis ir gebėjimas įprasminti savo praeitį. Pienė, Vienuolė, Pakalnutė, Kamanė, Ožka, Rūkas. Herojų sukuria jį supantys „nematomi“, rūpestį kitu aukščiau visko iškeliantys žmonės. Pienė, Vienuolė, Pakalnutė, Kamanė, Ožka, Rūkas. Birželio 18 d. Kultūros fabrike pristatytas Klaipėdos jaunimo teatro muzikinis objektų spektaklis „Juodvarnių seserys“ sluoksniuoja […]

Skaityti daugiau


Sakyti negalima nutylėti

Pjesėje „Menas“

Prancūzų dramaturgės Yasminos Reza pjesėje „Menas“ (pranc. „Art“), kuri 2023 m. įtraukta į Klaipėdos jaunimo teatro repertuarą, diskutuojama „tikro meno“ ir „ne meno“ tema. Spektaklį, vadinamą festivalio „Jauno teatro dienos“ atradimu, režisavo Klaipėdos jaunimo teatro aktorius ir LMTA dėstytojas Paulius Pinigis. Gitana GUGEVIČIŪTĖ     Diskutuojant apie meną „Dėl skonio nesiginčijama“? Ginčijamasi, dar ir kaip! […]

Skaityti daugiau


Aktorės I. Pakštytės pasaulis: auginanti muzika, išlaisvinantis rašymas, žydėjimo paradoksai ir utopijų saulėlydžiai

Žemaitėjė

„Patogiai jaučiuosi, žinodama, kad netolimoje perspektyvoje manęs laukia bent vienas darbas. Vis dėlto, atėjus laikui jį įgyvendinti, noriu būti paspirginta – susidurti su iššūkiu“, – savo, kaip scenos žmogaus, komforto ir rizikų trajektoriją nubrėžė Klaipėdos jaunimo teatro aktorė Ieva Pakštytė. O aš suprantu: 2015-aisiais vaidybos studijas baigę profesoriaus Valentino Masalskio vaikai ne tik užaugo, subrendo, […]

Skaityti daugiau


„Be ryšio“: reabilituoti stebuklą

Teofanijos, Dievo siunčiami ženklai gudriai maskuojasi: tai slepiasi po dūmų šydu, tai apsimeta siurrealistiniais siužetais, tai dangstosi kasdienybės kaukėmis. Lapkričio 6-ąją Klaipėdos kultūros fabrike pristatytas ir Vakarų Lietuvoje gastroles iškart pradėjęs su Klaipėdos jaunimo teatro vėliava režisieriaus Dominyko Matulionio sukurtas monospektaklis „Be ryšio“ grąžina stebuklui teisę egzistuoti ir būti pamatytam. Sykiu į rankas įduoda piliulę. […]

Skaityti daugiau


Memento mori, arba Šok, šok, šok

Danse Macabre

Aš sėdėjau pirmoje eilėje, uosdamas sudegusio teatro kvapą, sėdėjau vėlyvą naktį sudegusiam teatre ir žiūrėjau į visiškai tuščią, blyškiai apšviestą sceną. Aš – vienintelis ir vienišas – ilgesingai žiūrėjau į vienišą, tuščią sceną, uosdamas gyvenimo degėsių kvapą, kurs visada plevena teatruose. Iš Tomo Arūno Rudoko novelės „Danse Macabre“ (1996 m.)   Kad neuostume, kad liepsnotume […]

Skaityti daugiau